Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Dėl konflikto autobuse paaiškino, kad būdamas neblaivus įsėdo ne į tą autobusą. Galvojo, kad 31, o įsėdo į 74 maršruto autobusą. Suprato, kad ne ten pasuko. Pamatė autobuse klasioką, priėjo pasisveikinti. Pamatė sėdinčią, kaip dabar jau žino, nukentėjusiąją, o tada pagalvojo, kad tai vaikinas, todėl priėjęs trenkė kumščiu. Nukentėjusioji kažką jam pasakė su keiksmažodžiais. Teigė, kad kai atsidarė autobuso durys, pradėjo pravardžiuotis. Nukentėjusioji išlipo iš autobuso, susiėmusi už nosies. Tuomet pasakė, kad ji mergina, parodė moksleivio pažymėjimą. Kaltinamasis susiėmė už galvos, pagalvoję, ką paarė. Autobuse jai trenkė į tarpuakį, lūžo akiniai. Nežinojo, kad tai mergina, ji buvo labai trumpais plaukais, apsirengusi sportinį kostiumą. Ji pradėjo ant kaltinamojo kalbėti, pravardžiuoti jį. Daugiau žmonių autobuse nebuvo, tik klasiokas ir kaltinamojo draugai. Lauke konflikto nebuvo. Nusikeikęs, kaltinamasis nuėjo namo. Autobuse nukentėjusioji A. buvo su kompanija, kaltinamasis buvo vienas. Klasioką sutiko autobuse.

Dėl berniuko, kuris važiavo paspirtuku kaltinamasis parodė, kad su draugu buvo prie stotelės. Ėjo iš Maximos ir atsisėdo ant vamzdžių, kažką gėrė. Pamatė, kad kažkas važiuoja paspirtuku ir nubėgo du vaikinai. Kas buvo toliau, neprisiminė. Prie jų privažiavo policija, paėmė už pakarpos ir pasodino į mašiną. Joje nukentėjusiojo nebuvo. Draugo vardas L., nežino, kur jis gyvena.

Dėl 2017-10-19 įvykio su seserimi paaiškino, kad namo parėjo gal girtas, o gal nebuvo girtas. Einant iš stadiono, sesuo suplėšė jo džemperį. Liepė jai susiūti, bet ji atsisakė tai daryti, todėl susipyko. Džemperį suplėšė, kai jie stumdėsi, sesuo patempė ir susiplėšė. Džemperį jis pirko už savo pinigus, o sesuo suplėšė jį. Kadangi sesuo atsisakė susiūti, susikibo, atrodo, stovėdami. Kaltinamasis laikė seserį, o mama laikė jį, užlaužė koją. Kaltinamasis ištraukė dešinę koją ir netyčia trenkė seseriai į nosį su šia koja. Mama užsuko koją, savo koja buvo prispaudusi kaltinamąjį prie lovos. Buvo piktas, mušėsi ir taip gavosi. Kambaryje nugriuvo ant lovos. Mama jį laikė. Sakė, kad paleistų. Vieną koją išlaisvino, traukė kitą ir keliu trenkė seseriai į nosį. Mama jį laikė, kad jis nesistumdytų ir nelįstų prie sesers. Mama sakė, kad ji susius džemperį, tačiua kaltinamasis sakė, kad jį susiūtų sesuo. Po šio įvykio sesers atsiprašė, su ja susitaikė.

Dėl 2018-02-25 dienos įvykio kaltinamasis paaiškino, kad jis atėjo į kambarį. Sesuo sėdėjo prie jo kompiuterio. Jis jai neleidžia naudotis šiuo kompiuteriu, kad nedingtų informacija. Liepė jai pasitraukti nuo kompiuterio. Sesuo pasakė, kad tuoj pasitrauks. Ją nustūmė nuo lovos, traukė į pakaušį ir liepė eiti lauk. Sesuo išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio miške Belmonte, gal vienas vartojo. Jo jam nuperka benamiai.

Dėl kito įvykio parodė, kad jis su draugais atėjo į krepšinio aikštelę, pasisveikino su visais. Ten buvo ir A.. Žaidė krepšinį, juokavo. A. pamatė elektroninę cigaretę, pasakė, kad tai jo brolio, norėjo kraustyti jų kišenes. Jie buvo trise, sakė, kad neleis tikrinti jų kišenių. A. stovėjo nugara į kaltinamąjį, kalbėjo su T.. A. atsisuko į kaltinamąjį ir šis dešine ranka trenkė A. į akį, nes ji neįrodė, kad pas juos brolio elektroninė cigaretė. Gal jis pametė savo elektroninę cigaretę. To elektroninės cigaretės jie neturėjo. Žalos atlyginimui 600 eurų yra per daug. Sutiko, kad padarė akies traumą ir skaudėjo, bet nepadarė žalos. Sutiktų sumokėti 100 eurų. Teigė, kad kai važiavo pas draugą, sutiko A., kuris kalbėjo apie akį. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Jis sakė, kad tai nieko tokio, kad kaltinamasis duos 100 eurų ir jis per pažįstamus atsiims pareiškimą. Tai buvo gal savaitė po konflikto. Tada susitaikė ir daugiau nesipyko. Filaretų g. prie mokyklos yra stadionas, žaidžia futbolą, pasisveikina su visais ir su A. ir nesipyksta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis S. P. paaiškino, kad jis gyvena vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini) kartu su savo mama, sese A. P. ir broliu E. P.. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje. Dėl pirmo įtarimo jis nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. 2017-10-19 apie 18.20 val. jis buvo namie, (duomenys neskelbtini). Jis liepė savo sesei A. susiūti jos suplėšytą jo liemenę. Nes prieš tai jie susimušė. Ji atsisakė ir pasiuntė jį. Jis jai koja spyrė per jos koja. Ji jam atgal spyrė. Tada jis pašoko, bet mama jį apglėbė iš nugaros, kad jis nesumuštų ir jis kartu su mama nukrito ant lovos. Bet jis kažkaip savo kojos keliu trenkė A. į nosį. A. tuo metu buvo kažkaip pasilenkusi, neprisimena, kaip. Vyko tokia sumaištis, kad jis nesuprato, kaip čia taip įvyko. Jis sudavė A. netyčia, kažkaip taip gavosi. Jis labai gailisi, kad taip įvyko. Dėl antro įtarimo jis prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. 2017 m. rugpjūčio mėn. tikslios datos nepamena, vakare, tikslios valandos nepamena, jam būnant Subačiaus rajone, Subačiaus gatvėje, jis stovėjo ir kalbėjo su savo pažįstama E. M.. Tuo metu jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kažkoks nepažįstamas vaikinas, jo telefono neišsaugojo ir jis jam liepė pagąsdinti E. brolį, kuris nuolat skriaudžia savo sesę, t. y. E.. Tuo metu jis pamatė einantį E. brolį A. S.. Jis juos visus pažįsta, nes gyvena netoli. Tada jis priėjo prie A., griebė šį už striukės gobtuvo ir du kartus sudavė A. į veidą. Jis specialiai taikėsi šiam į dantis. Jis jam būtent taip ir pataikė. Atrodo, po jo suduotų dviejų smūgių, A. pradėjo bėgti kraujas. Po to prie jo pribėgo E. ir paprašė nustoti jį mušti. Jis nustojo. Po to jis E. palydėjo iki namų. E. jam pati ne kartą skundėsi, kad jos brolis ją skriaudžia. Paskui, kai jie ėjo su E., A. šaukė jam, kad užeitų pas jį į namus ir turės reikalų su jo motina. Jis atsisakė. Dėl trečio įtarimo jis sutinka irgi. 2017 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, vakare, tikslios valandos nepamena, jis viešojo transporto stotelėje „Aušros vartai“ įlipo į autobusą nr. 31, važiavo link Naujosios Vilnios rajono. Važiuodamas, jis pamatė jaunų žmonių kompaniją. Tarp tų žmonių buvo jo buvęs klasiokas ir dvi jam pažįstamos merginos ir dar jam nepažįstama mergina. Jis galvojo, kad tai vaikinas. Jai maždaug 15 metų, trumpai kirptų plaukų, apsikirpusi vyriškai ir dėvėjo vyrišką kostiumą, nešiojo akinius. Jis priėjo prie savo pažįstamų ir pradėjo su jais kalbėti. Tuo metu ta mergina jam pasakė eiti iš čia ir pasiuntė jį necenzūriniais žodžiais. Jis neiškentė ir kumščiu trenkė jai į veidą, į nosies sritį. Nuo jo smūgio akiniai sulūžo per pusę. Po to ta mergina pradėjo juoktis. Po to stotelėje, pavadinimo nepamena, prie parduotuvės „LIDL“ jie visi išlipo ir jis nuėjo į minėtą parduotuvę. Daugiau jis tų žmonių nematė. Dėl ketvirto įtarimo jis nesutinka visiškai. Jis to nedarė, nemušė jokio mažamečio. 2017-10-06 apie 14 val. jis kartu su L. buvo stotelėje „Zarasų“, Zarasų g., laukė autobuso. Belaukdami jie nuėjo už stotelės ir ant gulėjusių vamzdynų parūkė (atstumas apie 10 m). Parūkę vėl grįžome į stotelę. Stotelė prieš nueinant rūkyti ir kai grįžo, buvo tuščia. Jokių žmonių nebuvo. Vaikų ten irgi nebuvo. Tuo metu, kai jie grįžo į stotelę, prie jų privažiavo policijos automobilis ir policijos pareigūnai paprašė jų įlipti į automobilį. Jie įlipo. Automobilis apvažiavo stotelę ir privažiavo netoliese stovėjusio greitos med. pagalbos automobilio. Iš jo išbėgo jam nepažįstamas vyriškis, kuris, pamatęs jį ir L., policijos pareigūnams pasakė, kad tai jie. Kas jie, kodėl jie, nežino. Jis kartu su L. buvo pristatyti į 2PK. Jam buvo patikrintas girtumo laipsnis. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų (vartojo alų). Vėliau jis sužinojo, kad tas vyriškis atpažino jį ar L., ar juos abudu, kad jie neva sumušė to vyriškio vaiką. Jis nežino apie kurį vaiką eina kalba, jis nieko nemušė toje stotelėje (t. 2, b. l. 40).

