- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-47-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- I. U.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir nukentėjusiojo atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nuteistas:
dėl I. U. šmeižimo 2007-10-20 dienraštyje „Lietuvos rytas“ – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
dėl I. U. šmeižimo 2007-12-05 dienraštyje „Lietuvos rytas“ –8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Priteista iš G. P. I. U. naudai 2000 litų neturtinės žalos, 3000 litų advokato išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad jis „2007 m. spalio 20 d. UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamame dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 241 (5107) straipsnyje „Teisme – Klaipėdos milijonierių kova“ išspausdintame šio dienraščio 9 puslapyje, vienoje iš pastraipų nurodė tikrovės neatitinkančius ir I. U. garbę bei orumą žeminančius faktus <...> pirmasis karo kirvį iškasė I. U., susijaudinęs dėl Generalinės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas mėginęs inicijuoti Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje su M. G. bendrai valdomo „Birių krovinių terminalo“ (BKT) bankrotą <...>. Aukščiau pacituotame teiginyje yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, esą I. U. buvo įtariamuoju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl tyčinio UAB „Birių krovinių terminalas“ bankroto“.
Be to, jis „2007 m. gruodžio 5 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 279 (5145) 6 puslapyje savo straipsnyje „Verslininkai savo garbę įvertino milijonais litų“ vėl nurodė tikrovės neatitinkantį bei garbę ir orumą žeminantį faktą <...> I. U. valdomose įmonėse ir jo gyvenamojoje vietoje buvo atliktos kratos, verslininkas apklaustas kaip įtariamasis <...>“.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad jis, kaip žurnalistas, jokios tyčios ir sąmoningumo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją neturėjo, nesiekė tyčia šmeižti I. U., su kuriuo jo nesieja jokie santykiai. I. U. pažįsta tik matymo, kelis kartus jis bendravo su juo telefonu. Teigia, kad nejaučia šiam žmogui jokio priešiškumo, tad nebuvo ir jokio tikslo, paskatų bei motyvų, kurie jį galėtų pastūmėti į inkriminuojamą nusikalstamą veiklą. Tvirtina, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad I. U. telefonu kreipėsi į jį, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją – atsitiktinai jis jam paskambino telefonu kitais reikalais ir tik tuomet iš jo sužinojo apie pretenzijas „Lietuvos rytui“ dėl dviejų savo publikacijų. Šiuos straipsnius jis parašė kaip dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, o ne kaip privatus fizinis asmuo, todėl negalėjo paneigti informacijos. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą šiuo atveju tai galėjo padaryti tik pats leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“. G. P. straipsnyje „Teisme – Klaipėdos milijonierių kova“ („Lietuvos Rytas“, 2007.10.20.) buvo nurodyta, kad „pirmasis karo kirvį iškasė I. U., susijaudinęs dėl Generalinės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas mėginęs inicijuoti Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje su M. G. bendrai valdomo BKT dirbtinį bankrotą“. Ši pastraipa, I. U. teigimu ir teismo nuomone, neatitinka tikrovės ir žemina nukentėjusiojo garbę ir orumą. Tačiau nuteistasis mano, kad toks teiginys atitinka tikrovę, nes išreikalautoje iš Klaipėdos VPK ENTT ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t. 1, b. 1. 