Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-44-125/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
2A-44-125/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Albina Pupeikienė
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Patikimos investicijos“
Advokatai
Romas Kersnauskas, Ona Kapliauskaitė
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-44-125/2009Teisėja Danutė Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija(S)42.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovui G. B. , atsakovo atstovui advokatui Romui Kersnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų G. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-613-642/2008 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams G. B. , G. B. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Patikimos investicijos“ dėl skolos priteisimo bei atsakovų G. B. , G. B. priešieškinį ieškovui V. B. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Patikimos investicijos“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Lt sumokėtą avansą ir 10 000 Lt dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais sudarė preliminariąją gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 50 000 Lt avansą, o sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007-09-04. Atsakovai įsipareigojo, kad turtas nebus įkeistas, nebus ribojama nuosavybės teisė, bus gauti visi reikalingi dokumentai, leidimai ir sutikimai ir kad parduodamame name nebus atliekamos rekonstrukcijos ir kiti statybiniai veiksmai be pirkėjo žinios. Ieškovas nurodė, kad nuvykus pasirašyti sutartį, paaiškėjo, kad iki sutarties pasirašymo dienos name buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie nėra įteisinti, atlikti pakeitimai neįregistruoti VĮ Registrų centre, todėl jis atsisakė pasirašyti sutartį. Kadangi sutartis buvo nepasirašyta dėl pardavėjo kaltės, ieškovas prašė grąžinti sumokėtą 50 000 Lt avansą bei 10 000 Lt baudą.

Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo pareiškimo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl to, kad neįvyko sandoris, yra kaltas tik ieškovas, kuris nei jiems, nei notarui nepaaiškino, kodėl atsisako pirkti namą. Ieškovas apie visus name padarytus pakeitimus žinojo, jam buvo paaiškinta, kokios medžiagos naudotos atliekant nežymius pakeitimus, ieškovas pretenzijų neturėjo. Atsakovai nurodė, kad tai, jog ieškovas pasirašė preliminariąją sutartį ir sumokėjo 50 000 Lt avansą, patvirtina, kad ieškovas su viskuo sutiko. Ieškovui atsisakius pasirašyti sutartį, notarė jam paaiškino, kad dėl to, kad neatnaujinti kadastriniai matavimai, pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pasirašyta ir kad jis turi teisę prašyti pardavėjo atlikti kadastrinius matavimus per 3 mėnesius. Atsakovai nurodė, kad jie sutiko savo lėšomis kiek galima greičiau atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas buvo neperkalbamas ir atsisakė pasirašyti sutartį. Atsakovai nurodė, kad negalima sutikti su ieškovo teiginiais, jog po preliminariosios sutarties pasirašymo jie būtų savo lėšomis be jokio susitarimo darę remontą, todėl ieškovo atsisakymas pasirašyti sutartį dėl to, kad po preliminariosios sutarties buvo atliekamos rekonstrukcijos, yra nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų jie patyrė nuostolių, kadangi reikėjo grąžinti avansą ir sumokėti 20 000 Lt baudą ankstesniam pirkėjui bei paimti paskolą iš asmens, kad būtų galima atskaityti su banku ir būtų panaikintas įkeitimas. Taip pat atsakovai nurodė, kad dėl ieškovo nepagrįstai nepasirašytos sutarties jie negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų dėl kito buto pirkimo, todėl taip pat patyrė nuostolių. Atsakovai nurodė, kad dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų iš viso patyrė 60 000 Lt nuostolių, todėl ieškovo sumokėtą 50 000 Lt avansą jie įskaičiavo į nuostolių sumą ir nurodė, kad ieškovas jiems turi dar atlyginti 10 000 Lt nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas turėjo rimtų ketinimų pirkti namą, ieškovas įrodė, kad tiek preliminariosios sutarties pasirašymo dieną, tiek gyvenamojo namo pirkimo dieną turėjo reikiamą pinigų sumą, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovų kaltės. Atsakovai neinformavo ieškovo, jog name atlikti kadastriniai pakeitimai yra neįregistruoti viešame registre, todėl teismas konstatavo, kad taip atsakovai prisiėmė galimą derybų nutraukimo riziką. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, išsiaiškinęs, jog padarytus pakeitimus reikia įregistruoti viešame registre, aiškinosi, ar pakeitimai yra įregistruoti, dėl pakeitimų įregistravimo kreipėsi į sandorį tvirtinančią notarę, o atsakovai nenurodė nė vieno atlikto veiksmo dėl pakeitimų įregistravimo. Teismas konstatavo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti avansą bei sumokėti baudą pagrįstas, o atsakovams neįrodžius, jog sutartis nepasirašyta dėl ieškovo kaltės, atsakovų reikalavimas priteisti 10 000 Lt nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Teigia, kad sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y. sprendime nurodoma, kad ieškovas pareikalavo namo rekonstrukcijos įregistravimo viešame registre ir atsakovams neįregistravus namo rekonstrukcijos viešame registre ieškovas atsisakė pirkti namą. Atsakovai nurodo, kad ieškovas tokių žodžių teisme nesakė. Teigia, kad ieškovas nepaaiškino notarų kontoroje savo nesutikimo pasirašyti sutartį, nors buvo notarės siūlymas sutartyje įrašyti sąlygą, kad pardavėjai per tam tikrą laiką įsipareigoja savo lėšomis įregistruoti visus pakeitimus. Taip pat atsakovai nesutinka, kad dėl to, kad preliminariojoje sutartyje nenurodė, kad rekonstrukcija neįregistruota viešame registre, jie prisiėmė galimą derybų nutraukimo riziką. Atsakovai nurodo, kad ieškovas apie padarytus pakeitimus žinojo, jam buvo padaryta kadastro bylos, kurioje buvo nurodyti atlikti pakeitimai, kopija tačiau jis jų neprašė įteisinti rekonstrukciją ir teismas neteisingai nurodo, kad ieškovas prašė įteisinti rekonstrukciją. Apeliantai pažymi, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl jų kaltės, ir nurodo, kad kaip vieną iš priežasčių teismui jie buvo įvardiję, kad ieškovas sutarties pasirašymo dieną neturėjo pinigų ir prašė teismo užklausti įmonę, kuri mokėjo ieškovui pinigus, dėl pinigų pervedimo fakto, tačiau teismas nurodė jiems patiems tai padaryti. Atsakovai nurodo, kad iš jų iniciatyva padarytų paklausimų matyti, kad ieškovo nurodyta įmonė, neaišku kaip ir kada, mokėjo pinigus, todėl nėra patvirtinimo, kad ieškovas sutarties pasirašymo dieną pinigus turėjo. Ieškovas apie name padarytus pakeitimus žinojo, jis buvo labai patenkintas name įrengtu židiniu, todėl atsakovai nurodo, kad ieškovas sutartį nutraukė nepagrįstai, ir ieškovo teiginiai, kad sutartis nutraukta dėl jų kaltės, niekuo nepagrįsti. Kadangi ieškovas pasiūlė geresnę kainą, atsakovai nutraukė anksčiau sudarytą namo preliminariąją pirkimo–paradavimo sutartį su A. G. , todėl jie turėjo grąžinti A. G. dvigubą avansą – 20 000 Lt. Dėl ieškovo nutrauktos sutarties atsakovai patyrė nuostolių, kadangi negalėjo atsiskaityti su A. D. pagal preliminariąją buto (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį ir prarado sumokėtą 40 000 Lt avansą. Atsakovai nurodo, kad dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų patyrė tiesioginių nuostolių už 60 000 Lt, todėl ieškovas turi atlyginti jiems 10 000 Lt nuostolius bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apžiūrint namą nebuvo jokios kalbos, kad atlikti pertvarkymai neįregistruoti viešame registre, kad jam nebuvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Atsakovai bei jų iškviesti liudytojai R. S. ir V. O. davė prieštaringus parodymus dėl namo inventorinės bylos apžiūrėjimo vietos ir laiko aplinkybių, todėl ieškovas nurodo, kad tai patvirtina, jog jis nežinojo apie padarytų pertvarkymų neįregistravimą viešame registre. Taip pat ieškovas pažymi, kad apie tai, jog namas įkeistas, jis sužinojo tik nuvykęs į nekilnojamojo turto agentūrą pasirašyti sutarties. Ieškovas nurodo, kad apie tai, kad name atlikti pertvarkymai neįregistruoti viešame registre, nei atsakovai, nei nekilnojamojo turto agentai jo neinformavo, o jei jis būtų žinojęs apie neįteisintus pertvarkymus, nebūtų pasirašęs preliminariosios sutarties. Taip pat ieškovas pažymi, kad preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta, kad jis sutinka pirkti namą su neįteisintais pertvarkymais. Ieškovas nurodo, kad sužinojęs apie neįteisintus pakeitimus pats kreipėsi į atsakovą ir trečiuosius asmenis dėl trūkumų pašalinimo, o tuo tarpu atsakovas, turėdamas galimybę trūkumus ištaisyti, to nepadarė. Pasirašant sutartį atlikti pakeitimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas nurodo, jog pagrįstai atsisakė pasirašyti sutartį. Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jis neturėjo pinigų namui pirkti, kadangi iš rašytinių įrodymų matyti, jog jis namui pirkti turėjo 900 000 Lt, o pinigų sumokėjimo faktą patvirtino UAB „Vicus“ direktorius S. J. . Ieškovas nurodo, kad atsakovų rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovai turėjo nuostolių už 60 000 Lt. Be to, ieškovas nurodo, kad liudytojas A. G. patvirtino, jog jo su atsakovu sudaryta preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl to, kad jis sutartu terminu neturėjo reikiamos pinigų sumos. Ieškovas pažymi, jog avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos, šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais atvejais, todėl sumokėtas avansas jam turi būti grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-08-11 buvo sudaryta preliminarioji gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas (pirkėjas) sumokėjo atsakovams (pardavėjams) 50 000 Lt avansą. Notaro patvirtintą turto prikimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2007-09-07. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas (pirkėjas) pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovai neįrodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės.

Kolegija, nagrinėdama šalių ginčą, pažymi, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos, tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra ypač svarbus, kadangi tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, jog šie santykiai transformuosis į sutartinius santykius.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Tai atitinka ikisutartinių santykių esmę, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 str. 2 d.). Baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokių derybų metu viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas. Todėl pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pats savaime nelemia kaltos šalies civilinės atsakomybės atsiradimo, kadangi tokiu atveju šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kilo ginčas dėl to, kam tenka kaltė dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovai nepripažįsta savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir kaltina viena kitą, todėl šalims tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės taikymo netesybų forma sąlygas, t. y. šalys turi įrodyti, jog priešinga šalis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, šiuo konkrečiu atveju – yra kalta dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, kadangi name atliktos rekonstrukcijos neįteisintos viešame registre. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas apie name atliktus pakeitimus, to neneigia ir pats ieškovas, tačiau ieškovas teigia, jog jis nebuvo informuotas, kad atlikti pakeitimai neįregistruoti viešame registre. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nei pirmosios, nei antrosios apžiūros metu inventorinė byla nebuvo apžiūrima, su ja ieškovas susipažino tik nekilnojamojo turto agentūroje (t. 2 b. l. 42). Taip pat liudytojas nurodė, kad ieškovas plane padarytų pakeitimų galėjo ir nesuprasti (t. 2 b. l. 45). Tas pats liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad dešimt dienų iki sutarties pasirašymo jam skambino notarė ir pasakė, kad pas ją buvo atėjęs klientas, kuris pateikė eilę klausimų dėl namo rekonstrukcijos. Tada jis su ieškovu ir V. O. susitiko prie prekybos centro „BIG“, kur ieškovas norėjo pasiaiškinti dėl pakeitimų bei išreiškė abejones dėl rekonstrukcijos įteisinimo (t. 1 b. l. 44– 45). Teismo posėdžio metu notarė V. Kasiulynienė paaiškino, kad faktinė daikto padėtis neatitiko inventorinėje byloje esančių duomenų ir kad pirkėjas turėjo visišką teisę prašyti, kad kadastro duomenys būtų sutvarkyti (t. 2 b. l. 187). Tačiau notarė taip pat nurodė, kad paaiškino ieškovui, jog tai netrukdo pasirašyti sutarties, kad galima padaryti pakeitimus sutartyje, jog atsakovai įsipareigoja per tam tikrą laiką įteisinti atliktus pakeitimus viešame registre.