2018-02-26 apklaustas kaip įtariamasis S. P. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2018-02-25 apie 15.00 val. būnant lauke vartojo alų, išgėrė 9 butelius alaus. Prieš tai apie 3 mėnesius alaus negėrė, todėl nusprendė paragauti alaus. Paskui jis nuėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo miegoti. Apie 17.00 val. jam būnant namuose ir miegant išgirdo, kaip jo sesuo A. rėkė ant mamos D. P.. Jis atsikėlė ir grubiai pasakė sesei, kad ši užsičiauptų ir nerėktų ant mamos. A. jam negražiai atsakė, sakydama "sam zakroj ....., ......". Paskui sesė jam dar kažką pasakė, tačiau ką konkrečiai, jis pasakyti negali, neprisimena ir jis supykęs ant jos vieną kartą rankos delnu sudavė jai per kaklą. A. pasakė, kad iškvies policiją. Jis jai pasakė, kad ji gali kviesti policiją. Parodo, kad jis sesei sudavė tik vieną smūgį per kaklą, daugiau jis jos nemušė. Jis nesusivaldė, kadangi ši garsiai rėkė ant mamos, išvadindama motiną "suka", liepdavo, kad pastaroji jai duotų cigaretes. Jam jos elgesys pasirodė nederamas. Su sese yra įtempti santykiai, kadangi ji yra vyresnė ir nurodinėja jam ką jis turėtų daryti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 62, t.2).

2018-04-06 apklaustas kaip įtariamasis S. P. parodė 2018-03-26 apie 18.00 val. jis kartu su savo draugu T. (pavardės nežino), 16 metų amžiaus (gyv. (duomenys neskelbtini) telefono numerio nežino) atėjo į krepšinio aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Krepšinio aikštelėje buvo jo pažįstamas A., kuris priėjęs prie jo pasakė, kad jis anksčiau iš jo pavogė šio elektroninę cigaretę. Jis šiam pasakė, kad šio elektroninės cigaretės neturi, jis matė, kad pastarasis anksčiau turėjo elektroninę cigaretę "komufliažinio" rašto. Pas jį tuo metu buvo raudonos spalvos elektroninė cigaretė. Jis šiam pasakė, kad jo el. cigaretės neturi ir šis gali jį apieškoti. Šis sutiko, tačiau jis paskui atsisakė. T. tuo metu stovėjo nuošaly ir kalbėjo su kitais vaikinais. A. pradėjo jam grasinti, sakydamas kad paskambins draugams ir bandys aiškintis. A. jam pasakė, kad tuoj susirinks jo draugai ir pavadino jį "pidaru", pasakė, kad jį sumuš. A. paėmęs savo telefoną kažkam skambino, tačiau kam, jis nematė ir jis šiam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairę akį. A. pradėjo verkti ir pabėgo. Parodo, kad jis nežino, kas galėjo iš A. paimti šio elektroninę cigaretę, jis jos neėmė. Parodo, kad vaikino vardu D. jis nepažįsta. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pasiūlius užduoti klausimą, advokatas uždavė klausimą : Ar A. priėjo prie S. P. vienas ar su draugais? Kiek buvo asmenų? S. P. atsakymas; A. buvo su dviem draugais, kurių vardų ir pavardžių nežino, jų amžiaus nurodyti negali. Kai A. reiškė pretezijas, jo draugai į pokalbį nesikišo, stovėjo šalia. Jis stovėdamas prieš A. ir jo du draugus jautėsi nesaugiai, nes pagalvojo, kad jie gali jį sumušti, todėl apsisaugodamas sudavė pirmas smūgį A. į akį. Po minėto įvykio, 2018-03-29 apie 19.00 val. viešoje vietoje, jie vadina tai "Šaro kalnu" dažniausiai jaunuolių kompanija kur renkasi, jis susitiko su A., kuris pasiūlė susitaikyti ir išgerti (gėrė alų). Kartu su jais buvo "J.", 16 metų amžiaus (A. jį pažįsta), ir A. jam pasakė, kad jis šiam turi sumokėti už smūgį į akį ir elektroninę cigaretę. Jis šiam nieko neatsakė (t. 2, b. l. 71).