3, 9) yra bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ pareiškimas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tarnybinis pranešimas, kuriuose nurodyta, kad dėl I. U., kaip vieno UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkų, veiksmų ir vadovų sąmoningai blogo valdymo, stengimosi tyčia nuslėpti informaciją apie bendrovės realią ūkinę veiklą ir jos rezultatus nuo kito bendraturčio šiai bendrovei buvo iškilusi galima tyčinio bankroto grėsmė. Šiame pareiškime yra „Klaipėdos Smeltė“ prezidento M. G. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. U. ir kitų su BKT veikla siejamų asmenų. Todėl iš šių teiginių visiškai pagrįstai galima daryti išvadą, kad I. U. buvo įtariamas mėginęs inicijuoti BKT tyčinį bankrotą. Tokiais veiksmais I. U. įtarė jo bendro verslo partneris M. G.. Būtent apie tai ir buvo parašyta jo straipsnyje. Žodis „įtariamas“ buvo pavartotas ne baudžiamojo proceso sąvokų prasme, o norint apibūdinti M. G. pareiškime išdėstytas aplinkybes. Minėtas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-142-06. Netgi nutraukus tyrimą, M. G. apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo I. Lauciaus prašė jį atnaujinti – konkretizavo ir pakartojo savo ankstesnius įtarimus, nurodė papildomus motyvus, dėl kurių tai reikia padaryti. Nutraukus tyrimą, I. U. pirmasis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą (metaforiškai –„iškasė kovos kirvį“), kaltindamas M. G. šmeižikiškais prasimanymais. Pastarasis jam atsakė panašaus turinio skundu, tad abu verslininkai, pareiškę vienas kitam įtarimus dėl šmeižto, „Lietuvos ryto“ aprašytoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismo pripažinti ir nukentėjusiaisiais, ir teisiamaisiais. Nušviesdamas BKT bendraturčių I. U. ir M. G. konfliktą ir santykius, nuteistasis neakcentavo, kad tyrėjai I. U. buvo pareiškę oficialius, susietus su jo teisių apribojimais įtarimus, kad jis buvo vienoks ar kitoks pradėtų ikiteisminių procesų dalyvis. Publikacijose jis nenutylėjo I. U. svarbios aplinkybės – ikiteisminis tyrimas pagal M. G. pareiškimą dėl galimo dirbtinio bankroto buvo nutrauktas.
Nuteistasis G. P. nurodo, kad tokia pati situacija buvo ir rašant antrąjį straipsnį: „I. U. valdomose įmonėse ir jo gyvenamojoje vietoje buvo atliktos kratos, verslininkas apklaustas kaip įtariamasis“. („Lietuvos rytas“, 2007.12.05.). Tai, kad pas I. U. buvo atliktos kratos, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys, leidžiančios daryti kratą (t. 3, b. l. 38, 48, 52). Teismas, leisdamas atlikti kratas, taip pat matė tam pagrindą, t. y., kad kyla įtarimų dėl galbūt neteisėtos I. U. veikos verslo partnerio M. G. turtiniams interesams. Šiame straipsnyje jis tik netiksliai nurodė, kad I. U. „buvo apklaustas kaip įtariamasis“. Jis manė, kad jeigu jau atliekama krata pas asmenį, tai tyrėjų apklausiamas asmuo jau yra kažkuo įtariamas ir, be abejo, jam yra užduodami klausimai. Šiuo atveju jis padarė tokią išvadą, kuri nebuvo tiksli, tačiau minėta fraze ir visu sakiniu tikrai nesiekė tyčia pažeminti I. U., pakirsti pasitikėjimo juo, paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos. Vėliau iš I. U. sužinojęs, kad bendražmogiška prasme paminėtus žodžius jis linkęs vertinti kaip baudžiamojo proceso sąvokas, pažadėjo savo iniciatyva juos patikslinti, atsižvelgdamas į verslininko išsakytas pastabas dienraščio „Lietuvos rytas“ leidėjams. Jo publikacijoje „Po grėsmingų šūkių – taikos pragiedruliai“ („Lietuvos rytas“, 2008-04-25) cituojami paties I. U. žodžiai, jog jis niekada nebuvo M. G. inicijuoto ikiteisminio tyrimo dėl bendrai valdomos bendrovės BKT dirbtinio bankroto procesiniu dalyviu.
Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (Nr. 2K-7-545/2005): „Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jeigu pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija“. Ir nurodo, kad jis savo straipsniuose išdėstė savo nuomonę, kad I. U. buvo tarp asmenų, įtarinėtų dėl BKT tyčinio bankroto, išdėstyta kituose leidiniuose, pasisakymuose spaudoje. Tai nebuvo vien jo tyčia išgalvotas faktas. Pats I. U. savo paaiškinime (t. 6, b. l. l–5) rašo: „M. G. pradėjo skleisti šią informaciją įvairiose valstybinėse įstaigose ir masinėse informavimo priemonėse, pateikė prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apie neva man iškeltą baudžiamąją bylą“. Iki jo minimų straipsnių tokia informacija buvo pateikta žurnalistų A. Z. ir R. S. straipsnyje „Milijoninis turtas už dyką“, buvusio „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus R. V. „Atvirame laiške“ (šiuos straipsnius jis pateikė teismui). Iš kitų viešų ir nepaneigtų publikacijų jam buvo susidariusi tokia nuomonė, kad I. U. tikrai buvo įtariamas dėl nusikalstamos veikos BKT bendraturčio M. G. interesams. Teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymas nurodo, jog viešų publikacijų rengėjai ir skleidėjai negali atsakyti už kitų šaltinių ar asmenų oficialiai ir dokumentuose paskelbtą viešą informaciją. Tvirtina, kad I. U. savo pretenzijas gali pareikšti civiline tvarka dienraščiui „Lietuvos rytas“ kaip leidiniui, atsisakiusiam pagal jo prašymą paneigti tikrovės esą neatitinkančią informaciją.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Čiupaila apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir prašo G. P. pripažinti kaltu pagal BK 154 str. 2 d., civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad apylinkės teismas nustatė, kad G. P. tikrovės neatitinkančią ir I. U. garbę bei orumą žeminančią informaciją du kartus paskleidė dienraštyje „Lietuvos rytas“, t. y. per visuomenės informavimo priemonę. Todėl pastaroji aplinkybė, kad šmeižimas padarytas per visuomenės informavimo priemonę, kvalifikuoja veiką pagal BK 154 str. 2 d.
Taip pat nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad I. U. yra vertinamas kaip patikimas ir sąžiningas verslininkas, besilaikantis verslo etikos ir gerbiantis savo verslo partnerius. Todėl jam teko teisintis ir įrodinėti paskleistos apie jį informacijos netikrumą tam, kad būtų nenutrauktas bendradarbiavimas su verslo partneriais ir ateityje. Be to, jis buvo priverstas šmeižikišką informaciją neigti ir šeimos nariams, nes taip buvo parašyta laikraštyje. I. U. itin didelius dvasinius išgyvenimus suponavo ir išskirtinės aplinkybės, kurioms esant jis buvo šmeižiamas. Tikrovės neatitinkanti, garbę bei orumą žeminanti informacija buvo paskleista ne šiaip įprastai, o per vieną populiariausių pagal skaitomumą Lietuvos Respublikos dienraščių „Lietuvos rytas“, todėl I. U. šmeižianti informacija tapo žinoma įvairių visuomenės sluoksnių žmonėms. Atitinkamai tikrovės neatitinkančia informacija buvo sudaryta negatyvi nuomonė tiek apie I. U., tiek apie jo verslą, ir tai neabejotinai neigiamai atsilieps jo verslo perspektyvai. Todėl I. U. dvasiniai išgyvenimai apima ne tik išgyvenimus dėl jo asmens pažeminimo, bet ir išgyvenimus, kylančius dėl jo verslo perspektyvų sumažėjimo Lietuvoje. I. U. buvo šmeižiamas sistemingai. Šmeižikišką informaciją kaltinamasis viešino ir po to, kai jis pats išgirdo apie jo skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovės. Sistemingas ir kryptingas asmens šmeižimas neabejotinai sukelia daug didesnius dvasinius išgyvenimus nei įprastas vienkartinis šmeižikiškos informacijos paskleidimas. G. P. šmeižikišką informaciją skleidė tuomet, kai teismuose buvo nagrinėjami kiti I. U. skundai privataus kaltinimo bylose, juose jį apšmeižę asmenys buvo kaltinami tuo, jog jį įvardijo vienu iš UAB „Birių krovinių terminalas“ bankroto iniciatorių. Apie šias visas bylas G. P. žinojo, nes rašė straipsnius apie jas. Tačiau net ir žinodamas, kad I. U. gina savo garbę ir orumą privataus kaltinimo bylose, vis tiek skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo metu buvo nagrinėjamos ir civilinės bylos dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ valdymo tinkamumo ir tariamai neteisėtų I. U., kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininko, veiksmų. Todėl paskleista informacija neabejotinai galėjo sudaryti neigiamą įspūdį apie I. U. asmenį ir suformuoti nuomonę, jog jis iš tikrųjų UAB „Birių krovinių terminalas“ vykdė neteisėtus veiksmus. Teigia, kad tokios nurodytos aplinkybės rodo, kad I. U. patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, vertintinus 200000 Lt dydžio neturtine žala. Teigia, kad šios aplinkybės buvo teismo nustatytos, todėl teismas nepagrįstai sumažino I. U. priteistino 200000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis I. U. savo atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, 2007 m. spalio 20 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. straipsniuose apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Toks jo veikimas atitinka šmeižimo, numatyto BK 154 str. 2 d., sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis bei jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kaltės
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.
