Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamasis R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-09-27 Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2001-07-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2003-04-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d., 118 str. 3 d., 42 str., laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn.; 4) 2005-11-29 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d., 64 str., laisvės atėmimu 2 m. 20 d.; 5) 2006-02-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 m. 2008-11-13 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), 187 str. 3 d.,

kaltinamasis A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-02-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 4 d. ir pritaikius BK 91 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d.d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą Vilniaus statybininkų rengimo centre ir uždrausti be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas pagal LR BK LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2009-11-10 apie 14.30 val., veikdamas kartu su A. T., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į Č. V. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sulaužė palėpės duris, 100 Lt vertės, išplėšė prieangio įėjimo duris su visa stakta, 100 Lt vertės, ir pasikėsino pagrobti iš sandėliuko esantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2009-11-10 apie 14.30 val., veikdamas kartu su A. T., perlipdamas tvorą, įsibrovė į Č. V. priklausančią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti metalo laužą: plūgą – 110 Lt vertės, vamzdžio gabalus – 20 Lt vertės, automobilio „Moskvič“ posparnius – 20 Lt vertės, bendrai 150 Lt vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam Č. V. priklausantį 150 Lt vertės turtą.

Be to, jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2009-11-10 apie 14.30 val. pasikėsino įsibrauti į Č. V. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sulaužė palėpės duris, 100 Lt vertės, išplėšė prieangio įėjimo duris su visa stakta, 100 Lt vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam Č. V. priklausantį 200 Lt turtą, tuo padarydamas Č. V. 200 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. T. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2009-11-10 apie 14.30 val., veikdamas kartu su R. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į Č. V. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. V. sulaužius palėpės duris, 100 Lt vertės, išplėšus prieangio įėjimo duris su visa stakta, 100 Lt vertės, ir abu pasikėsino pagrobti iš sandėliuko esantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado.