2019-01-10 apklaustas kaip įtariamasis S. P. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ankstesnėse įtariamojo apklausose (t. 2, b. l. 79).

Apklausta kaip nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad S. pažįsta po įvykio, iki įvykio jo nepažinojo. Su draugais važiavo iš stoties. Į autobusą įlipo S., apsisveikino su draugais. Pasakė; „Ko žiūri?“. Nukentėjusioji atsakė, kad nieko ir jai trenkė. Jie važiavo šešiese. S. įlipo stotelėje prie Senamiesčio mokyklos. Jie elgėsi normaliai. Gal nepatiko, kad nukentėjusioji pažiūrėjo. Sakė: „Ko žiūri?“. Atsakė, kad nieko ir gavo smūgį į nosį. Lūžo akiniai, iš nosies pasipylė kraujas. Išlipo iš autobuso. Draugai nieko nesakė. Jie buvo toliau. Kai išlipo, pasakė, kad ji yra mergina. Ką atsakė S., neprisiminė. Prie jos buvo priėjęs draugas L., visi išsiskirstė. Po smūgio pamėlo akis, daugiau nieko nebuvo. Nuo įlipimo į autobusą iki smūgio praėjo maždaug dvi minutės. Nukentėjusioji sėdėjo su .. Toliau sėdėjo M.. L., K., A.. S. bendravo su jais. Autobuso gale buvo žmonių. Kai S. priėjo, ji atsistojo, jis paklausė, ko žiūri ir trenkė. S. akys buvo kažkokios kitokios, nežino, ar jis buvo gėręs. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 2, b. l. 177-178).

Apklausiant kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 69). Jos parodymams patikrinti buvo atliktas atpažinimas pagal fotonuotraukas, kurio metu A. K. buvo parodyta 5 asmenų fotonuotraukos, iš kurių ji atpažino Nr. 2 pažymėtą fotonuotrauką, kaip asmens, kuris ją sumušė. Šioje fotonuotraukoje užfiksuotas S. P. (t. 1, b. l. 71-73).

Kaltinamasis S. P. apklausos metu replikavo, kad jam ir jo draugui būnant policijos automobilyje atidarė duris ir paklausė, ar šitas. Kažkas atsakė, kad šitas. Pirmas pažiūrėjo policininkas. P. tėvas atsakė, kad šitas.

Liudytojas nurodė, kad gal jis paklausė, ar šitas. Norėjo pasitikslinti.

Civilinio ieškinio nereiškia (t. 2, b. l. 179).

Apklaustas kaip liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-06 apie 14.20 val., jam paskambino neprisistačiusi moteris iš sūnaus telefono (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, jog dabar yra Subačiaus gatvėje esančioje "Zarasų" stotelėje, kartu su ja yra jo sūnus, kuris yra kruvinas, jį sumušė nepilnamečiai berniukai, kurie yra netoliese. Jis atvažiavo maždaug po 15 minučių, stotelėje matė greitąją pagalbą, policiją, abu sulaikytus nepilnamečius. Jo sūnui P. Č. buvo sumušta viršutinė lūpa, kuri kraujavo. Paklausė sūnaus, kas atsitiko, jis pasakė, jog važiavo su paspirtuku pro "Zarasų" stotelę, ant sūnaus važiuojamosios dalies, išlindo vienas berniukas, kuris sugriebė jo sūnaus paspirtuką už vairo, pasakė, kažką rusiškai, sūnus nesuprato ką, ir be jokios priežasties, iš dešinės rankos kumščio trenkė jo sūnui į veido kairės pusės sritį, dėl ko prakirto lūpą. Jo sūnų greitoji pagalba išvežė apžiūrai į Santariškių vaikų ligoninę. Medikai apžiūrėjo sūnų, nustatė kiaurinę muštinę žaizdą. Susiuvo viršutinę lūpą ir juos išleido. Jo sūnus matė, jog berniukai buvo dviese, tačiau vienas, jaunesnis, nieko nedarė, tik stovėjo atokiau. Vyresnis berniukas buvo aukštesnis, kuris ir naudojo fizinį smurtą prieš jo sūnų (t. 1, b. l. 119).

Apklausta kaip liudytoja D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra S. P. mama. kaltinamojo S. P. mama, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad nori atsiprašyti nukentėjusių vaikų ir jų tėvų. Dėl paskutinio epizodo su berniuku sūnus sakė, kad buvo su L., kuris šiuo metu yra socializacijos centre. Sūnus pastoviai pešasi su dukra. Tada jie pešėsi. Norėjo pargriauti ant lovos. S. netyčia koja trenkė seseriai į nosį. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o gydytojai pranešė policijai. Jie susipešė ir dėl kompiuterio. Dukra išėjo į kiemą ir iškvietė policiją. Liudytoja, matė, kad stumdėsi. Dukra gavo į kaklą, išbėgo į kiemą ir paskambino policijai. Galėjo ramiai viską išspręsti. Dėl berniuko sužalojimo krepšinio aikštelėje sūnus išėjo apie 16 val. Grįžo po kelių valandų. Sakė, kad vėl kažkam davė į akį, nes kažkas bandė jį apieškoti, ieškojo cigaretės. Po kelių dienų sūnus vėl išėjo. Paskambino, pasakė, kad veža į policiją. Paskambino D., sakė, kad yra netoli policijos komisariato ir parveš S.. Paėmė jį po trijų valandų. Sūnus nervuojasi, nemiega. Po šitų daugiau konfliktų nebuvo. Yra dar jaunesnis sūnus. Vaikai tarpusavyje pešasi. Visi gyvena nedideliame kambaryje, labai mažai vietos, sunku. Sūnus uždarbiauja. 18 val. paprastai grįžta namo. 21 val. namuose būna visuomet. Su alkoholio vartojimu gal jau baigė. Gydėsi Vilkpėdėje, Kauno gatvėje, naujojoje Vilnioje. Sutinka draugą ir mamos jau nenori klausyti.

S. buvo hiperaktyvus vaikas. Antroje klasėje pakeitė mokyklą. Apsivogė, ėjo pas psichiatrą. Davė nukreipimą į naujosios Vilnios mokyklą, kur gydėsi dvi savaites. Šoko iš važiuojančio traukinio. Sakė, kad dėl draugų. Sakė, kad draugų neišduoda. Sutinka vyresnius draugus, turinčius pinigų. Liudytoja jam neduoda pinigų. Anksčiau šeimoje nebūdavo pinigų. Dabar ji dirba, lengviau gyventi. Reikia mažiau pinigų į mokyklą. Dukra pati išsilaiko (t. 2, b. l. 180).

