Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjui E. L., jo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., V. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. L., V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti , prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. L. sūnus, o A. L. yra S. L. ir S. L. sūnus ( b.l. 8-9). S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mire (duomenys neskelbtini), S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ( b.l. 11-12). Iš notaro pažymų (b.l.18-21) matyti, kad po S. L., S. L. ir A. L. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Iš bylos dokumentų (b.l. 22-30) matyti, kad S. L. ir S. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai ir arkinio sandėlio dalis. Duomenų apie tai, kad palikėjai būtų sudarę testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 str. ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t.y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip jau minėta pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjų mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams . Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovo, liudytojų L. L. ir A. P. paaiškinimų , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iš karto palikėjų mirties iš pradžių pareiškėjo tėvas, o po šio mirties pareiškėjas ir toliau prižiūrėjo žemės sklypus, juos dirbo, naudojosi jais ir žemės duodamais vaisiais, remontavo ir prižiūrėjo arkinį sandėlį, laikė jame grūdus. Šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus termino palikimui priimti. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėjas tęsia ir toliau. Taigi, pareiškėjo tėvas A. L. ir pats pareiškėjas palikėjų turtu naudojosi nuo jų mirties ir iki šiol naudojasi kaip savu. Būdamas įsitikinęs , kad palikėjų turtu jis naudojasi teisėtai kaip turto savininkas ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų pusės, iš pradžių pareiškėjo tėvas, o po to pats pareiškėjas dėl palikimo priėmimo būtina pas notarą nesikreipė. CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo, jo atstovo, liudytojų paaiškinimų visuma, įvertinus A. L. ir pareiškėjo faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai, kad A. L. ir pareiškėjas su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir tai trunka ilgą laiką, pretenzijų niekas nereiškia, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvas A. L. po savo tėvų mirties, o pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, nenurodant koks konkrečiai turtas buvo priimtas, nes priimamas palikimas kaip vieninga visuma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvų S. L., (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, o pareiškėjas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą nuosavybės teise ir pareiškėjas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valdo šį turtą iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.