Be to jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2009-11-10 apie 14.30 val., veikdamas kartu su R. V., perlipdamas tvorą, įsibrovė į Č. V. priklausančią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti metalo laužą: plūgą – 110 Lt vertės, vamzdžio gabalus – 20 Lt vertės, automobilio „Moskvič“ posparnius – 20 Lt vertės, bendrai 150 Lt vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam Č. V. priklausantį 150 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus iš dalies. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad 2009-11-09 kartu su Artūru buvo svečiuose pas pažįstamą Mišą, tuo metu jis pasakė Artūrui, kad (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, galima pavogti metalą. Jis pasiūlė pavogti, o Artūras iškarto sutiko tai padaryti. Miša pokalbio tarp jų negirdėjo. Tada jie kartu nuėjo prie minėto namo. Namas buvo aptvertas tvora, ant vartų kabėjo spyna. Jis su Artūru perlipo per tvorą ir nuėjo prie sandėliuko pažiūrėti ar yra ten vertingo metalo. Tiksliai neprisimena, koks ten buvo metalas, padėjo jį į šoną, netoli sandėliuko, kad vėliau jį paimti. Tada Artūras pasiūlė įlįsti į namą, įsilaužti į vidų ir pažiūrėti ar yra ten ko nors vertingo. Jis atsisakė tai daryti, patekti į namą neketino, ir Artūrui irgi pasiūlė to nedaryti. Tada jam Artūras pasiūlė nueiti pažiūrėti ar yra už namo teritorijos metalo, jie kartu nuėjo ir ten rado plūgą, kurį jie planavo nuvežti vėliau su automobiliu į supirktuvę. Tada jie sugrįžo prie sandėliuko ir jis pastebėjo palėpę. Artūras pasiūlė užlipti ir pažiūrėti ar yra ten metalo. Jis užlipo kopėčiomis ir norėdamas pažiūrėti, ar yra ten metalo, sulaužė palėpės duris. Artūras tuo metu rinko prie sandėliuko metalą. Prieangio durų jis nelaužė, nematė ar laužė Artūras. Kai jis patikrino palėpę, pasiūlė Artūrui nueiti pas kaimyną Edvardą paprašyti automobilio nuvežti metalą į supirktuvę. Nuėjus pas kaimyną, jie pasakė jam, kad vieno namo savininkas atiduoda metalą ir reikia jį nuvežti į supirktuvę. Jis pasakė, kad už kurą duos 40 Lt. Parodė, kad Artūras norėjo įtikinti Edvardą, kad namo savininkas tikrai atiduoda metalą, nors žinojo, kad ėjo tikslu vogti. Kaimynas sutiko jiems padėti ir apie 15.00 val. jie trise, Edvardo automobiliu, nuvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini). Jis su Artūru perlipo per tvorą, o Edvardas liko sėdėti automobilyje. Kai jie buvo teritorijoje, išsiskyrė ir jis nuėjo prie sandėliuko rinkti metalą, o Artūras nuėjo rinkti metalą už namo teritorijos. Kur Artūras dar vaikščiojo ir ką laužė, jis nematė. Jie kartu mėtė metalą per tvorą, jis permetė plūgą ir dar kažkokį metalą, Artūras tuo momentu irgi mėtė kažkokį metalą. Po to, jis nuėjo už statinių ir išgirdo, kaip rėkė Artūras, kad juos pamatė kaimynė, iškvies policiją ir pasiūlė pasišalinti. Tada jie perlipo per tvorą ir norėjo išeiti, bet sutiko namo savininką, kuris paklausė, „kas leido imti metalą“, atsakė, kad leido vienas senis, tuomet jis pasakė, kad jis ir yra namo šeimininkas. Jokio konflikto tarp jų ir namo šeimininko nebuvo. Šalia dar stovėjo kažkokia moteris ir Edvard išlipo iš automobilio. Jis su Artūru pasišalino, nieko nepaėmė. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus iš dalies. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad 2009-11-09 po pietų, kartu su Ruslan buvo svečiuose pas pažįstamą Mišą, tuo metu Ruslan jam pasakė, kad Bališkių g., namo numerio nežino, namo savininkas atiduoda metalą. Ir pakvietė jį nueiti pažiūrėti kiek ten yra metalo. Namas buvo aptvertas tvora, ant vartų kabėjo spyna. Jis su Ruslan perlipo per tvorą, jis nesuprato vis dėl to, kad jie vagia, nors namie nebuvo šeimininko ir kabėjo spyna. Patekus į teritoriją, Ruslan jam liepė pažiūrėti kas yra statinėse, kurios stovėjo prie namo, esančiame darže, o pats nuėjo pasižvalgyti už namo. Tuo metu, kai jis žiūrėjo kas yra statinėse, jis išgirdo kaip lūžta medis. Jis pagalvojo, kad už namo Ruslan traukia kažkokį metalą iš po medinių lentų. Po kelių akimirkų Ruslan sugrįžo, priėjo prie jo ir paklausė, ar rado jis metalo ir pasakė, kad irgi rado, tačiau reikia automobilio jį išvežti. Jam nesukėlė įtarimo tai, kad niekas neleido imti Ruslan metalo, ir kad Ruslan nežinojo, ką tiksliai galima paimti. Tada jie perlipo per tvorą ir nuėjo pas kaimyną Edvardą paprašyti automobilio nuvežti metalą į supirktuvę. Ruslan žadėjo kaimynui už kurą atiduoti pinigus. Kaimynas sutiko jiems padėti ir apie 15.00 val. jie trise su Edvardo automobiliu nuvažiavo prie namo Bališkių g. Kai atvažiavo prie minėto namo, jie kartu perlipo per tvorą, bet Ruslan pasakė jam, kad geriau jis kraus metalą į bagažinę, o Ruslan nešios metalą. Tada jis perlipo atgal. Ruslan permetė per tvorą jam plūgą ir dar kažką tai, tiksliai jis neprisimena. Į automobilį jis nieko nespėjo pakrauti, tik atidarė bagažinę ir išgirdo, kaip pradėjo šaukti, kad jie lindo į svetimą kiemą. Edvardas tuo metu visą laiką sėdėjo automobilyje. Atvažiavo namo savininkas. Ruslan perlipo per tvorą atgal ir jie pasišalino. Jis girdėjo, kaip Ruslan barėsi su savininku, sakė jam, kad sudegins kažką tai, bet ką, jis nesuprato. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų R. V. ir A. T., parodymų, jų kaltė įrodyta šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo Č. V. teisme duotais parodymais, kuris nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, parodė, kad 2009-11-10 apie 14.00 val. jam paskambino jo žmona Teresa ir pasakė, kad adresu, (duomenys neskelbtini), kažkas ardo jo automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Jis greitai iš darbo atvažiavo nurodytu adresu. Tuo metu, kai jis važiavo, jam paskambino dukterėčia A. S. ir liepė atvažiuoti kuo greičiau, nes ji bando sulaikyti vagis, kurie vagia metalą iš minėto namo teritorijos. Atvykęs į vietą, jis pamatė tris vaikinus, stovinčius prie automobilio. Taip pat ant kelio jis rado numestą plūgą, kurio vertė 110 Lt, vamzdžio gabalus, 20 Lt vertės, ir automobilio „Moskvič“ posparnius iš aliuminio, 20 Lt vertės. Jis paklausė vyrų, „kas jiems leido imti metalą“, jie atsakė, kad „namo savininkas“. Tada liudytoja A. S. rodydama į jį jiems pasakė, kad tai ir yra namo savininkas. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu šviesiaplaukis vaikinas žadėjo sudeginti namą ir spyrė į jo automobilio galinį sparną. Du vyrai pasišalino, o vieną jis sulaikė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems jį perdavė. Tada jis nuėjo į kiemą pažiūrėti, kokia dar žala jam padaryta. Pamatė, kad dar yra sulaužytos palėpės durys, kurių vertė 100 Lt, taip pat buvo išplėštos prieangio įėjimo durys su visa stakta, 100 Lt vertės. Be to, parodė, kad minėtos durys prieš pat įsibrovimą į namų valdą buvo tvarkingos. Kadangi jis atstatė sugadintas duris, todėl jam padaryta bendra 350 Lt turtinė žala. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojo A. P. teisme duotais parodymais, kuris nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų parodė, kad 2009-11-11 dirbdamas kartu su vyr. tyrėju B. B. pagal gautus operatyvinius duomenis buvo nuvykęs, adresu Gurelių g. 19A, Vilniuje, ir namuose sulaikė A. T., gim. 1987-11-11, kuris 07.30 val. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK komisariato budėtojų dalį. Taip pat pagal gautus operatyvinius duomenis buvo nuvykęs, adresu Gurelių g. 24, Vilniuje, ir namuose sulaikė R. V., gim. 1985-07-23, kuris 2009-11-11 09.45 val. buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK komisariato budėtojų dalį.