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad 2017-10-19 apie 18 val. jai būnant namuose į namus pirmas užėjo sūnus E., paskui S., o paskui A.. S. su A. pradėjo konfliktuoti. S. kaltino A. tuo, kad A. jam suplėšė liemenę ir ji jam turi susiūti kišenę. A. brolį kaltino, kad pastarasis ją pastūmė į griovį, o ji užsikabino už jo liemenę ir dėl to netyčia suplėšė kišenę. S. pasakė, kad jam neįdomu ir ji vis tiek turi užsiūti jam kišenę. A. rėkė, kad to nedarys, o S. liepė jai sumokėti už liemenę. Vienas ant kito rėkė, A. jį išvadino necenzūrinaiis žodžiais, kokiais tiksliai pasakyti negali. S. priėjo prie A. ir užsimojo ranka, norėdamas suduoti smūgį A. į veidą, jie susistumdė. Ji tai matydama, sugriebė S. už rankų, tačiau jai nepavyko, tuomet ji šį sugriebė už kaklo ir pradėjo tempti nuo dukros link lovos, atsitrenkė į lovą ir atsisėdo ant lovos. Paskui pamatė, kaip dukra sulinko ir pamatė, kaip jai iš nosies bėgo kraujas. S. pats buvo labai pasimetęs. Susistumdymo metu ji nematė, kaip S. sudavė smūgį, tačiau mano, kad būtent tuomet jis sugebėjo jai suduoti smūgį, kuria kūno dalimi, ji nematė. Ji iškvietė medikus. S. išsigando ir pabėgo iš namų. Po minėto įvykio S. atsiprašė sesers. Dukra buvo nuvežta į Santariškių ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas nosies lūžis, 2017-10-26 Vaikų Santariškių ligoninėje numatyta operacija. Dukra jai pasakė, kad pas ekspertus dėl kūno tyrimo (gavus užduotį iš tyrėjos) nevyks, kadangi nenori (t. 1, b. l. 155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. P. parodė, kad 2018-02-25 apie 18-19 val. ji kartu su visais vaikais buvo namuose. S. miegojo ir išgirdęs, kad A. su E. konfliktavo pakankamai garsiai, prabudo ir pradėjo rėkti ant A., aiškindamas jai, kad ši visą laiką rėkia, neduoda jam miegoti, priminė šiai, kad ji lindo prie jo kompiuterio. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jie klykė vienas ant kito. T. S. neištvėręs priėjo prie šios ir rankos delnu sudavė šiai per pakaušį, sudavė vieną kartą, o A. užpyko ir išbėgo į koridorių, sakydama kad "tuoj ji jam padarys". Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, S. tuo metu jau spėjo išeiti iš namų, kadangi šis suprato, kad A. iškvietė policiją. Po kažkiek tai laiko jis sugrįžo namo, o paskui atvykę dar kartą policijos pareigūnai pastarąjį sulaikė. S. nuo 2018-02-05 iki 2018-02-15 dėl alkoholio vartojimo gydėsi reabilitacijos centre, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pastarasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu su socialine darbuotoja A. D. ((duomenys neskelbtini)) ieško centro, kur sūnus galėtų būti ir dienos ir nakties metu, kad dėl jo tokio elgesio su juo galėtu dirbti specialistai. Nuo gimimo pas S. buvo įrašas, kad jis hiperaktyvus. Pas dukrą nuo smūgio delnu nei mėlynių, nei nubrozdinimų nebuvo (t. 2, b. l. 22).

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiosios A. K. atstovė pagal įstatymą D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. Dukra sakė, kad tas vaikinas buvo prisigėręs ar prisirūkęs. Ji paskambino ir pasakė, kad eina pas draugę. Liudytoja nuvažiavo į nurodytą vietą. Atėjo dukra, jos draugės mama ir L.. Dukrai iš nosies bėgo kraujas, buvo prisidėjusi popieriau. Buvo vėlu. Nuėjo į policijos komisariatą, palaukė ekipažo. Liudytoja parašiau pareiškimą. Dukra jai pasakojo, kad S. įlipo į autobusą, pašnekėjo su draugais ir nieko nesakęs trenkė dukrai į nosį. Ji išlipo iš autobuso, sutiko draugės mamą. Tada buvo pikta, liudytoja norėjo, kad atlygintų žalą nors už akinius, tačiau dabar nieko neprašo, ieškinio nereiškia (t. 2, b. l. 180-181).

Apklaustas kaip liudytojas L. I. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių žmonių žino S. nuo to įvykio. Jo vardą pasakė draugės. Važiavo iš stoties 31 maršruto autobusu. Netoli LIDLo stotelėje įlipo S.. Jis kalbėjo su L., K.. A. pažiūrėjo į S.. Jis paklausė, ko žiūri. A. atsakė, kad tiesiog pažiūrėjo. Tada S. trenkė jai. Visi išlipo iš autobuso. S. toliau kibo prie A.. Liudytojas taip pat pažiūrėjo į S.. Jis paklausė, ko žiūriu ir trenkė į skruostą. Tuomet liudytojas pabėgo. Autobusu važiavo šešiese - jis, M., L., K., A.. S. įlipo vienas stotelėje prie LIDLo. Nežino, ar jis buvo neblaivus. Atrodė, tiesiog paprastas praeivis. S. trenkė A. vieną kartą kumščiu. Jai tai buvo šokas, ji laikėsi už nosies. Liudytojui trenkė į kairį skruostą. Trumpam viskas aptemo, mėlynės nebuvo, tik paraudo. Dėl to pretenzijų neturi. Žmonių buvo beveik pilnas autobusas, bet niekas nereagavo. Iš pradžių S. kalbėjo. Po to į jį pažiūrėjo A., S. paklausė, ko žiūri ir trenkė jai. A. S. nieko nesakė. Liudytojas, A. ir M. autobuse stovėjo. S. įlipo ir taip pat stovėjo (t. 2, b. l. 195).

Apklausta kaip liudytoja A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra socialinė darbuotoja ir su šia šeima dirbu nuo 2017 metų. Visos problemos kyla dėl to, kad jie visi gyvena mažame kambaryje. S. nelanko mokyklos. Mama labai daug bendrauja su jų tarnyba dėl sūnaus. S. yra geras, bet jeigu kas užkabina, tampa nevaldomu. Yra savisaugos jausmas. Šeima keturiese gyvena viename kambaryje. S. lanko (duomenys neskelbtini) centrą, suaugusiųjų mokyklą, viską atsiskaito. S. vartoja medikamentus, gydėsi ligoninėje Kauno gatvėje. Gali patvirtinti tai, ką sakė. Vyksta bendravimas su policija. Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnai kartą per savaitę apsilanko šeimoje. Žino, kad šiuo metu S. dirba nelegaliai. Anksčiau lankė dienos centrą, skirtą asmenims, turintiems tokius sutrikimus. S. pas psichologą nesilanko, nenori. Amatų centre yra psichologas. Šeima gyvena su daliniais patogumais. Namuose tvarka, tik labai mažai vietos. Šeima atsikraustė iš Lentvario. Nesigilino, kur tėtis. Stengiamės šeimai padėti. Kai visi vaikai būna kartu, pykstasi, tačiau, kai būna kompanijoje su kitais vaikais, kovoja vienas už kitą. Ten mažai vietos, mato vienas kitą ir pykstasi (t. 2, b. l. 195-196).