BK 154 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Kaip jau buvo minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė esant visiems būtiniesiems BK 154 str. 1 d. požymiams, kad G. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti I. U. bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo. Su tokia apylinkės teismo išvada, esant visiems BK 154 str. 1 d. nusikaltimo sudėties įrodinėtiniems požymiams, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Byloje surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiojo I. U. parodymai, Klaipėdos apygardos prokuratūros bei Klaipėdos m. VPK KPNTT ENTS raštai (t. 1, b. l. 8–10), iš dalies paties G. P. parodymai.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad I. U. nebuvo patrauktas įtariamuoju dėl nusikalstamo bankroto (BK 209 str.); jis nebuvo apklaustas net kaip liudytojas, todėl jis nebuvo įtarinėjamas teisėsaugos institucijų. Šios aplinkybės nuteistasis neginčija ir apeliaciniame skunde. Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-142-06 buvo atliekamas, buvo atlikta krata I. U. darbo kabinete, tikrinami dokumentai, kompiuteris, tačiau tokie tyrimo veiksmai buvo atliekami nukentėjusiojo darbo vietoje, o ne jo gyvenamojoje vietoje.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad sąvokos „įtariamas“ buvo pavartotas ne baudžiamojo proceso sąvokų prasme, nepagrįsti. Nuteistasis straipsnyje aiškiai nurodo, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad straipsnyje nurodoma ne subjektyvi straipsnio autoriaus nuomonė, ne informacijos vertinimas, o konkreti informacija, žinia. Be to, tame pačiame straipsnyje toliau išdėstomi tokie faktai: „Nors pradėtas tyrimas nutrauktas, I. U. buvo apklaustas, jo įmonėse ir bute atliktos kratos.“ Tokia informacija gali būti pateikiama tik turint tam tikrus konkrečius duomenis, konkrečią informaciją, ji nelaikytina nuomone, nes negali būti žmogaus mąstymo rezultatas. Todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad autorius straipsnyje nurodo ne savo subjektyvią nuomonę, bet informaciją, kuri neatitinka tikrovės
Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad iš byloje esančio UAB „Lietuvos rytas“ rašto, adresuoto I. U., matyti, jog 2007-12-03 I. U. kreipėsi į dienraščio „Lietuvos rytas“ redakciją, kad būtų paneigti tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau toks I. U. prašymas nebuvo patenkintas (t. 1, b. l. 64). Tačiau ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos G. P. vėlesniam straipsniui. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2007-12-05 vėl pasirodė žurnalisto G. P. straipsnis, kuriame ir vėl buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažemino I. U.. Be to, 2007-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje, kurį stebėjo kaltinamasis, buvo paskelbti dokumentai, jog nukentėjusysis I. U. ikiteisminiame tyrime nebuvo nei įtariamuoju, nei kitu proceso dalyviu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtuose straipsniuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tačiau nuteistasis nenurodė jokių šaltinių, iš kur galėjo gauti tokią klaidingą informaciją. Priešingai, G. P. skunde teigia, kad jis tokią tariamą nuomonę susidarė perskaitęs kitus publikuotus straipsnius, kurie išvardyti apeliaciniame skunde, tačiau nenurodyta, kodėl ir kokiais konkrečiais duomenimis remiantis jam susidarė tokia jo tariama nuomonė apie konkrečius faktus. Vis dėlto nėra pagrindo abejoti, kad straipsniuose išdėstyta ne nuomonė, bet tam tikri faktai apie Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie įtarimus inicijuojant „Birių krovinių terminalo“ bankrotą, taip pat apie tam tikrose vietose atliktas kratas bei nurodant konkretų tyrimo veiksmą įtariamojo apklausą – „apklaustas įtariamuoju“. Šie faktai negali būti traktuojami kaip nuomonė ar kitokia vertinamojo pobūdžio informacija, taip pat negali būti laikomi sąmoningo žmogaus turimos ir susistemintos informacijos vertinimu bei iš to padarytomis tam tikromis išvadomis, nes tai yra konkreti informacija apie tam tikru laiku egzistavusį įvykį, o ne jo apibūdinimas, vertinimas ar požiūris į jį. Todėl neabejotinai G. P., parašydamas minėtus straipsnius bei juose nurodydamas konkrečią tikrovės neatitinkančią informaciją, suprato, kad jo straipsnyje nurodyta informacija, kuri bus publikuojama dienraštyje, yra tikrovės neatitinkanti, numatė, kad tokia tikrovės neatitinkanti informacija, publikuojama dienraštyje, gali paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiuoju, ir jis norėjo taip elgtis, todėl G. P. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Atitinkamai nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad tai nebuvo padaryta tiesiogine tyčia, atmestini ir vertintini kaip jo gynybos būdas.