Liudytojo E. O. teisme duotais parodymais, kuris nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų parodė, kad 2009-11-10 po 14.00 val., tiksliai laiko negali pasakyti, pas jį į namus, adresu Gurelių g. 25, Vilniuje, atėjo R. V. ir A. T.. Minėti vaikinai gyvena netoli nuo jo namų. Jie atėjo pas jį su prašymu, kad E. O. su savo automobiliu Volkswagen Golf padėtų nuvežti metalą iš šalia esančio namo, maždaug už kilometro. Jie pasakė jam, kad namo savininkas leido paimti metalą. Jis pasiūlė nuvažiuoti prie minėto namo ir patikslinti, ar tikrai leidžia savininkas imti metalą, tačiau Ruslan ir Artūras įtikino jį, kad leidžia. Apie 14.30 val. jie visi kartu nuvažiavo prie minėto namo, savininko namie nebuvo. Kai jis paklausė, kur namo savininkas, vaikinai pasimetė. Po 3 minučių – priėjo moteris, jis jos nepažįsta ir pamanė, kad ji buvusi minėto namo savininkė. Ji pasakė, kad pažįsta namo savininką ir tikrai žino, kad jis neleido jiems imti metalo. Kol jis stovėjo prie automobilio ir bendravo su moterimi, jis nematė, kaip vaikinai perlipo per tvorą, bet atsisukęs jau pamatė Ruslan ir Artūrą už tvoros namo teritorijoje. Taip pat jis matė, kaip jie mėtė metalą per tvorą. Minėta moteris telefonu iškvietė namo savininką ir policiją. Po 2 minučių atvažiavo namo savininkas, kurio jis nepažįsta. Kai atvažiavo savininkas, Ruslan ir Artūras jau buvo ant kelio, tarp jų prasidėjo konfliktas. Kai minėta moteris pasakė, kad tai yra namo savininkas, vaikinai greitu žingsniu pasišalino.