Atsakovai teigia, kad sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, kad jis žinojo apie padarytus pakeitimus, tačiau sutarties nepasirašė, kadangi sutarties pasirašymo dieną neturėjo pinigų namui pirkti. Iš byloje pateiktos ieškovo ir UAB „Vicus“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas pardavė žemės sklypą UAB „Vicus“ už 1 800 000 Lt, o pinigų gavimą patvirtina pakvitavimas (t. 2 b. l. 7) Taip pat byloje pateikti duomenys, jog ieškovas už 1 800 000 Lt pardavė UAB „VKK investicija“ žemės sklypą. Pinigų pervedimą ieškovui patvirtina kasos pajamų orderiai (t. 2 b. l. 146) bei AB SEB banko pranešimas (t. 2 b. l. 173). Šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog sutarties sudarymo dieną ieškovas turėjo pakankamai pinigų preliminariojoje sutartyje nurodytam turtui įsigyti. Atsakovai teigia, kad ieškovas žinojo apie name atliktus pakeitimus, jam jie patiko, tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad atlikti pakeitimai nėra įteisinti viešame registre. Taigi konstatuotina, jog atsakovai neįrodė ieškovo kaltės dėl sutarties nesudarymo.

Nagrinėjamu atveju abi šalys iki atsisakymo sudaryti pagrindinę namo pirkimo– pardavimo sutartį bendradarbiavo ir siekė įgyvendinti preliminariąją sutartį, tačiau baigiamajame etape nesiėmė visų įmanomų priemonių sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad ieškovas iki pagrindinės sutarties sudarymo nesusisiekė su atsakovais, nesiaiškino su jais pakeitimų įteisinimo viešame registre aplinkybių bei neatsižvelgė į notarės paaiškinimus apie galimus pagrindinės sutarties pakeitimus. Kolegijos nuomone, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų šalių bendradarbiavimo – vienos ar kitos šalies nesąžiningumo faktas nebuvo įrodytas. Kadangi šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo bei priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002). Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaroma, pripažintina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006). Todėl ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo laikytinas pagrįstu.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo, ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – atmestinas ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems reikalavimams. Kadangi ieškinio dalis dėl 10 000 Lt baudos priteisimo atmesta, iš atsakovų priteistina po 750 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį bei atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų sumą iš atsakovų priteistina po 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi iš dalies tenkintas atsakovų apeliacinis skundas, iš ieškovo priteistina atsakovams 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies bei kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, šalių turėtos advokatų atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme viena kitai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 birželio 3 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Lt baudos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui panaikinti, dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

ieškinio dalį dėl 10 000 Lt baudos priteisimo ieškovui V. B. iš atsakovų G. B. ir G. B. atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovo G. B. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį bei 700 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisti ieškovui iš atsakovės G. B. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį bei 700 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovams G. B. ir G. B. po 150 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAlbina Pupeikienė