Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo autobusu, važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu. Nurodė, kad nepastebėjo šviesoforo, panelė bėgo, telefone buvo, kelias buvo tvarkomas, nebuvo jokių ženklų. Panelė ėjo greitai, su telefonu, jis pastebėjo, bet buvo per vėlu. Labai gaila. Šviesoforas valdomas. Ten stotelė labai arti, sunku suprasti, ar ten pėstieji ar keleiviai. Nepastebėjo geltono signalo. Geros oro sąlygos buvo, saulė švietė. Šviesoforas matėsi. Vyras savo veiką vertina blogai, labai gaila. Pasidarė išvadas, dabar važinės dar atsargiau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis O. P. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2024m. birželio 4 d., darbo metu, jis vairavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad tą dieną švietė saulė, tikrai nelijo. Važiuojant Ukmergės gatve link miesto centro pusės ir artėjant prie „Stasio Lozoraičio“ stotelės, jis matė, kad jam degė žalias šviesoforo signalas. Negali tiksliau nurodyti tuo metu iki stotelės buvusio atstumo. Kadangi beveik iškart už šio šviesoforo buvo minėta stotelė, jis pradėjo iš lėto stabdyti. Visi autobuso vairuotojai taip daro, tai yra, iš lėto pradeda stabdyti prieš stotelę, kad autobusu važiuojantys keleiviai nesusižalotų. Negali tiksliau paaiškinti tolimesnių įvykių eigos, nežino, kaip kas įvyko. Galimai jis tiesiog nepastebėjo, kad jam jau dega raudonas šviesoforo signalas. Gavosi taip, kad jis pamatė jau į kelią iš dešinės pusės įėjusią merginą, kuri buvo su ausinukais, ir ją vairuojamu autobusu partrenkė. Nežino ir nematė, koks tuo metu jo judėjimo kryptimi degė šviesoforo signalas. Važiavo maždaug apie 20 km/val. greičiu. Didesniu greičiu tikrai nevažiavo, nes prieš sustojant stotelėje „automatiškai“ turi mažinti judėjimo greitį. Apklausos metu susipažinęs su jo įvykio metu vairuotame autobuse įrengta vaizdo stebėjimo kamera nufilmuoto vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas įvykis, gali papildyti, kad šviesoforo žaliam signalui persijungus į raudoną, jis negalėjo tiesiog staigiai paimti ir sustabdyti minėto autobuso, kadangi tokiu atveju keleiviai labai stipriai susižalotų. Tikriausiai, jis nepastebėjo taip greitai persijungusių šviesoforo signalų iš žalios į raudoną. Tiesiog atsitiko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jis tikrai labai gailisi, sekantį kartą bus atidesnis. Jis narkologijos ir psichiatrijos įskaitose neregistruotas, galvos traumų neturėjo (t. 1, b. l. 131-133).

Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad O. P. buvo blaivus (t. 1, b. l. 13; 121).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3097/2024(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), nustatyta, kad po eismo įvykio L. K. buvo nustatytos muštinės žaizdos kaktos dešinėje, kairio antakio išoriniame gale ir nosies nugarėlėje, kairio kelio priekinio paviršiaus odos nubrozdinimas, taip pat kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžiai. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 119-120).

Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės A. A. tarnybiniame pranešime, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad L. K. blaivi (t. 1, b. l. 13; 122).