Liudytojo J. R. teisme duotais parodymais, kuris nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų parodė, kad 2009-11-10 dirbant kartu su vyresniuoju patruliu R. R., apie 15.00 val. gavo pranešimą iš vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio, kad du jaunuoliai vagia metalo laužą, o namo savininkas sulaikė vieną vagį su automobiliu. Po 10 minučių jie atvyko į Bališkių g. 27, Vilnius. Atvykę į vietą, pamatė vyriškį, kuris prisistatė Č. V. ir paaiškino, kad jam pranešė kaimynė, kad jo namą nori apvogti du vaikinai. Č. V. papasakojo, kad kai atvažiavo į vietą, pamatė, kaip du jaunuoliai mėtė metalą per tvorą, o trečias vyriškis sėdėjo automobilyje. Tarp minėto vyro ir jaunuolių kilo konfliktas, o trečią vyriškį jis sulaikė su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat vietoje sulaikė minėto automobilio vairuotoją E. O. ir pristatė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. S. parodymais (LR (duomenys neskelbtini) str.), kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). 2009-11-10 apie 14.00 val. pastebėjo, kad pas giminaitį, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje vaikšto 3 vaikinai. Ji nuėjo pažiūrėti, kas ten tokie vaikšto. Tuo metu, kai ji ėjo, jie pradėjo mesti metalą per tvorą. Ji iš karto paskambino giminaičiui Č. V.. Po skambučio giminaičiui, minėti vyriškiai pasakė, kad savininkas leido naudotis jo turtu. Kai du vyriškiai mėtė metalą per tvorą, vienas iš jų stovėjo prie automobilio ir stebėjo, kaip jie mėtė metalą, po to įsėdo į automobilį. Kai atvyko namo savininkas, tarp jų prasidėjo konfliktas. Po kažkiek laiko atvyko policija, bet iki to laiko du vyriškiai jau pabėgo (b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V. parodymais (LR (duomenys neskelbtini) str.), kad 2009-11-10 apie 12.00 val. adresu, (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, atėjo į svečius R. V. ir A. T., atnešė su savim du plastikinius alaus butelius ir pasiūlė išgerti. Jie visi kartu išgėrė ir R. V. su A. T. išėjo, kur jie nuėjo jis nežino. Po kažkiek laiko pamatė pravažiuojantį policijos automobilį. Jis iš karto nuėjo pažiūrėti kur nuvažiavo policijos automobilis ir kas nutiko. Jis išėjo į lauką, pamatė kaimyno kieme stovintį policijos automobilį, priėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė prie tvoros sumestą įvairų metalą. Jis suprato, kad kažkas bandė tai pavogti. Jis nežinojo ir net neįtarė, kad R. V. ir A. T. vogs metalą (b.l. 24).

Minėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. V. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją, bei dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, ir dėl A. T. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją. Šių parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo. Be to jie neprieštarauja kaltinamųjų R. V. ir A. T., parodymams. Todėl teismas minėtus parodymus laiko kaltinamųjų R. V. ir A. T., kaltės įrodymais.

Be to, R. V. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją, bei sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, A. T. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją, pasitvirtino šiais rašytiniais duomenimis, o būtent:

2009-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad adresu, (duomenys neskelbtini), sulaužytos namo palėpės durys, išlaužtos prieangio įėjimo durys su visa stakta, tačiau spyna užrakinta, ant kelio, netoli vartų į namo kiemą, guli plūgas, vamzdžių gabalai, posparniai nuo automobilio (b.l. 6-10).

2009-11-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo apžiūrėtas aptvertas namas, adresu, (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog patekta į namo palėpę jėga išlaužus palėpės duris, taip pat į namo prieangį, jėga išlaužus prieangio duris. Palėpės ir namo durys yra sutrūnijusios, todėl jas išlaužti galima buvo ir be įrankių pagalbos (b.l. 11).

Minėti duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. V. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją, bei dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, ir dėl A. T. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, į saugomą teritoriją. Todėl teismas minėtus duomenis laiko kaltinamųjų R. V. ir A. T. kaltės įrodymais.

Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamieji R. V. ir A. T., veikdami kartu, vykdė vagystę ne tik įsibraudami į saugomą teritoriją – perlipę tvorą, įsibrovė į Č. V. priklausančią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti metalo laužą, bet taip pat ir į patalpą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis R. V. sulaužė palėpės duris, 100 Lt vertės, išplėšė prieangio įėjimo duris su visa stakta, 100 Lt vertės, ir abu pasikėsino pagrobti iš sandėliuko esantį turtą. Veikų kvalifikacija dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją, į patalpą teisinga, nes nustatyti šias veikas kvalifikuojantys požymiai, kaltinamųjų nustatytais veiksmais, t.y. pasikėsinus pavogti svetimą turtą iš skirtingų objektų, padarytos dvi skirtingos nusikalstamos veikos.