Apklaustas kaip liudytojas J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad kaip supranta, jis yra pakviestas dėl įvykio Subačiaus gatvėje. Gavo informaciją, kad iš Vaiko nori atimti telefoną, stotelėje laukia moteris su vaiku, iš kurio norėjo atimti telefoną. Kai atvažiavo, pasakė, kad tie asmenys pabėgo. Klausė, į kurią pusę. Patikrino autobusą, bet autobuse jų nebuvo. Prie „Audėjo“ sulaikėme du asmenis pagal požymius. Grįžo į stotelę, parodė sulaikytus asmenis, juos atpažino. Su vaiku buvo moteris. Kaip vyko atpažinimas, neprisiminė. Po to atvažiavo berniuko tėvas. Atvažiavę stotelėje radome berniuką ir moterį. Teigė, jog jam įsiminė, kad sulaikyto asmens ranka buvo tatuiruota. Jį (kaltinamąjį) prisimena ir iš kitų įvykių. Kurioje konkrečiai vietoje buvo tatuiruotė, neprisiminė. Drabužių neprisiminė. Tik prisiminė, jog buvo su kapišonu. Tatuiruota ranka buvo vienas iš požymių. Prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu, nes sulaikymo aplinkybių jau neprisimena. Atrodo, tatuiruotę matė, kai sulaikė kaltinamąjį stotelėje prie „Audėjo“ Drujos gatvėje. Jis stovėjo, buvo neblaivus. Kažkas pasakė, kad asmenys galėjo nuvažiuoti autobusu, bet jų nerado. Grįžome ir stotelėje pamatėme įtariamus vaikinus. Neatsimena, kokius požymius nurodė. Atvažiavo ir berniukas juos atpažino. Buvo informaciją, kad berniuką užpuolė dviese. Berods, jie ir sulaikė du asmenis. Jeigu sulaiko du, įvairiai veža, kartais po vieną, o kartais abu kartu. Neatsiminė, ar berniukas atpažino abu ar vieną. Sulaikytas vaikinas buvo, berods, su džemperiu su kapišonu, rankovės užraitotos iki alkūnių.

Kaltinamasis S. P. teismo posėdyje replikavo, kad jis tatuiruotes pasidarė vėliau. Parodė ant dešinės rankos esančias tatuiruotes. Ant dešinės rankos vidinėje dilbio pusėje yra tatuiruotė, panaši į radiacijos grėsmės ženklą. Kaltinamasis paaiškino, kad ten dar turėjo būti kryžiukas, bet nesigavo. Tatuiruotes darė ne salone, darė pažįstama mergina.

Liudytojas J. L. paaiškino, vadinasi tatuiruotes matė įvykio metu, kai kaltinamasis susimušė su broliu. Iki to įvykio kaltinamojo nebuvo matęs. Moters duomenų nenustatė. Antro berniuko neprisiminė. Sulaikė ir vežėme link stotelės. Jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Parodė įtariamuosius. Berniukas juos atpažino, todėl nuvežė gal į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Neatsiminė, ar abiejų sulaikytų berniukų asmenybes nustatė.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 133), liudytojas nurodė, kad apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Apklausos metu duomenis nurodė, iš tarnybinio pranešimo. Lyg tai vieno sulaikyto asmens džemperis buvo su kapišonu, užraitytomos rankovėmis. Antro sulaikyto neprisiminė. Neprisiminė, kas nurodė požymius, moteris ar berniukas. Jeigu parašyta, kad berniukas, reiškia, jis ir nurodė (t. 2, b. l. 196-197).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad 2017-10-06 apie 14.17 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Subačiaus g., Zarasų sustojime laukia pranešėja, kuri sulaikė du paauglius, kurie sumušė 12-os metų berniuką, kuriam kraujuoja iš burnos. Atvykus minėtu adresu jį ir kolegas T. B. ir M. V. pasitiko moteris, kuri neprisistatė ir kuri paaiškino, kad pamatė stotelėje verkiantį berniuką, kuriam kraujavo iš lūpų ir pasiteiravus to berniuko, kas atsitiko, sužinojo, kad jį sumušė vyresnis berniukas, kuris buvo kartu su kitu jaunuoliu. Jis pasiteiravo moters kur yra tie nepilnamečiai, ji pasakė, kad bendravo su nukentėjusiuoju berniuku ir jis jai pasakė, kad jie kažkur nubėgo. Buvo nustatyta, kad moteris tų berniukų nebandė sulaikyti, nes tiesiog nespėjo, tačiau pirminis pranešimas iš VPK OVS buvo, kad moteris juos sulaikė. Pagal VPK OVS pateiktus nepilnamečių požymius Zarasų g., prie Audėjo prekybos centro nuvykome ieškoti nepilnamečių, kadangi buvo gauta informacija, kad jie galėjo važiuoti autobusu. Jie patikrino minėtą autobusą, tačiau pagal požymius nepilnamečiai rasti nebuvo. Todėl jie grįžo prie Audėjo prekybos centro ir pamatė prie Zarasų g., Vilniuje, stovinčius du jaunuolius, kuriuos atpažino nukentėjęs berniukas. Berniukas nurodė į vieną iš jaunuolių, toliau S. P., kuris jį sumušė, dėl kito jaunuolio berniukas sakė, kad nemušė. Du jaunuoliai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK. Prie nukentėjusiojo nepilnamečio atvažiavo tėvas ir berniukas kartu su tėvu nuvyko į Vaikų Santariškių ligoninę (t. 1, b. l. 133).

Apklaustas kaip nukentėjusysis P. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jam bus 14 metų. Žino, kad jį pakvietė į teismą papasakoti apie tą įvykį. Važiavo iš mokyklos paspirtuku. Prieš Zarasų stotelę pamatė du vaikinus. Tuo metu buvo nusisukęs į kelią. Vienas vaikinas atsistojo iš priekio, paėmė paspirtuką už rankenų ir kažką pasakė rusiškai. Jis nesupranta rusiškai. Trenkė į lūpą ir nuėjo. Jis nenugriuvo, važiavau toliau. Iš lūpos lašėjo kraujas. Pervažiavo gatvę. Stotelėje moteris paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad trenkė į lūpą. Moteris iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ta moteris laukė savo vaiko. Ji paskambino nukentėjusiojo tėčiui. Pirmiausiai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, po to policija ir tėtis. Jis įlipo į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Policininkai klausė, kur ieškoti to vaikino, kuris trenkė į lūpą. Matė, kad tie vaikinai įlipo į 74 autobusą. Tai pasakė policininkams. Jie gal sustabdė autobusą ir išsivedė vaikinus, atvežė į stotelę. Per greitosios medicinos pagalbos automobilio langą matė juos. Klausė, ar šitas. Atpažino tą vaikinas, kuris šviesesnių plaukų, pagal jo plaukų spalvą. Jį nuvežė į polikliniką, susiuvo lūpą. Po to važiavo į policijos komisariatą. Tai buvo penktadienis, apie 14 val. Teigė, kad atpažinau vieną vaikiną. Vienas vaikinas buvo žemesnis, kresnesnis, susitraukusios akys. Tas, kur trenkė, buvo aukštas, šviesus, buvo apsirengęs šviesiai rudą odinį švarką. Jis buvo liesesnis, gana aukštas, sustabdė paspirtuką už rankenų. Stipriai suėmė, nukentėjusysis nebandė pasistumti. Ant to vaikino nematė nieko išskirtinio, jeigu būtų tatuiruotė, prisimintų. Kitas vaikinas stovėjo atokiau, nieko nedarė. Kai važiavo pro stotelę, jie sėdėjo ant tokio slenksčio. Tas vaikinas, kuris trenkė, buvo šviesesnių plaukų, atsikišę skruostikauliai. Daugiau nieko neatsimena. Policijai pasakė, kad vaikinas aukštas, apsirengęs rudą odinį švarką. Kelnės gal buvo džinsinės. Kitas gal buvo su džemperiu, lyg sportiniu švarku pilku ar šviesiai mėlynu. Dar kartą kvietė į policiją, reikėjo atpažinti iš nuotraukų. Buvo 4 nuotraukos ir turėjo pasirinkti. Moteris policininkė sakė, kad pavyko atpažinti. Kai sustojo prie dviejų, suprato, kad tas panašesnis. Atpažino pagal skruostikaulius ir kitus veido bruožus. Kresnesnį vaikiną, kuris netrenkė, gal yra matęs, bet nieko apie jį nežino. Tas, kuris trenkė, nematytas. Tą kitą gal matė stadione prie Vilnelės, o gal painioja, o gal Vilnelės gatvėje. Yra tokia neišvaizdi gatvė, ten namai su tvora. Žino, nes ten gyvena pusbrolis. To, kur netrenkė, nežino, kokios buvo rankovės. To, kur trenkė, švarko rankovės buvo iki riešo. Kai sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, juos po vieną išvedė iš policijos mašinos ir paklausė, ar šitas. Atpažino. Jie gal draugai. Jie stovėjo ir laikė už rankos. Veidus matė. Per langą atpažino pagal ūgį ir švarką. Į veidą nelabai buvau susikoncentravęs. Truputį atpažino pagal antakių linkį, skruostikaulius.

