Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovės SB „Minija“ atstovui pirmininkui G. P., jo atstovui advokatui R. N., atsakovui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui M. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrija „Minija“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė sodininkų bendrija „Minija“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 232,80 Eur skolos, 53,29 Eur delspinigių, nuo 232,80 Eur sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Dvarelio takas 29, Gargždai, Klaipėdos rajone (SB „Minija“). Atsakovas 2010-07-28 metais įsigijo žemės sklypą sodo bendrijos „Minija“ teritorijoje. Atsakovas, įsigijęs žemės sklypą, sodo teritorijoje esančios sodų bendrijos „Minija“ nariu tapti nepageidavo ir į šią bendriją neįstojo. Kadangi atsakovas įsigijo žemės sklypą, tai jam kaip sklypo, esančio sodų „Minija“ teritorijoje, savininkui buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų, esančių sodo teritorijoje, priežiūrą, naudojimą. Skaičiuojant bendras išlaidas, išlaidos buvo skaičiuojamos proporcingai nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam plotui, išlaidos patirtos iš bendrų objektų priežiūros būdavo dalijamos iš privačios sodo teritorijos ploto (30 ha). Atsakovas sodų teritorijoje turi 5,1 a žemės sklypo, todėl atitinkamai paskaičiuota, kad 2011 metais atsakovui tenkanti mokėti dalis už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą sudaro 34,94 Eur; 2012 metais – 42,02 Eur; 2013 metais – 30,75 Eur; 2014 metais –38,20 Eur. Atsakovas, įsigijęs sklypą sodų „Minija“ teritorijoje, sodų teritoriją administruojančiai bendrijai „Minija“ neprisistatė, nepateikė savo gyvenamosios vietos adreso, atsakovo turimoje teritorijoje taip pat nebuvo pastatyta pašto dėžutė, dėl to atsakovui nebuvo jokios galimybės įteikti sąskaitų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Sodo bendrijos „Minija“ pakartotinio visuotinio susirinkimo įvykusio 2006 m. balandžio 2 d. metu buvo sprendžiamas klausimas dėl mokesčių nustatymo naujai įsigijusiems bendrijoje sklypus, tiek stojantiems į sodų „Minija“ bendriją, tiek ir ne. Vykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta (2006-04-02 protokolas Nr. 2, 12 darbotvarkės klausimas) įsigijusiems sodininkų bendrijoje „Minija“ sklypus taikyti vienkartinį registracijos mokestį 86,89 Eur (300 Lt). Nuspręsta mokestį taikyti kiekvienam sklypui atskirai, tiek bendrijos nariui, tiek nenorinčiam stoti į bendriją. Ieškovės įstatų 16 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrijos pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai. Atsakovas sklypą „Minija“ sodų teritorijoje įsigijo 2010 metais pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, dėl to atsakovas turi sumokėti nustatytą 86,89 Eur registracijos mokestį. Atsakovas iki šiol ieškovei nėra sumokėjęs 145,91 Eur už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir 86,89 Eur registracijos mokesčio. Ieškovė paskaičiavo, jog atsakovui laiku nesumokėjus priklausančių mokėti išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą susidarė 53,29 Eur delspinigių.