Taip pat pažymėtina, kad tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga kaltinin­ko tyčia. Nustatytos kaltinamųjų padarytos veikos nelaikomos vienos nusikalstamos vei­kos sudėtinėmis dalimis, nors ir siekiant vieningo rezultato, nes kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į skirtingus objektus, t.y. į saugomą teritoriją ir į patalpą. Tokiu būdu pada­rytos kaltinamųjų veikos nelaikytinos viena nusikalstama veika, ir jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos dvejos pagal tą patį LR BK straipsnį ir jo dalį.

Vienas vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, tačiau įsibrovimu padarytos žalos LR BK 178 straipsnio 2 dalis (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) neapima, todėl veikos turi būti kvalifikuojamos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) ir LR BK 187 straipsnio 3 dalį atskirai kaip idealioji sutaptis.

Kaltinamojo R. V. parodymai, kad jis nesulaužė prieangio durų, neįtikinantys. Priešingai, kaltinamojo A. T., nukentėjusiojo Č. V., liudytojo J. R. parodymai bei 2009-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2009-11-10 specialisto išvada, bei kaltinamojo A. T. teisme duoti parodymai, parodo, jog R. V. išlaužė prieangio įėjimo duris su visa stakta. Be to iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis prieš įsibrovimą į namą neseniai jame buvo ir jį paliko užrakintą.

Kaltinamajame akte nurodytas padarytų nusikalstamų veikų padarymo laikas, t.y. 2009-11-09 d. laikytina technine klaida, su kuo sutiko ir proceso dalyviai, nes iš protokolo – pareiškimo (b. l. 1) bei kitos byloje esančios rašytinės medžiagos, matyti, jog teisme nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2009-11-10 d.

Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodytu, kad kaltinamasis R. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, taip pat pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje yra surinka pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą) ir 187 straipsnio 3 dalyje (sugadinimas nedidelės vertės svetimo turto). Jo veikos kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamojo R. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nėra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V., pasikėsino padaryti du tyčinius, apysunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) ir padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis R. V. administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 5 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl ankstesnių nuteisimų tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, nėra kritiškas savo ankstesniam neigiamam elgesiui, o priešingai linkęs nusikalsti.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam R. V. laisvės atėmimo bausmę. Jos dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis jauno amžiaus, nusikalstamos veikos nesukėlė didesnių pasekmių, parenkamas arčiau sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Taip pat dėl to bausmės vykdymas atidedamas.

Kaltinamasis A. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

jis, 2009-11-09 apie 14.30 val. pasikėsino įsibrauti į Č. V. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sulaužė palėpės duris, 100 Lt vertės, išplėšė prieangio įėjimo duris su visa stakta, 100 Lt vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam Č. V. priklausantį 200 Lt turtą, tuo padarydamas Č. V. 200 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje.

A. T. dėl kaltinimo pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį padarymo išteisintinas, kadangi byloje esančiais faktiniais duomenimis (kaltinamojo R. V., nukentėjusiojo Č. V., liudytojo J. R. parodymais bei 2009-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2009-11-10 specialisto išvada) nenustatyta, kad A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o kitų patikimų duomenų, kad A. T. padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. T. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl jis pagal šį kaltinimą yra išteisintinas (LR Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. T. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją) ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą). Šios jo veikos kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamasis A. T. prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi – kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. T. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. T., pasikėsino padaryti du tyčinius, apysunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija). Kaltinamasis A. T. administracine tvarka baustas, teistas 1 kartą, nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam A. T., laisvės atėmimo bausmę. Jos dydis, atsižvelgiant į tai, kad pripažinta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, jis jauno amžiaus, nusikalstamos veikos didesnių pasekmių nesukėlė, nustatytinas arčiau sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Taip pat dėl to jam bausmės vykdymas atidedamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. R. V. kaltė sugadinus nedidelės vertės Č. V. turtą nustatyta. Pareikštas civilinis ieškinys dėl 350 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, realus, įrodytas. Ieškinio dydžiui kaltinamasis R. V. neprieštaravo. Todėl ieškinys tenkintinas (LR Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Priteistina iš R. V. 350 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Č. V. naudai.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301-305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą ir paskirti 20 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinti bausmes paskirtas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą) ir pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį (už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą), paskiriant subendrintą vienerių metų laisvės bausmę. Subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija, už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją) paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti R. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, R. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atdėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 3 dalyje požymių.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija), už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atdėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. V. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Č. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.