Tuo metu buvo ruduo. Daugiau tų vaikinų nematė, tik tada, kai buvo įvykis. Kai važiavo autobusu į mokyklą, sėdėjo gale. Jis atsisėdo netoli nukentėjusiojo, bet nukentėjęs buvo su kapišonu, todėl nepažino. Tai buvo maždaug po mėnesio po įvykio. Kalba apie tą vaikiną, kuris jam trenkė. Jis jam neskambino, neatsiprašė.

Kai ėjo pro tą stotelę, gal dar buvo dvi merginos, kalbėjosi, o gal tiesiog praeivės. Moteris nematė, kaip jam trenkė. Ji tik po to paklausė, kas atsitiko. Kai jam trenkė, jai vaizdą užstojo krūmai. Kai atvažiavo policija, moteris dar buvo. Tada atvažiavo autobusiukas, išlipo jos dukra. Moteris jam padėjo apibudinti vaikiną. Ji juos matė iš toli. Kai įlipo į greitosios medicinos pagalbos automobilį, moters nematė (t. 3, b. l. 6-8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis P. Č. parodė, kad 2018-12-11 P. Č. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2017-10-06 po šešių pamokų prieš 14.00 val. jis su paspirtuku važiavo tarp Olandų ir Subačiaus gatvių pro "Zarasų" stotelę. Netoli automobilių stovėjimo aikštelės buvo du berniukai, vienas apie 16 metų amžiaus, o kitas jaunesnis apie 14-15 metų amžiaus. Jaunuolis apie 16 metų amžiaus (toliau Nr. 1) aukštas, apie 175 cm. ūgio, liekno ir kartu sportiško kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jo skruostikauliai buvo išsišokę. Kitas jaunuolis (toliau Nr.2) buvo apie 14-15 metų amžiaus, apie 155-160 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, jo akys buvo primerktos. Aukštas jaunuolis (Nr.1) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, o kitas jaunuolis Nr. 2 sėdėjo ant bordiūro. Minėtų jaunuolių nepažįsta, stambesnį jaunuolį kažkada yra matęs, tačiau kur, pasakyti negali, nes neprisimena. Dar jam neprivažiavus stotelės, aukštasis vaikinas (Nr. 1) atsidūrė prieš jį ir jo paspirtuką, ir dviem rankomis sugriebė už paspirtuko, tokiu būdu jį sustabdymas ir neleisdamas pravažiuoti. Jaunuolis Nr. 1 kažką jam pasakė rusų kalba, tačiau kadangi jis rusų kalbos nesupranta, todėl jo žodžių prasmės nesuprato. Tuomet jis apsižvalgė, nesuprato, kodėl minėtas jaunuolis sustabdė jo paspirtuką. Tuomet aukštasis jaunuolis netikėtai vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam smūgį į lūpą, dėl ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Dėl minėto smūgio jam pradžiai neskaudėjo, tačiau pamatęs, kad ant rankų laša kraujas ir perėjęs gatvę į kitą pusę suprato, kad jam skauda lūpos srityje. Jaunuolis, sudavęs jam smūgį į lupą, tiesiog nuėjo atokiau ir grįžo į automobilio stovėjimo aikštelę. Kitas jaunuolis Nr. 2 stovėjo nuo jo atokiau apie 4 metrų atstumu, priėjęs nebuvo, jam jokių smūgių sudavęs nebuvo. Kai jis perėjau į kitą gatvės pusę, šalimai stotelės "Zarasų" sutiko jam nepažįstamą moterį, kuri laukė savo dukters, ir kuri pasiteiravo jo, kas jam atsitiko ir, jam papasakojus apie tai, ši iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo nuvežtas į Santariškių ligoninę, kur jam susiuvo lūpą ir išleido namo. Parodo, kad jaunuolį, kuris jam sudavė smūgį į lupą, jis atpažinti galėtų (t. 1, b. l. 120).

Šie nukentėjusiojo parodymai buvo patikrinti atpažinimo iš fotonuotraukų metu, kuomet P. Č. buvo pateikta 4 asmenų fotonuotraukos, tarp kurių jis atpažino Nr. 1 fotonuotraukoje užfiksuotą asmenį, kaip tą, kuris laikė jo paspirtuką ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į lūpą (t. 1, b. l. 125-126).

Apklaustas kaip nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jam 16 metų, žino, kad reikia kalbėti apie įvykį, kai jį užpuolė vaikinas. Ėjo iš namų į parduotuvę. Sankryžoje su Saulėgrąžų ir Ramunių gatvėmis kaltinamasis perėjo gatvę, priėjo ir pasakė „o, čia tu“. Paklausė, ko lendu prie įseserės. Nukentėjęs pasakė, kad jis klysta, bet liepė tylėti ir kakta trenkė į lūpą, laikė už kapišono. Nukentėjęs muštis nenorėjo. Jį paleidęs, kaltinamasis surinko vaikų kompaniją ir pradėjo tyčiotis. Sužinojau, kad jo vardas „S.“, kad nukentėjusiojo tėvai ir įseserė jį pažįsta. Paskambino policijai. Tikslios datos, kada tai buvo, neprisiminė, bet tikrai prieš Kalėdas, 17-18 val. Gal jau buvo atostogos. Gal buvo žiemos atostogos, nes buvo šalta, buvo su striuke. Pirmiau kaltinamasis buvau vienas. Paskui pokalbio pabaigoje įsiterpė įseserė E.. Ji sakė nemušti nukentėjusiojo. Po to su ja ėjo į parduotuvę. Gal po 10 minučių sutiko kompaniją. Prie nukentėjusiojo kaltinamasis priėjo vienas. Po to buvo praeivių. Kai kurie tiesiog praėjo, o kai kurie prisijungė. Beveik visi nukentėjusįjį pažinojo, tik kaltinamasis nepažinojo. Prieš tai su juo yra kalbėję telefonu. Jis skambino įseserei, ją pažįsta. Nukentėjęs numečiau telefono ragelį. Kaltinamasis jam trenkė kakta į lūpą du kartus ar daugiau, į žandą. Iš lūpos bėgo kraujas. Buvo poliklinikoje. Skaudėjo, jautė kraujo skonį. Kitoje lūpos pusėje buvo žymės nuo dantų. Ant kairiojo žando buvo mėlynė.

