- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- T-586-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58073-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Nuteistasis
- J. Š.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas (priklausomybę narkotikams) bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti ilgiau kaip 2 paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 2 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos – neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, J. Š. skyrimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. Š..
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. Š.. Teikime nurodoma, kad J. Š. priežiūrą Vilniaus regiono skyrius vykdo nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Jis 2020 m. vasario 11 d. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis ir atsakomybe už įpareigojimų nevykdymą. Sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 119-137), asmuo sutiko su minėtu planu (asmens b. l. 138). Bausmės vykdymo atidėjimo metu atlikus elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta nuteistojo vidutinė rizika – 98 balai. Bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į probuojamojo elgesį priežiūros metu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Vilniaus regiono skyrius prašo panaikinti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad dėl dokumentų gali patvirtini, kad nuteistasis jų neturi. Bendravo su prokuroru, kuris informavo, kad dokumentas tikrai teisme. Nurodo, kad į Užimtumo tarnybą užsiregistruoti be paso nėra galimybės, registruojantis internetu reikia nuskanuoti pasą, bet jie neturi kopijos. Nuteistajam paso teismas neišdavė, jis gal prieš mėnesį buvo teisme, bet jam kopijos nedavė.
Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti. Nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, kadangi tai yra jau trečias posėdis. Pirmas posėdis buvo dar 2020 m., nuteistasis žinojo, kaip atlikti bausmę, gydymas vykdomas netinkamai, padaryti keli administraciniai pažeidimai, baudų jis nemoka, tai rodo, kad jam yra nesvarbu. Nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, apie pasą kalba 5 metus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis J. Š. prašė Vilniaus probacijos skyriaus teikimo netenkinti ir bausmės vykdymo atidėjimo nenaikinti. Nurodė, kad su Vilniaus regiono skyriaus nustatytais pažeidimais probacijos metu sutinka. Pažymėjo, kad neturi paso, todėl negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Probacija žino, kad jis kreipėsi į prokurorą, bet nepavyko susisiekti. Jo dokumentas dabar yra pas teisėją, kurios pavardės neatsimena. Jo pasas yra paimtas iš jo, negali niekur kreiptis, nei darbintis, nei į polikliniką ar dar kur, nes neturi dokumento. Jis turi tik paleidimo pažymą, o pažymos dėl paimto dokumento neturi. Du mėnesius ieškojo savo paso visur. Paso neturi nuo 2015 metų. Paso negali pasidaryti be asmens tapatybės kortelės. Be paso negali užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Dėl darbo paaiškino, jog jis padirba neoficialiai statybose, dirbo Naujininkuose objekte, mūrijo namą, prieš tai krovėju buvo, nešiojo statybines atliekas. Gipsą nešiojo, pagalbinius darbus darė. Jis dirba mūrininku, specialybės neturi. Jam yra sunku be paso, nori normalų darbą susirasti. Taip pat buvo priklausomybių centre, bet jie nebuvo dar gavę reikalingų dokumentų ir neužregistravo jo. Reabilitacijos centre jam pasakė, kad jo ieško policija, jį pasodino dvejiems mėnesiams. Po tų dviejų mėnesių vėl nuvyko tiesiai į reabilitacijos centrą. Ten buvo sunku išbūti dėl ten esančių asmenų, irgi panašių kaip jis, jo prašydavo jie parnešti alkoholio iš parduotuvės ar pan., todėl jis nenorėjo konfliktų su jais ir iš centro išėjo. Pažymėjo, kad jis nebevartoja narkotikų, tik išgeria kartais. Jis nieko nevagia, nieko nedaro, tik važiavo be talonėlio. Jo pažeidimai yra smulkūs, važiavo be bilieto. Paaiškino, kad ten, kur jis gyvena, spaudos kioskai ne visada dirba, nespėjo nusipirkti bilieto. Prašo duoti šansą, pasiims paso kopiją ir tikrai ieškos darbo.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas siūlė teikimo netenkinti. Mano, kad nuteistasis viską išsamiai paaiškino. Kadangi jis neturi išsilavinimo, nėra teisininkas, jis nežino kaip pasielgti. Galbūt dabar, teismui jam viską paaiškinus, jis tikrai pasidarys paso kopiją ir galės užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradės dirbti. Taip pat jis po dviejų mėnesių kreipėsi į reabilitacijos centrą, bet paaiškino, kodėl jis iš ten buvo pasišalinęs, tačiau pradėjo gydytis, kaip teismas jam ir nurodė. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba neoficialiai. Dėl prokuroro pasisakymo, jog jis nemoka baudų – suprantama, jog dirbdamas neoficialiai neturi daug pinigų. Mano, kad tie administraciniai pažeidimai nėra piktybiški. Šiuo atveju teikimas neturėtų būti tenkinamas, todėl prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad J. Š. teismo nuosprendžiu buvo paskirti iš viso trys įpareigojimai, t. y. pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius pradėti gydytis priklausomybės ligas (priklausomybę narkotikams) bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti ilgiau kaip 2 paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkintas Vilniaus regiono teikimas, ir nuteistajam J. Š. paskirtos papildomos pareigos – neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. Š..