Teismo posėdžio metu ieškovės SB „Minija“ atstovas sodų bendrijos pirmininkas G. P. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog iš buvusio (dabar atsakovui priklausančio žemės sklypo) savininko sužinojo, kad yra ketinama parduoti atsakovui žemės sklypą. Buvęs savininkas nurodė atsakovo žinomą gyvenamąją vietą, todėl tuo adresu, SB „Minija“ pirmininkas siuntė raštus dėl užregistravimo žemės sklypo ir mokesčių mokėjimo. 2013 metais atsakovas atvyko pas pirmininką, priekaištaudamas, kad jokių mokesčių nemokės, elgėsi konfliktiškai, jam nebuvo galima išaiškinti bendrijos tikslų, ar spręsti kitų klausimų. Kadangi atsakovas ir toliau vengė bendrauti bei sumokėti skolas, kurios buvo viešai skelbiamos kiekvienų metų pirmame ketvirtyje, pirmininkas nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad gautų duomenis apie parduotą žemės sklypą. 2006-04-02 visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta taikyti naujai įsigijusiems sodo bendrijoje žemės sklypų savininkams 86,89 Eur registracijos mokestį, todėl pareikalavo šį mokestį sumokėti atsakovo.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2010 m. įsigijęs žemės sklypą, nuvyko pas SB „Minija“ pirmininką ir pareikalavo, kad šis parengtų sutartį dėl bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidų. 2015 metais gavo pranešimą, kad sumokėtų skolas. Raštu pirmininkui atsakė, jog sumokės, kai bus pateikti dokumentai, pagrindžiantys skolą. Paaiškino, jog jis sutinka mokėti bendro naudojimo objektų išlaidas, kurios būtų tiksliai įvardintos ir aiškiai paskaičiuotos pagal pateiktas sąskaitas. Nesutiko mokėti registracijos mokesčio, kadangi mano, jog tai visiškai nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui R. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2004-11-10 įregistruoti SB „Minija“ įstatai, kurių 16 straipsnyje numatyta, jog bendrijos pajamas sudaro – bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ir juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitas teisėtai įgytos pajamos. Iš SB „Minija“ ataskaitinio susirinkimo 2011-04-10 protokolo Nr. 1 nustatyta, jog 6 susirinkimo klausimu bendrijos nariai nutarė, kad nario mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d., iki to laiko nesumokėjusiems už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti 0,05 proc. delspinigių nuo įsiskolinimo sumos. Iš SB „Minija“ ataskaitinio susirinkimo 2014-04-26 protokolo Nr. 1 nustatyta, jog 6 susirinkimo klausimu bendrijos nariai nutarė, kad nario mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 31 d., iki to laiko nesumokėjusiems už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti 0,05 proc. delspinigių nuo įsiskolinimo sumos. Iš 2006-04-02 SB „Minija“ ataskaitinio susirinkimo 2006-04-05 protokolo Nr. 2 nustatyta, jog 12 susirinkimo klausimu bendrijos nariai nutarė, įsigijusiems sodininkų bendrijoje „Minija“ sklypus taikyti vienkartinį registracijos mokestį 86,89 Eur (300,00 Lt) kiekvienam sklypui atskirai tiek bendrijos nariui ir nenorinčiam stoti į bendriją; 2008-04-20 SB „Minija“ ataskaitinio susirinkimo metu 6 klausimu svarstyta ir nuspręsta palikti metinį mokestį 6,08 Eur (21,00 Lt) ir vienkartinį mokestį už leidimą statybai ir rekonstrukcijai nustatyti 86,89 Eur (300,00 Lt).

2015-06-15 pažymoje nurodyta, kad R. B. skolingas už laikotarpį nuo 2011 metų iki 2015-06-01 - 124,00 Eur bendrijos nario mokesčio ir 25,73 Eur delspinigių bei 86,00 Eur registracijos mokesčio. 2015-06-04 atsakovas R. B. pranešimu iš SB „Minija“ pirmininko pareikalavo pateikti dokumentus, kuriais grindžia susidariusią skolą ir pateikti įstatų kopiją susipažinimui. 2015-09-25 atsakovui išrašyta sąskaita faktūra S-01 Nr. 02 R. B. už 2011 metų laikotarpį sumokėti 34,53 Eur (2015-10-16 patikslinta sąskaita - 34,94 Eur); sąskaita faktūra S-01 Nr. 03 – sumokėti už 2012 metų laikotarpį 42,02 Eur; sąskaita faktūra S-01 Nr. 04 – sumokėti už 2013 metų laikotarpį 30,75 Eur; sąskaita faktūra S-01 Nr. 05 – sumokėti už 2014 metų laikotarpį 40,59 Eur; sudaryta sąskaitų pagrindimo pažyma. Teismui pateiktos SB „Minija“ 2011-2014 sąmatų ataskaitos, iš kurių matyti, kiek bendrija planavo gauti pajamų, kiek patirti išlaidų, koks įvykdymas; 2012 metų sąmatoje nurodyta kiek tenka sąnaudų vienam arui, tai sudaro 6,08 Eur (21,00 Lt); sąmatos patvirtintos visuotiniuose sodininkų bendrijos susirinkimuose.

Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims. Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas R. B., nusipirkęs žemės sklypą, esantį Sodininkų bendrijoje „Minija“ ir nepareiškęs noro įstoti į bendriją, nelaikytinas SB „Minija“ nariu.

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas (CK 4.76, 4.86 str. 1 d.). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nors atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys ir nėra sudaręs rašytinės sutarties su sodininku bendrija, tačiau jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, subjektas. Taigi atsakovas, būdamas bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai, mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidoms padengti (SBĮ 7 str. 1, 5 d.. CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d.).

Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą. Vadovaujantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalimi, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad prievolė sumokėti atsakovui atitinkamą sumą kyla gavus iš ieškovo atitinkamą sąskaitą su nurodyta mokėjimo suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – visuotinių ataskaitinių protokolų, sąmatų, sąskaitų, sąskaitų pagrindimo pažymos, darytina išvada, jog ieškovė SB „Minija“ pateikė atsakovui apskaičiavimus bei išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Paminėti dokumentai yra galiojantys, duomenų, kad jie būtų neteisėti, nuginčyti, nėra, todėl atsakovas R. B. turi prievolę padengti išlaidas 145,90 Eur už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą, naudojimą (CK SBĮ 7 str. 5 d., 22 str. 1 d., CK 4.76 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2011-04-10 susirinkimo metu (2011-04-10 protokolas Nr. 1) VI susirinkimo klausimu bendrijos nariai nusprendė, kad nario mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d., iki to laiko nesumokėjusiems už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti 0,05 proc. delspinigių nuo įsiskolinimo sumos; taip pat 2014-04-26 vykusio susirinkimo metu dar kartelį nusprendė už laiku nesumokėtą nario mokestį skaičiuoti delspinigius. Kadangi atsakovas vienas pats nėra sodų bendrijos „Minija“ narys, jis atitinkamai susidariusias išlaidas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą turėjo sumokėti kiekvienais metais vykusio bendrijos susirinkimo metu, kai buvo tvirtinama išlaidų ir pajamų sąmata. Atsakovui laiku nesumokėjus ieškovei mokesčių už bendrojo naudojimo objekto priežiūrą, jam pradėti skaičiuoti delspinigiai, todėl ieškovė prašo priteisti 53,29 Eur delspinigių nuo 145,90 Eur įsiskolinimo sumos.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Taigi delspinigiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą bei skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.) (CK 6.71 str. 3 d.).

Ieškovės atstovas SB „Minija“ pirmininkas teismo posėdžio metu bei ieškinyje nurodė, kad sąskaitų atsakovui neturėjo galimybės anksčiau pateikti dėl to, kadangi atsakovas ieškovei nepateikė duomenų apie savo gyvenamosios vietos adresą, jo sklype, esančiame sodų „Minija“ teritorijoje, taip pat nebuvo jokios pašto dėžutės, atsakovas pats niekada nesidomėjo dėl jam, kaip bendrasavininkiui, priklausančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bendrųjų objektų patirtų išlaidų.

Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kokiomis priemonėmis ieškovė informavo apie mokėtinus mokesčius ir kada yra įteikusi atsakovui sąskaitas, be to, byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui, nesančiam bendrijos nariu, apskritai buvo ar galėjo būti žinomas bendrijos visuotinių narių susirinkimų turinys, ką patvirtina 2015-06-04 atsakovo prašymas pateikti dokumentus, pagrindžiančius jam skaičiuojamus mokesčius.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog delspinigiai gali būti nustatyti įstatymu, sutartimi ar teismo, taigi kreditorius delspinigius galėtų skaičiuoti ir reikalauti iš skolininko tik sutartinės civilinės atsakomybės atveju arba jei delspinigių dydis būtų nustatytas įstatymo ar teismo. Nagrinėjamu atveju bendrijos nariai nusprendė skaičiuoti 0,05 proc. delspinigių tik už laiku nesumokėtą nario mokestį, tačiau delspinigių dydis ir jų skaičiavimas už laiku nesumokėtas išlaidas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą, naudojimą, nėra niekur nustatytas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laiku nesumokėtas įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą, naudojimą, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 53,29 Eur delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė, sodo bendrija, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnis), todėl ieškovei, kaip pelno nesiekiančiam ir jokia komercine veikla neužimančiam asmeniui gauti lėšų, kurios galėtų būti naudojamos minėtiems bendrijos tikslams įgyvendinti, būtų sudėtinga.

Bendrijos pajamas iš esmės sudaro bendrijos narių ir asmenų, turinčių sodo sklypą bendrijoje, įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl jų nesurinkusi, bendrija neturėtų galimybės apmokėti faktiškai susidariusių išlaidų. Šiuo atveju, SB „Minija“ 2004-11-10 įregistravo įstatus, kurių 16 straipsnyje numatyta, jog bendrijos pajamas sudaro – bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ir juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos.

Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui: plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą.