Kaltinamasis pavadino jį vardu, sakė „o, čia tu, ko lendi prie įseserės“. Bandė klausti, apie ką kalba. Sakė nenusišnekėti ir trenkė į lūpą (t. 3, b. l. 8).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. S. paaiškino, kad 2017-08-27 vakaro metu, tikslaus laiko neprisimena, jis iš namų (duomenys neskelbtini), ėjo į parduotuvę Subačiaus g. 116, Vilniuje, MAXIMA. Sankryžoje Ramunių, Žibuoklių ir Subačiaus g., Vilniuje, jis pamatė stovintį nepažįstamą vaikiną. Praeinant pro jį (kitoje gatvės pusėje) vaikinas jį pakvietė vardu ir pareikalavo sustoti. Jis kalbėjo rusų kalba. Šio vaikino jis nepažįsta ir jį matė pirmą kartą. Vaikinas buvo apie 14 metų amžiaus, žemesnis už jį, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Šį vaikiną jis gali atpažinti. Jis sustojo, vaikinas perėjo gatvę ir priėjo prie jo. Vaikinas priėjęs jį dešine ranka sugriebė už striukės kapišono ir pasakė, kad "ko tu lendi prie sesės". Jis nesuprato, ko šis nori ir atsakė klausimu apie ką šis kalba. Vaikinas nieko neaiškindamas daugiau sudavė galva į veidą. Smūgis teko į lūpas ir nosį, t. y. kairės pusės skruostą. Jam labai suskaudo, jis nepargriuvo ir sąmonės neprarado. Po smūgio vaikinas vėl pakartojo savo žodžius. Jis pasikartojo, kad nesupranta apie ką šis kalba ir vaikinas vėl galva jam smūgiavo į veidą. Jis antrą kartą pataikė į tą pačią veido pusę. Jam suskaudo, bet sąmonės neprarado, bėgo kraujas. Tuo metu iš nugaros priėjo jo sesuo E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjusi sesuo sušuko vaikinui, kad šis jo nemuštų. Vaikinas jį laikė ir toliau bei grasinančiai, pasakė, kad jis nelįstų prie sesers. Kas atsitiks, jei jis tai padarysi, šis nepasakė, bet jis tai suprato kaip grasinimą. Po akimirkos vaikinas jį paleido, nurodė eiti toliau. Vaikinas liko su jo seserimi. Jis nuėjo į parduotuvę, o kas vyko toliau tarp sesers ir vaikino, jis nematė. Jis įsitikinęs, kad jo sesuo pažįstama su jį mušusiu jaunuoliu. Po parduotuvės jis grįžo į namus ir apie įvykį pasipasakojo motinai. Motina iškvietė policijos pareigūnus. Patikslina, kad būnant parduotuvėje, atėjo jo sesuo kartu su minėtu vaikinu ir dar keliais rajono vaikais. Jie juokėsi iš jo. Iš parduotuvės į namus jis grįžo su seserimi. Einant namo su seserimi jis įvykio neaptarinėjo. Namuose pokalbio metu su motina ir patėviu jis sužinojo, kad jį užpuolęs jaunuolis yra vardu S. (t. 1, b. l. 34-35).

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiojo A. S. atstovė pagal įstatymą S. R., teismo posėdyje parodė, kad ji yra A. S. mama. Tą dieną prieš 21 val. vaikus išleido į parduotuvę. Sūnus atėjo su mėlyne po akimi. Sakė, kad vos nesulaužė akinių. Mergaitė atsiliko, o kaltinamasis priėjo ir pradėjo mušti, sakė, kad nelįstų prie įseserės. Jie yra, kaip brolis ir sesuo. Kaltinamasis trenkė sūnui, o po to dar tyčiojosi su kitais. Vėliau dar buvo atvejų, kai grasino. Dažnai jį mato. Skambino motinai, norėjo pasikalbėti. Suprato, kad kaltinamasis negerbia motinos, su ja nesiskaito, su liudytoja taip pat nesiskaito. Norėjo susitaikyti, bet kaltinamasis neatsiprašė, neatėjo. Buvo dar atvejis, kai sūnų apmėtė sniego gniūžtėmis. Po įvykio sūnui buvo danties sumušimas, mėlynė po akimi. Pas teismo mediką nėjo. Bijojo dėl danties. Pas dantistą darė nuotrauką. Dantis klibėjo, bet po to prigijo. Buvo šokas, rugsėjo 1 d. sūnus ėjo į mokyklą su mėlyne. Podukra sakė, kad prašė nemušti, bet kaltinamasis sakė, kad muš. Jeigu ir toliau grasins, reikš civilinį ieškinį. Tikėjosi, kad kaltinamasis atsiprašys. Policijoje taip pat sakė, kad jis atsiprašys. Kadangi jis nepripažįsta kaltės, noriu, kad atsakytų (t. 3, b. l. 8-9).

Apklaustas kaip liudytojas M. V. teismo posėdyje nurodė, kad nieko nepažįsta, nieko neatsimena, net tos situacijos neprisimena. Tokių situacijų būna labai daug. Jeigu atvedė sulaikytus, greičiausiai nurodė juos, bet situacijos neprisimena (t. 3, b. l. 9).

Apklausta kaip liudytoja J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jai 13 metų. Žino, kad į teismą yra pakviesta dėl žmogaus, kuris nuskriaudė ją ir jos draugus. Jie vaikščiojome ir nutarėme važiuoti į parduotuvę. Įlipome į autobusą. Sekančioje stotelėje įlipo S.. Jis pradėjo kalbėti su draugais. Draugė kažkaip pažiūrėjo į S.. Jam tai nepatiko, paklausė „ko žiūri“. A. atsakė „ar negalima“. S. pagalvojo, kad tai berniukas ir trenkė. Išlipo iš autobuso. Visi pabėgo. Liko tik jis, ta mergaitė ir S.. Jis paėmė liudytoją už rankos, kažką pasakė, užsimojo, bet netrenkė, paleido ir tuo viskas baigėsi.