Susipažinus su pateikta medžiaga, išklausius nuteistojo paaiškinimų, nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, už administracinių nusižengimų padarymą. Probacijos metu Vilniaus regiono skyriaus fiksuotus pažeidimus pripažįsta. Matyti, kad nuteistasis J. Š. bendradarbiauja su Vilniaus regiono skyriaus pareigūnais, dėl probacijos sąlygų pažeidimų teikia rašytinius paaiškinimus, nurodydamas padarytų pažeidimų priežastis. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis J. Š. stengiasi vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Kadangi dalis įpareigojimų sklandžiai vykdomi nebuvo, todėl Vilniaus regiono skyrius turėjo formalų pagrindą pakartotinai kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Taigi, pagrindiniai Vilniaus regiono skyriaus pakartotinio teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam motyvai yra tai, kad priežiūros laikotarpiu J. Š. sistemingai daro administracinius nusižengimus, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei nesigydo nuo priklausomybės ligų. Teikime nurodoma, kad J. Š. baustas administracine tvarka dėl pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį už tai, kad važiavo autobusu be bilieto. Baustas ir už tai, kad nešiojosi aerozolinį dujų įrenginį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. 2020 m. vasario 11 d. pateiktame pasiaiškinime pateisinamų priežasčių nenurodė (asmens b. l. 47). Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dėl papildomų pareigų nuteistajam paskyrimo, asmuo ir toliau sistemingai pažeidinėjo probacijos sąlygas, t. y. 5 kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, už tai, kad važiavo autobusu be bilieto. Be to, 2020 m. gegužės 26 d. baustas administracine tvarka pagal ANK 428 straipsnio 1 d., už tai, kad ėjo važiuojamąja kelio dalimi, kai matomoje zonoje yra įrengta pėsčiųjų perėja. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nuo 2021 m. sausio 12 d. J. Š. pradėjo gydymą reabilitacijos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 103). 2021 m. kovo 19 d. susisiekus telefonu su reabilitacijos centro atstovu, gauta informacija, kad J. Š. 10 d. buvo savavališkai pasišalinęs iš reabilitacijos centro, tuo pažeisdamas teismo nustatyta įpareigojimą neišvykti ilgiau kaip 2 paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistasis į telefono skambučius neatsiliepė jo buvimo vieta nežinoma. Tuo laikotarpiu asmuo įvykdė pažeidimą pagal ANK 428 straipsnio 6 d. (asmens b. l. 153). Nuteistasis toliau darė administracinius nusižengimus, 2021 m. balandžio 9 d. baustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (asmens b. l. 146). Nuteistasis sugrįžo į reabilitacijos centrą, tačiau savo noru nutraukė gydymąsi ten, taip pat probacijai pranešė apie savo naują gyv. vietą.