Iš 2006-04-02 SB „Minija“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad 12 darbotvarkės klausimu nutarta taikyti kiekvienam įsigijusiam sodų bendrijoje žemės sklypą – tiek bendrijos nariui, tiek nenorinčiam stoti į bendriją – vienkartinį registracijos mokestį – 300,00 Lt (86,89 Eur). Šis darbotvarkės klausimas buvo nagrinėjamas keliems bendrijos nariams pažymėjus, jog naujai įsigijusieji sklypą vykdo statybas, išvažinėja kelius veždami statybines medžiagas, sudaro kliūtis pravažiavimui, naudojasi infrastruktūra, todėl mano, jog vienodai turi būti tausojamas visų sodininkų turtas. 2008-04-20 visuotiniame ataskaitiniame susirinkime 6 darbotvarkės klausimu dar kartą nutarta už leidimą statybai ir rekonstrukcijai nustatyti vienkartinį mokestį 300,00 Lt (86,89 Eur).

Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, jog įsigijo žemės sklypą tikslu investuoti, žemės sklype jokios statybos ir darbai nevyksta, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu SB „Minija“ pirmininkas.

Atsižvelgdamas į tai, kad procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), o ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė teismui įrodymų, tinkamai pagrindžiančių savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 86,89 Eur registracijos mokestį, nes vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti vienkartinį registracijos mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio, juolab, kad vienkartinio registracijos mokesčio rinkimas siejamas su leidimu statybai ir rekonstrukcijai, o atsakovas tokios veiklos savo žemės sklype nevykdė ir nevykdo. Be to, pažymėtina ir tai, jog sodininkų bendrijos nariai abstrakčiai nurodę, jog yra netausojamas sodininkų bendras turtas ir įvedę dėl to registracijos mokestį, iš esmės registracijos mokestį sutapatino su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, susijusiais mokesčiais. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties, nes vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti vienkartinį registracijos mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, paneigtų asmens pasirinkimo teisę nestoti į bendriją, t. y. jiems būtų priskiriama prievolė dengti neįrodytas bendrijos išlaidas, galimai netgi nesusijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovei nepagrindus reikalavimo dėl registracijos mokesčio priteisimo, darytina išvada, jog šis reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 145,90 Eur išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Ieškovei iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 145,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 903,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra 46,00 Eur žyminis mokestis ir už advokato teisines paslaugas – 857,00 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 460,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Ieškinį tenkinus iš dalies (51 proc.) proporcingai patenkintų reikalavimų sumai būtų pagrindas priteisti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisiama 460,53 Eur (23,46 Eur žyminio mokesčio ir 437,07 Eur už advokato teisines paslaugas), o iš ieškovės turėtų būti priteisiama atsakovui 225,40 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Tačiau svarbu pažymėti, jog atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Taigi priteisdamas atstovavimo išlaidas teismas kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam, kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-360/2010).

Šios bylos atveju, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – už pareiškimo, ieškinio, patikslinto ieškinio paruošimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme, buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigiasi ieškinį tenkinus iš dalies (51 procentai). Pažymėtina, kad ieškovė 2015-06-25 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininko R. B. priteisti 235,73 Eur įsiskolinimą ir 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kai tuo tarpu įsiskolinimas galėjo būti padengtas, jeigu ieškovė SB „Minija“ būtų atsakiusi į atsakovo R. B. 2015-06-04 raštą ir pateikusi dokumentus, kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai. 2015-06-29 teismui išdavus teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, skolininkas (atsakovas) nepažeisdamas įstatyme numatyto termino pateikė prieštaravimus ir teismas 2015-07-07 juos priėmė, įpareigodamas ieškovę pateikti ieškinį. Atsakovas neneigė pareigos mokėti mokestį už bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau reikalavo, kad jam būtų pateiktos sąskaitos, ieškovė tik gavusi iš atsakovo atsiliepimą į ieškinį paruošė 2015-09-25 sąskaitas faktūras ir jas pateikė teismui, todėl akivaizdu, jog tik iškėlus bylą ir teismo iniciatyva, tapo žinoma, kokiu pagrindu ir pagal kokias sąskaitas atsakovas turi apmokėti minimas išlaidas. Taigi ieškovę tik iš dalies galima laikyti kaip rūpestingą ir apdairią, atliekant procesinius veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas sumažinti, ir iš atsakovo priteisti ieškovei 330 Eur už advokato teisines paslaugas ir 23,46 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovui priteisti 225,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1, 2, 3 ir 4 d., CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 145,90 Eur išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – nuo 2015-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,46 Eur žyminio mokesčio, 330 Eur už advokato teisines paslaugas ieškovei Sodininkų bendrijai „Minija“, kodas 163678015, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija 585, a.s. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovės Sodininkų bendrija „Minija“ priteisti atsakovui R. B. 225,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.