Viso jie buvo šešiese. S. įlipo vienas. Buvo K., A., L., M., A. ir ji. Kai S. sudavė A., privažiavo stotelę, pavadinimo neprisiminė. S. išlipo pirmas. Jiems taip pat reikėjo išlipti. Galvojo, kad viskas jau baigėsi. Bet S. toliau kabinėjosi. Ją paėmė už rankos, L. trenkė į lūpą. Išlipo visi, bet kitiems nieko nedarė. Kaip minėjo, jie pabėgo. Kai trenkė A. neprisiminė, kaip ji reagavo. Paklausė, už ką trenkė, ji mergina. S. pasakė, kad jam „pofik“. Atrodo, kad A. trenkė į nosį, nes iš nosies labai stipriai bėgo kraujas. A. nieko nepadarė, kad ją reikėtų mušti. S. žinojo anksčiau, mokėsi vienoje mokykloje. Jis visada buvo agresyvus. Dėl tokių S. veiksmų buvo šoke, išsigando (t. 3, b. l. 10).

Kaltinamasis nepripažino kaltinimo pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 3 dalį, dėl P. Č. sužalojimo, tačiau kaltinimą šioje dalyje patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis teigė, kad su draugu ėjo iš Maximos ir prie stotelės atsisėdo ant vamzdžių, kažką gėrė. Pamatė, kad kažkas važiuoja paspirtuku ir nubėgo du vaikinai. Kas buvo toliau neprisiminė. Prie jų privažiavo automobilis ir įsodino į jį, tada kažkas atėjo, pažiūrėjo ir pasakė: „Šitas“. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo apklaustas 2017-10-20, nurodė, kad jis su draugu L. buvo stotelėje, laukė „Zarasų“ autobuso, tada nuėjo už 10 metrų parūkyti grįžo. Stotelė ir prieš tai ir grįžus buvo tuščia, nebuvo nei vaikų, nei žmonių. Grįžus prie jų privažiavo policijos automobilis ir jų paprašė į jį įlipti, tada privažiavo prie netoliese stovėjusio greitosios pagalbos automobilio, iš jo išbėgo nepažįstamas vyriškis, pažiūrėjo į juos ir pasakė, kad tai jie. Teigė, kad nemušė jokio mažamečio (t. 2, b. l. 40). L. A. teisme patvirtino, kad ėjo į stotelę susitikti su kaltinamuoju, su juo ten kalbėjo. Privažiavo policija ir juos sulaikė. Juos apžiūrėjo greitoji medicinos pagalba. S. niekam netrenkė.

Kaltinimą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad važiavo iš mokyklos su paspirtuku, prieš Zarasų stotelę pamatė du vaikinus, vienas atsistojo iš priekio, suėmė už paspirtuko rankenų, kažką pasakė rusiškai, trenkė į lūpą ir nuėjo. Iš lūpos lašėjo kraujas, jis pervažiavo gatvę, stotelėje buvusi moteris pasakė, kas atsitiko, iškvietė policiją ir greitąją. Matė, kad vaikinai įlipo į 74 autobusą, tai pasakė policininkams. Po to, jam būnat greitosios pagalbos automobilyje per langą matė tuos vaikinus, atpažino tą vaikiną, kuris buvo šviesesnių plaukų. Vienas vaikinas buvo žemesnis, kresnesnis, susitraukusios akys. Tas kur trenkė buvo aukštas, šviesus, apsirengęs šviesiai rudą odinį švarką. Jis buvo liesesnis, gana aukštas, atsikišusiais skruostikauliais. Policijai pasakė, kad vaikinas aukštas, apsirengęs rudą odinį švarką. Kelnės gal buvo džinsinės. Kitas gal buvo su džemperiu, lyg sportiniu švarku pilku ar šviesiai mėlynu. Kresną vaikiną, kuris netrenkė, gal yra matęs. Analogiškas aplinkybes, kad jaunuoliai buvo dviese, jam trenkęs kalbėjo rusų kalba, buvo šviesių plaukų, aukštas, lieknas ir veidas atsikišusiais skruostikauliais, kad antrąjį vaikiną buvo matęs anksčiau nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvos parodyta 4 fotonuotraukos atpažinimui, tačiau teismas šio tyrimo veiksmo negali pripažinti įrodymu, dėl to, kad sulaikius jaunuolius įvykio vietoje, jie buvo parodyti nukentėjusiajam atpažinti ir jis juos matė per greitosios pagalbos automobilio langą, todėl atlikus operatyvinį atpažinimą, procesinis atpažinimas su tais pačiais asmenimis ar objektai negali būti daromas, nes tampa nebeaišku, ką nukentėjęs atpažino – ar asmenį matytą įvykio metu, ar policijos pareigūnų jam parodytą asmenį. Tačiau iš nukentėjusiojo paaiškinimų seka, kad jis visada nuosekliai tvirtino, jog asmenys buvo du, antrasis kresnas, žemesnio ūgio susitraukusių akių. Iš L. A. fotonuotraukos matyti, kad jis yra siaurų akių (t. 1, b. l. 100) ir yra 3 metais jaunesnis už kaltinamąjį ir įvykio metu buvo 13 metų amžiaus. Iš liudytojos L. M. paaiškinimų seka, kad nukentėjusysis apibūdindamas jį sumušusius asmenis nurodė, kad jie buvo šviesiai apsirengę, tai atitinka nukentėjusiojo teisme pateiktą minėtų asmenų apibūdinimą. Nukentėjusysis taip pat teigė, kad jį sumušęs jaunuolis kalbėjo rusiškai, kaip ir kaltinamasis, taip pat buvo atsikišusiais skruostikauliais, tai irgi būdinga kaltinamajam. Policijos pareigūnai, apklausti liudytojais patvirtino, kad jaunuolius sulaikė pagal požymius, tiesa, negalėjo nurodyti, iš kur tuos požymius gavo ir kokie jie, tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad BPC registruota informacija, jog du paaugliai sumušė 12 metų berniuką. Be to, kaltinamojo parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs. Teisme jis teigė, kad matė pravažiuojantį kaip pravažiavo kažkas paspirtuku ir nubėgo du vaikinai, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad nieko nemušė, nieko nematė, aplinkui daugiau nei vaikų, nei kitų žmonių nebuvo. L. A. taip pat nenurodė, kad jiems kalbantis pro šalį būtų pravažiavęs kas nors su paspirtuku, ar aplinkui buvę kitų žmonių. Specialisto išvada patvirtina, kad P. Č. nustatyta kiaurinė muštinė viršutinės lūpos odos ir gleivinės žaizda, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, įvertinus visa tai, tesimas daro išvadą, kad byloje ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad 2017-10-06 apie 14.10 val., viešojo transporto stotelėje "Zarasų", adresu Zarasų g., Vilniuje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be pateisinamos priežasties priėjęs ir rankomis sustabdęs važiuojantį paspirtuku mažametį P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam P. Č. į lūpų sritį, taip padarydamas pastarajam kiaurinę muštinę viršutinės lūpos odos ir gleivinės žaizdą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis veiksmais, atliktais viešoje vietoje, pažeidė gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką. S. P. elgesys buvo įžūlus, jis be priežasties sudavė visiškai nepažįstamam mažamečiui P. Č. smūgį į veidą, taip padarydamas pastarajam kiaurinę muštinę viršutinės lūpos odos ir gleivinės žaizdą, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais įžūliais veiksmais padarytais viešoje vietoje S. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas asmeniui, gimusiam 2005 metais, kuriam įvykio metu buvo 12 metų, todėl šie veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį. Kadangi BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos yra panašios, todėl veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji sutaptis, numatyta BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.