Nuteistasis pripažino padaręs nusižengimus. Jie nėra šiurkštūs (važiavimas viešuoju transportu be bilieto, aerozolinio dujų įrenginio turėjimas bei ėjimas važiuojamąja kelio dalimi, kai matomoje zonoje yra įrengta pėsčiųjų perėja), už jų padarymą J. Š. buvo nubaustas. Matyti ir tai, jog nuteistasis bendradarbiauja su probacijos skyriaus pareigūnais, dėl probacijos sąlygų pažeidimų teikia rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog administracinius nusižengimus, kurių metu važiavo viešuoju transportu be bilieto, padarė, kadangi nespėjo jų įsigyti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ten, kur jis gyvena, spaudos kioskai ne visada dirba. Taigi, didžioji dauguma J. Š. padarytų administracinių nusižengimų susijusi su naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimais, neapmokant už važiavimą visuomeniniu transportu. Matyti, kad jo pajamos nedidelės, transporto bilietėlių nepirkdavo, galimai siekdamas sutaupyti, nes oficialiai niekur nedirba. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai nėra labai šiurkštūs ir pavojingi teisės pažeidimai, dėl kurių padarymo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų proporcinga priemonė, tačiau sutiktina su Vilniaus regiono skyriaus teikime išdėstyta pozicija, jog toks nuolatinis, sistemingas administracinių nusižengimų darymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teikia pagrindą svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimai pagal savo pobūdį nebuvo šiurkštūs, nulemti atitinkamu gyvenimo periodu susiklosčiusių aplinkybių, nors ir nepateisinami, tačiau nesudarantys pagrindo naikinti bausmės vykdymo atėjimo ir pasiųsti J. Š. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Vilniaus regiono skyriaus nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tokiu būdu pažeisdamas teismo paskirtą įpareigojimą, J. Š. taip pat yra paaiškinama tuo, jog jis neturėjo asmens tapatybės dokumento, be kurio iš esmės bet kokie su darbo veikla susiję veiksmai negali būti atliekami. Teikimo nagrinėjimo teisme metu, Vilniaus regiono skyriaus atstovė iš esmės patvirtino šiuos nuteistojo teiginius. Taigi, nuteistasis šiuo metu oficialiai nei dirba, nei registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors įpareigojimas nustatytas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Formaliai vertinant teismo įpareigojimas nevykdomas, tačiau šio įpareigojimo esmė, jog nuteistasis būtų pozityviai užimtas, turėtų pajamų pragyvenimui, tokiu būdu užtikrinant, jog jis šių pajamų nesieks gauti neteisėtais būdais, t. y. darydamas naujas nusikalstamas veikas. Iš paties probuojamojo paaiškinimų teismui matyti, jog iš esmės jis laiko save užimtu, kadangi jis dirba neoficialiai statybose, nuteistasis iš šios savo veiklos gauna pajamų, už kurias gali minimaliai pragyventi. Tokiu būdu iš šio įpareigojimo išplaukiantys tikslai yra pasiekti, nors ir kita forma. Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu J. Š. paaiškino, kad jam yra sunku be paso, todėl bandys gauti jo kopiją ir susirasti normalų darbą. Nors nuteistasis ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, tačiau, teismo vertinimu, kol kas nėra pagrindo netikėti J. Š. ir jo ateities planais, susijusiais su darbine veikla. Taigi matyti, jog probuojamasis iš esmės aukščiau išvardintų įsipareigojimų neįvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne piktybiškai siekdamas pažeisti probacijos sąlygas, todėl įvertinus aplinkybių visumą, teismas laiko jas nepakankamomis naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. Š. pripažino, kad turi priklausomybę narkotikams, sutiko, kad būtų skirta papildoma pareiga, susijusi su priklausomybės prevencija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos – neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, J. Š. skyrimo. Probuojamasis J. Š. buvo siunčiamas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, gydytis priklausomybes ligas, o būtent priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau pagal siuntimą nuvykęs nebuvo. Vilniaus regiono skyriaus duomenimis, jis nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. pradėjo gydytis reabilitacijos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 86). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi J. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi J. Š. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėn. Asmens priežiūra buvo sustabdyta (asmens b. l. 96-102). Nuo 2021 m. sausio 12 d. J. Š. pradėjo gydymą reabilitacijos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 103). 2021 m. kovo 19 d. susisiekus telefonu su reabilitacijos centro atstovu, gauta informacija, kad J. Š. 10 d. buvo savavališkai pasišalinęs iš reabilitacijos centro, tuo pažeisdamas teismo nustatyta įpareigojimą neišvykti ilgiau kaip 2 paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. J. Š. į reabilitacijos centrą sugrįžo, tačiau 2021 m. kovo 25 d. savo noru nutraukė gydymą reabilitacijos centre. Teismo posėdžio metu J. Š. paaiškino, kad ten buvo sunku išbūti dėl ten esančių asmenų, irgi panašių kaip jis, jo prašydavo jie parnešti alkoholio iš parduotuvės ar pan., todėl jis nenorėjo konfliktų su jais ir iš centro išėjo. Pažymėjo, kad jis nebevartoja narkotikų.
