Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-10-20 raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-37961 „Dėl bešeimininkio turto“ persiuntė pagal kompetenciją pareiškėjų prašymą nagrinėti VĮ Turto bankui (b. l. 18).

Departamentas 2015-10-27 raštu Nr. (9.41.)2-2474 „Dėl nekilnojamojo daikto perėmimo valstybės reikmėms“ informavo pareiškėjus apie Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytus atvejus, kuomet objektas gali būti paimamas valstybei nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos pagrindu, ir nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjai gali turtą perduoti, dovanoti ar kitaip perleisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (b. l. 19, 20).

Departamento Vilniaus skyrius 2016-07-01 reikalavimu Nr. RV-62 įpareigojo pareiškėjus iki 2016-08-18 atvykti į Departamentą paaiškinimų pateikimui dėl galimai administracinės teisės pažeidimų procedūros pradžios, iki 2016-07-22 pašalinti arti svirno ir ant jo esančius bei pastatą gadinančius savaiminius želdinius, iki 2016-08-26 įrengti laikiną stogo dangą, kuri sustabdytų neigiamą atmosferos kritulių poveikį pastatui. Surašydamas reikalavimą, Departamentas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi (b. l. 5, 6, 49, 50).

AB Lietuvos pašto siuntų nuorašas patvirtina, kad Departamentas 2016-07-01 reikalavimą Nr. RV-62 2016-07-04 išsiuntė pareiškėjams (b. l. 81, 82).

Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius 2016-07-27 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-394 nurodė, kad atlikus Glitiškių dvaro sodybos svirno apžiūrą nustatyta kad pastatas nenaudojamas, apleistas, langų ir durų angos užsandarintos, virš mūrinės pastato dalies neišlikusi stogo danga, ant mūro auga menkaverčiai medeliai, teritorija neprižiūrima, nešienaujama, menkaverčiai medeliai, krūmai auga šalia pastato pamatų. Apžiūros metu nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2016-07-01 reikalavimo Nr. RV-62 2 punktas neįvykdytas (b. l. 55, 56).

Departamento Vilniaus skyrius 2016-08-01 raštu Nr. LRV-181 „Dėl Glitiškių dvaro sodybos svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) informavo Departamentą, kad Vilniaus skyrius 2016-07-01 kultūros paveldo objekto valdytojams surašė reikalavimą Nr. RV-62, tačiau, 2016-07-27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. AAV-394 fiksavo, kad reikalavimo antras punktas neįvykdytas, todėl, kultūros paveldo objekto valdytojams, nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, bus taikoma administracinė atsakomybė (b. l. 48).

Departamento Vilniaus skyrius 2016-08-29 raštu Nr. (12.15.-V)2V-1404 „Dėl reikalavimo nevykdymo“ kreipėsi į pareiškėjus, prašydamas 2016-09-21 11 val. atvykti į Departamento Vilniaus skyrių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (53, 54).

Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo (galiojusio iki 1995-02-01) 8 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija turi teisę įtraukti į laikiną istorijos ir kultūros paminklų apskaitą trejiems metams naujus objektus ir minėtam laikotarpiui nustatyti šių objektų teritorijos, apsaugos, įtakos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo kraštovaizdžio zonas bei režimą jose, apie tai informuojant atitinkamą savivaldybę ir objekto šeimininką ar naudotoją; reikalauti, kad jie sudarytų laikiną įsipareigojimą saugoti istorijos ir kultūros paminklą bei apsaugos ir nuomos sutartį iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija 1995-01-31 nutarimu Nr. 413 Dvaro sodybą, (duomenys neskelbtini), įtraukė į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos dokumentai (apsaugos ir nuomos sutartis, apsaugos sutartis, įsipareigojimas saugoti paminklą), jų apsaugos zonų nustatymo ir kiti dokumentai galioja, kol jie bus pakeisti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2452 (galiojusio nuo 2005-04-20) 3 straipsnio 1 dalį visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 10 dalies 13 punktą Departamentas teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus.

Įstatymo 2 straipsnio 39 punkte nustatyta, kad valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį valdytojas turi teisę, be kita ko, naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų; gauti metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie kultūros paveldo objektą (2 punktas). Vykdytojas privalo, be kita ko, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija (3 dalies 1 punktas). Saugomo objekto priežiūros darbai atliekami valdytojų lėšomis, tvarkybos darbai – valdytojų lėšomis, jei yra galimybių – iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, skirtomis paveldotvarkai, tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Valdytojams taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos (27 straipsnio 3 dalis).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2015-05-25 įsakymu Nr. Į-121 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų 6.19 punkte nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyrius vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinio administravimo funkcijas; kontroliuoja kaip valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir šių objektų teritorijose bei apsaugos zonose esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktų valdytojai laikosi teisės aktų nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartyse nustatytų įsipareigojimų ir kitų sąlygų (6.18 punktas); Departamento Vilniaus skyrius turi teisę teikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu pagrįstus reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (7.1 punktas).

Apibendrinus ginčui aktualų teisni reglamentavimą matyti, jog Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinojo įstatymo (galiojusio iki 1995-02-01) 8 straipsnio 2 punktu, 1995-01-31 nutarimu Nr. 413 Dvaro sodybą, esančią Glitiškių k., Paberžės apskr., Vilniaus r., įtraukė į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, ir remianti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsniu Dvaro sodyba turėjo būti saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė iki kol bus nuspręsta dėl jos įrašymo į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2452 3 straipsnio 1 dalimi, Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2013-04-23 akto pagrindu pastatas – grudų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre. Departamentas pastato įregistravimą Kultūros vertybių registre inicijavo tik 2013-04-23 (2013-05-20 pastatas buvo įregistruotas), t. y. praėjus daugiau nei 13 metų nuo Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2452 (galiojusio nuo 2005-04-20) įsigaliojimo, kuriuo visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažinti Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis, o reikalavimą Nr. RV-62 surašė 2016-07-01, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo pastato įregistravimo į Kultūros vertybių registrą, tačiau įvertinus Departamento veiksmus, įtraukiant Dvaro sodybą į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, nustatant jos saugojimo režimą bei įrašant į Kultūros vertybių registrą, matyti, kad Departamentas nors ir ne savalaikiai, bet visus veiksmus, atkliko vadovaudamasis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad šių veiksmų atlikimo terminų tuo metu galiojantys teisės aktai nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, atmetą kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus jog Departamentas nuo 1992 nesiėmė jokių veiksmų nekilnojamajai kultūros vertybei išsaugoti.