Gautais duomenimis L. K., kurios leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki 2026 m. sausio 31 d., galėjo iš šalies išvykti nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 8 d.) fiksuotas L. K. išvykimas per Medininkų pasienio kontrolės punktą) (t. 1, b. l. 90-91, 93, 95-97, 102, 104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 14.00 val. (tikslaus laiko neatsimena), Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kartu su mažamete dukra buvo prie ties „Stasio Lozoraičio“ stotele įrengtos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Ketindamos pereiti gatvės kelią, jos ir dar viena nepažįstama mergina stovėjo ant šaligatvio, laukė, kada joms užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prisimena, kad vienu metu ji išgirdo šviesoforo garsinį signalą, reiškiantį, kad užsidegė žalias signalas. Tuo metu minėta mergina žengė žingsnį nuo šaligatvio į gatvės važiuojamosios dalies pusę ir staiga buvo partrenkta miesto centro kryptimi važiavusio autobuso. Parblokšta mergina nukrito ant žemės ir atsitrenkė į bordiūrą. Nematė ir negalėjo pamatyti, koks šviesoforo signalas degė pėstiesiems merginos partrenkimo metu, kadangi tuo metu šviesoforas jau buvo „aklojoje zonoje“, jis buvo užstotas autobuso. Viskas įvyko labai staiga. Pėsčiąją partrenkęs autobusas važiavo pirma eismo juosta. Pėsčioji ėjo ramiu tempu. Ji tikrai nebėgo į gatvės pusę. Kiek pamena, iki partrenkimo nukentėjusioji žengė vieną žingsnį, daugiausiai – du. Negali pasakyti, ar mergina buvo užsidėjusi ausinukus. Taip pat nematė, kad mergina žiūrėtų į telefoną. Jos manymu, mergina išgirdo garsinį šviesoforo signalą, reiškiantį, kad pėstiesiems užsidegė žalia šviesa, ir žengė ramų žingsnį į priekį – į gatvę. Merginą parbloškęs autobusas buvo sustabdytas „Stasio Lozoraičio“ stotelėje. Jo vairuotojas išlipo ir pribėgo prie merginos. Po to jis atnešęs davė vaistinėlę. Vairuotojas nieko neaiškino, įvykio aplinkybių nekomentavo. Mergina sąmonės praradusi nebuvo, jos galvos srityje buvo kraujuojanti žaizda. Buvo iškviesta policija ir medikai. Po kiek laiko į įvykio vietą atvyko nukentėjusios merginos draugas. Jie dviese kalbėjo rusų kalba (t. 1, b. l. 82-84).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2024 m. birželio 4 d. eismo įvykis, kurio metu autobusu buvo partrenkta pėsčioji, kilo Vilniuje, Ukmergės gatvės važiuojamojoje dalyje, ties Ukmergės gatvės pastatu Nr. 248, prieš „Stasio Lozoraičio“ stotelę (žiūrint eismo kryptimi link miesto centro pusės, t. y. nustatyta O. P. važiavimo kryptimi įvykio metu) įrengtoje šviesoforais reguliuojamoje kelio ženklais Nr. 534 pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Ties perėja, kelio viduryje, yra įrengta priešingos eismo krypties puses skirianti saugumo salelė. Ukmergės gatvės kelio važiuojamosios dalies, skirtos judėti miesto centro kryptimi, plotis yra apie 10 metrų. Nors dėl šiame kelio ruože atliekamų kelio darbų važiuojamoji dalis, kaip ir perėja, nepažymėtos horizontaliuoju kelio ženklinimu, pagal važiuojamosios dalies plotį galima spręsti, kad Ukmergės gatvės kelio eismo pusę, skirtą važiuoti miesto centro kryptimi, sudaro dvi eismo juostos. Eismo įvykio metu O. P. vairuotas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo minėtoje, iškart už perėjos esančioje „Stasio Lozoraičio“ stotelėje, skirtoje sustoti miesto centro kryptimi važiuojančiam maršrutiniam transportui. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinė pusė (priekinis dešinysis kampas) buvo apgadinta, buvo nulūžusios plastikinės detalės, rasta nubrozdinimų. Ant remontuojamo šaligatvio, prie važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu tarp pėsčiųjų perėjos ir už jos esančios stotelės, buvo rasta raudonos spalvos, tikėtina – kraujo, dėmė (t. 1, b. l. 25-36, 42, 45-59).

Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pateikti 2024 m. birželio 4 d. eismo įvykio metu O. P. vairuotame (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis (fiksuojančiomis autobuso aplinką išorėje ties jo priekine dalimi ir dešiniuoju šonu) tyrimui aktualiu laiku nufilmuotų vaizdų įrašai (t. 1, b. l. 68, 70).

2024 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašų peržiūros metu buvo nustatyta (vertinant įrašuose užfiksuotas aplinkybes visumoje su kitais tyrimo duomenimis), kad prieš įvykį transporto priemonė, kurioje įrengtos filmavimo kameros (t. y. O. P. vairuotas autobusas), važiavo Ukmergės gatvės kelio pirma eismo juosta (arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) miesto centro kryptimi ir artėjo prie prieš „Stasio Lozoraičio“ stotelę esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu kelių dešimčių metrų atstumu priekyje autobuso ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavo ir prie tos pačios pėsčiųjų perėjos artėjo lengvasis automobilis. Užfiksuota, kad pagal filmavimo kameros laikmatį – 14.13.20 val., autobuso važiavimo krypties atžvilgiu perėjos šviesofore pradėjo mirksėti žalias signalas, o 14.13.22 val., jau degė geltonas signalas. Tuo metu prieš perėją sustojo minėtas antra eismo juosta važiavęs automobilis. 14.13.24 val. šviesofore užsidegė raudonas signalas. Autobusas, skirtingai nei automobilis, sustabdytas nebuvo, juo toliau buvo tęsiamas važiavimas. Užfiksuota, kad tuo metu ant dešiniojo šaligatvio, ties perėja, stovėjo trys žmonės, t. y. dvi moterys ir vaikas. 14.13.28 val. vienas iš jų, t. y. moteris, žiūrint autobuso judėjimo krypties atžvilgiu – iš dešinės pusės įžengė į važiuojamąją dalį prieš autobusą ir ramiu tempu kirsdama kelią nuėjo du žingsnius. Netrukus po to, 14.13.29 val., moteris atsisuko link jos artėjusio autobuso, po ko, šiam priekine dalimi prie pat jos priartėjus, ji „dingo“ iš kameros filmavimo lauko. Tuo metu kita, kartu su vaiku link kelio ėjusi moteris sustojo ir į važiuojamąją dalį neįžengė. 14.13.33 val. autobusas buvo sustabdytas už perėjos įrengtoje stotelėje. Tuo metu vaizdo stebėjimo kamera, filmuojančia ties autobuso dešiniuoju šonu esančią aplinką, buvo užfiksuota, kad autobusui judant link stotelės „pirmoji“ moteris jau gulėjo dešiniojo šaligatvio ribose, prie važiuojamosios dalies krašto (t. 1, b. l. 71-76).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. P. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad dirbo autobusu, važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu. Nurodė, kad nepastebėjo šviesoforo, panelė bėgo, telefone buvo, kelias buvo tvarkomas, nebuvo jokių ženklų. Panelė ėjo greitai, su telefonu, jis pastebėjo, bet buvo per vėlu. Labai gaila. Šviesoforas valdomas. Ten stotelė labai arti, sunku suprasti, ar ten pėstieji, ar keleiviai. Nepastebėjo geltono signalo. Geros oro sąlygos buvo, saulė švietė. Šviesoforas matėsi. Vyras savo veiką vertina blogai, labai gaila. Pasidarė išvadas, dabar važinės dar atsargiau.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo O. P. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę O. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta nesunki nusikalstama veika dėl neatsargumo). Kaltinamojo O. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, dirbantis, neteistas, per pastaruosius 3 metus administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog O. P. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, ir yra pakankama ne tik nubausti O. P., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis O. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad O. P. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis (teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su darbo funkcijomis), neteistas, per pastaruosius 3 metus nebaustas administracine tvarka, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti O. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

O. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, civilinių ieškinių pareikšta nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 2 vokai su 2 CD diskais, saugomi prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir O. P. skirti 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) baudą.

O. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – 2 vokus su 2 CD diskais, saugomus prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.