Taigi, J. Š. nors ir praleisdamas teismo nustatytą terminą pradėjo gydytis reabilitacijos centre, po to šį gydymą nutraukė, nurodydamas objektyvias priežastis, dėl kurių tai turėjo padaryti. Pažymėtina, kad vis dėlto jis šį įpareigojimą, nors ir su pertraukomis, tačiau vykdė. Akivaizdu, jog nuteistasis neneigia ir pripažįsta savo problemas dėl priklausomybės ir dėjo realias pastangas gydytis. Teismas pažymi, kad tokių žmonių gydymosi eiga būna gan komplikuota, tai matyti ir iš nuteistojo J. Š. paaiškinimų. Vertintina ir tai, kad nuo pat probacijos pradžios, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 12 d. fiksuotas vienas apsvaigimo nuo alkoholio atvejis, kitų atvejų, jog J. Š. būtų turėjęs, naudojęs ar įgijęs alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nefiksuota, taigi, matyti, kad tai nėra daroma sistemingai. Taigi, matyti, jog J. Š. elgesyje nors ir komplikuotai, tačiau vis tik stebima pozityvi dinamika, matyti jo noras ir gebėjimas pasidaryti išvadas dėl savo elgesio ir imtis tokio elgesio korekcijų, nors tai ne visada pavyksta sėkmingai.
Išklausius nuteistojo paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad J. Š. šiuo metu iš esmės stengiasi vykdyti teismo skirtas pareigas, įpareigojimus pažeidė iš esmės nepiktybiškai, o dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesyje nėra sąmoningo piktybiško teismo paskirtų pareigų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo, todėl teismas nemato pagrindo taikyti Probacijos įstatyme numatytas probacijos vengimo teisines pasekmes. Nors J. Š. bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė paskirtų įpareigojimų sąlygas, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu stengiasi vykdyti paskirtas teismo pareigas, daro išvadas, taip pat į bausmės paskirtį – ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas nėra naikinamas. Nors J. Š. elgesys ir paaiškinimai probacijos metu rodo, jog jam trūksta brandaus ir atsakingo požiūrio į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui bei tai, kad jam trūksta tam tikrų socialinių įgūdžių, tačiau kontaktai su probacijos tarnybos pareigūnais ilgam laikui nutrūkę nebuvo, kviečiamas atvykdavo, atsiskaitydavo dėl įpareigojimų vykdymo, teikdavo paaiškinimus dėl vykdymo pažeidimų. Tai rodo, kad iš tiesų nuteistojo elgesys nėra pateisinamas, tačiau nuteistasis vis tik nėra abejingas ir deda pastangas, nors ir ne visai pakankamas.
Vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog probacijos procesas nėra sklandus, buvo fiksuota įvairių probacijos sąlygų pažeidimų, tačiau netgi jų visumos neužtenka teigti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo panaikinimas būtų proporcinga priemonė J. Š. padarytiems pažeidimams ir jo asmenybės pavojingumui. Vilniaus regiono skyrius turėjo pagrindą kreiptis į teismą su teikimu, prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, visgi, nors nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo tinkamas – jis netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, padarė administracinius nusižengimus, tačiau nuteistojo ateities planai bei pasižadėjimas taisytis, teismo vertinimu, kol kas neleidžia padaryti vienareikšmės ir neabejotinos išvados, kad J. Š. turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra neišvengiamai būtinas. Tikėtina, jog padaryti probacijos sąlygų pažeidimai susiję ne tiek su tyčiniu, piktavališku nusiteikimu juos ignoruoti, kiek lengvabūdiškumu bei nepakankamu griežtos atsakomybės už įpareigojimų nevykdymą suvokimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nepaisant nustatytų pažeidimų, bausmės tikslai visgi gali būti įgyvendinti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.