G. P. yra žurnalistas, dienraščio „Lietuvos rytas“ darbuotojas, todėl jis suprato, kad bet kokios neteisingos ir nepatikrintos informacijos paskleidimas dienraštyje gali turėti neigiamos įtakos nukentėjusiajam. Jis, vartodamas anksčiau minėtas sąvokas bei nurodydamas nebūtus dalykus, suklaidino dienraščio skaitytojus.
Dėl veikos kvalifikacijos
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo advokato A. Čiupailos apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamai kvalifikuotų G. P. nusikaltimų.
BK 154 str. 2 d. numatyta, kad pagal šią straipsnio normą atsako tas, kas šmeižė asmenį, nevašis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę, arba spaudinyje. Tai reiškia, kad šioje dispozicijoje išdėstyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai: tam tikra tikrovės neatitinkanti informacija – nusikaltimo dalykas (neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) arba šmeižimo būdas (per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje). Šie šmeižimą kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. 2 d. yra esant abiem šmeižimą kvalifikuojantiems požymiams, nes dispozicija šiuos požymius išskiria kaip alternatyvą jungtuku „arba“. Kadangi šie šmeižimą kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. pakanka bent vieno iš jų. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad abiem atvejais G. P. šmeižė per visuomenės informavimo priemonę – dienraštį „Lietuvos rytas“ (2007 m. spalio 20 d. dienraštis „Lietuvos rytas" Nr. 241 (5107), 2007 m. gruodžio 5 d. dienraštis „Lietuvos rytas“ Nr. 279 (5145), todėl G. P. padarytos nusikalstamos veikos iš BK 154 str. 1 d. perkvalifikuotinos į BK 154 str. 2 d. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo G. P. padarytus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės paskyrimo klausimas. Paskirdamas bausmę apeliacijos teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios turi įtakos bausmės paskyrimui. Nustato, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant G. P. laisvės atėmimo ar arešto bausmės. Jam skirtinos baudos, tačiau jų dydis didesnis, nes padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.
Dėl civilinio ieškinio
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Apylinkės teismo priteista neturtinė žala nelaikytina per didelė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.
Nukentėjusysis I. U. nurodė, kad jis dėl savo darbo pobūdžio bei plėtojamo verslo ne tik Lietuvoje patyrė dvasinius išgyvenimas, nepatogumus, nes jautė pareigą teisintis verslo partneriams bei artimiesiems dėl jam mestų kaltinimų. Tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista per vieną populiariausių dienraščių Lietuvoje ne vieną kartą, todėl apie jį buvo sudaryta negatyvi nuomonė. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtine žala. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Todėl teismas atsižvelgia nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, turtinės žalos nebuvimą. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyti konkretūs motyvai dėl neturtinės žalos padidinimo. Į visus apeliaciniame skunde nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus apylinkės teismas atsižvelgė. Atitinkamai, įvertindama aptartų kriterijų visumą, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti:
G. P. veiką iš BK 154 str. 1 d. dėl I. U. šmeižimo 2007-10-20 dienraštyje „Lietuvos rytas“ perkvalifikuoti į BK 154 str. 2 d. ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą;
G. P. veiką iš BK 154 str. 1 d. dėl I. U. šmeižimo 2007-12-05 dienraštyje „Lietuvos rytas“ perkvalifikuoti į BK 154 str. 2 d. ir paskirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.