Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-674/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
1-107-674/2013
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00880-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-674/2013(Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00880-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.5.4..; 2.10.1.4.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDURaseiniai, 2013 m. kovo 15 d.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,

išnagrinėjusi byloje Šiaulių apylinkės prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą, kuriame

J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota ten pat), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2012 m. gruodžio 9 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini)., savo namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu krūmams pjauti, grasino savo seseriai D. Ž. fiziškai su ja susidoroti, t.y. nužudyti. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai:

Kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pas jį ir motiną L. T. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo sesuo D. L. su vyru ir seserimi D. Ž.. Tarp jo ir D. Ž. kilo konfliktas, nes jie nuo seno nesutaria. Jis buvo neblaivus, todėl norėjo D. Ž. išvaryti iš namo, kur ji buvo užsirakinusi. Supykęs grasino D. Ž. nužudyti, vaikščiojo po kiemą, aplink namus su peiliu, skirtu krūmams retinti. Jį nuramino sesuo D. L. su vyru, todėl jis vėliau peilį padėjo (b. l. 19).

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad 2012-12-09, apie 14.00 val., ji su seserimi D. L. ir jos vyru K. L. atvyko pas motiną L. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Motina guodėsi, kad kartu gyvenantis brolis J. T. ją prastai prižiūri, o būdamas neblaivus būna agresyvus. Todėl jos nusprendė mamą išvežti pas seserį D. L.. Tai išgirdęs brolis J. T. pradėjo koneveikti ir nuėjęs iš virtuvės pasiėmė peilį krūmam pjauti, grasino jai, kad ji iš šių namų gyva neišeis. Tuomet jie visi užsirakino name, bet brolis nesiliovė beldęs į namo duris, langus ir grasinti. Todėl iškvietė policijos pareigūnus. Brolis grasino ją nužudyti jau ne pirmą kartą (b. l. 11).

Liudytoja D. L. parodė, kad 2012-12-09 ji su vyru K. L. ir seserimi D. Ž. nuvyko pas motiną L. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Maudant mamą jos pastebėjo, kad ji blogai prižiūrėta ir nusprendė ją vežtis pas savęs į namus. Tai išgirdęs brolis J. T. supyko, tarp jo ir D. Ž. kilo konfliktas. J. T. buvo neblaivus. D. Ž. buvo namo viduje, o J. T. vaikščiojo aplink namą su peiliu krūmams pjauti, neleido jai išeiti, grasino nukirsti ją. Jos manymu, jei Ž. būtų išėjusi į lauką, T. galimai savo grasinimus būtų įvykdęs. Lauko virtuvėje jis badė grindis, lubas ir demonstravo kaip gerai moka elgtis su tuo peiliu. Tik atvykus policijos pareigūnams jis nusiramino (b. l. 13).

Liudytojas K. L. parodė, kad 2012-12-09 jis su žmona D. L. ir jos seserimi D. Ž. nuvyko pas žmonos motiną L. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Žmona su seserimi nusprendė mamą vežtis pas save. Tai išgirdęs J. T. supyko, tarp jo ir D. Ž. kilo konfliktas. J. T. buvo neblaivus. D. Ž. buvo namo viduje, o J. T. vaikščiojo aplink namą su peiliu krūmams pjauti, neleido jai išeiti, grasino nukirsti ją. Jo manymu T. savo grasinimus galėjo įvykdyti. Tik atvykus policijos pareigūnams jis nusiramino ir paslėpė peilį (b. l. 14).

Iš 2012-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), T. gyvenamoji sodyba (b. l. 4, 5).

Iš 2013-01-25 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta peilio krūmams pjauti geležtė, kuri saugoma Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK tarnybinėse patalpose (b. l. 8-10).

Įrodyta, kad J. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti D. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.,), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Prokurorė siūlo J. T. už LR BK 145 str. l d. numatytą veiką skirti 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį dirbant 30 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia viešųjų darbų bausme sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 str.,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. l d. ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. T. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilio geležtę, kuri saugoma Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Petkevičienė