Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, kaltinamojo nurodoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. V. 2025 m. gruodžio 9 d., apie 10.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2025 m. gruodžio 9 d. 10.17 val. nustatytas mažiausias 2,03 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis L. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną važiavo į darbą, apie 08.15 val. nuvažiavo pas žmoną iki jos darbo pasiimti kortelę, nes reikėjo nusipirkti statybinių medžiagų. Pasiėmęs kortelę važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė pareigūnai, kurie nustatė 2,03 promilių neblaivumą, kas pasirodė keista, nes jis alkoholį buvo vartojęs sekmadienį, apie 14 val., o pareigūnai jį sustabdė antradienį. Išvykęs iš žmonos alkoholio nevartojo. Kodėl promilės kilo ir antru pūtimu buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, negali paaiškinti. Pareigūnai jį laikė beveik tris valandas, klausė pareigūnų, ar bus galima priduoti kraują, jam pasakė, kad galima bus važiuoti po lapų išdavimo. Kai nuvyko su žmona į ligoninę, jam pasakė, kad jau per vėlu. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, tai buvo pirmas kartas, kai sėdo už vairo būdamas neblaivus. Jis vairavo automobilį „Citroen C5“ – tai yra jo ir jo žmonos bendras automobilis, įgytas santuokoje ir registruotas žmonos vardu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė nepageidaujantis teikti prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nesutiko su gynėjo prašymu skelbti byloje pertrauką, kad būtų galima paruošti laidavimo dokumentus. Kaltinamasis norėjo, kad bylą būtų kuo greičiau išnagrinėta.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

2025 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „export-unbzs“, vaizdo įrašas prasideda 2025 m. gruodžio 9 d. 10.16 val. matyti, kaip policijos pareigūnas bendrauja su paspirtuko ir dviračio vairuotojais, juos tikrina alkotesteriu. Vaizdo įraše 10.19 val. matyti, kaip pareigūnas stabdo atvažiuojantį juodos spalvos automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kaip pareigūnas prieina prie automobilio, kurį vairuoja vyras, šalia keleivio vietoje sėdi moteris. Pareigūnas informuoja asmenį apie vykdomą blaivumo kontrolę, paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas paprašo vairuotojo papūsti per atstumą į ne kontaktinį alkotesterį, užsidega raudonas X. Pareigūnas: Iš vakaro neragavęs?; Vairuotojas: Ne. Pareigūnas paprašo vyro išlipti iš automobilio. Pareigūnas: Ant langų purškėt?; Vyras: Purškėm, ką tik ploviau. Pareigūnas duoda dar kartą pūsti į ne kontaktinį alkotesterį lauke, vėl užsidega X. Fone girdisi, kaip vyras pasako moteriai „Tai jūs galit eit“, moteris: Sveiki, aš vėluoju į darbą, mane sustojo. Moteris dar paklausia, ar gali išlipti. Pareigūnas nusiveda vyrą prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas: Rodo pas jus nu, kad ragavęs alkoholio bekontaktis; Vyras: Nu negera blemba; Pareigūnas: Tai iš vakaro ragavęs tada; Vyras: Jo, bet nestipriai. Vyras pučia į alkotesterį ir sako, kad neturėtų būti. Alkotesteris parodo 2,03 promilių neblaivumą. Vyras pasimetęs, sako, kad nebuvo tiek. Pareigūnas klausia: Su organizmu gerai Jums?; Vyras: Su širdim negerai; Pareigūnas: Skrandžiu, kepenimis, inkstais?. Vyras pasitikslina kiek parodė alkotesteris pareigūnas atsako, kad 2,03. Pareigūnas: Tai gal drūčiai padarėt vakar?; Vyras: Nedrūčiai, nebuvo tiek, nesuprantu, ta prasme, nebuvo tikrai nieko tokio baisaus; Pareigūnas: Ką gėrėt?; Vyras: Tai sesuo buvo, suprantat, kraustėm vakar, tekilos išgėrėm. Tai, blemba, aš negėriau tiek. Negali būt. O, pavyzdžiui, jeigu dabar įpūčiau, ne ir eina link mažesnės krypties, tai ar galima važiuot kažkur. Pareigūnas informuoja, kad jis gali važiuoti duoti kraują. Vyras toliau tęsia: Nes nu (necenzūrinis žodis), nu negali būt. Nu ta prasme gali, bet nu kažkaip ne taip. Vyras: Nu vat pamoką turėsiu, jeigu gerai jautiesi, nereiškia, kad vairuot gali. Laukiama antrojo tikrinimo. Vyras: Nu nebuvo, kad vartota šiandieną alkoholis. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nefiksuojama, tuo vaizdo įrašo apžiūra baigta. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „export-0f1m7“, vaizdo įrašas prasideda 2025 m. gruodžio 9 d. 10.31 val. Matyti prie tarnybinio automobilio stovintis vyras. Laukiama antrojo tikrinimu alkotesteriu. Vyras: Gyvas, gyvas aš, nežiūrėkit. Tik nesuprantu, kodėl aš galėjau tiek daug įpūsti; Pareigūnas: Nu mes irgi nesuprantam, kodėl tiek rodo, nu bet alkoholis tai jaučiasi iš jūsų; Vyras: Rimtai?. Vyras negali patikėti, kad tiek įpūtė. „Net nežinau, kaip čia pasiteisint. Kuo puikiausiai jaučiuosi. Jaučiasi, kad blogai, nu negali būt dvi. Kaip šitaip, negali taip būt“. Vyras pasakoja, kaip vakar (t. y. 2025 m. gruodžio 8 d.) jį važiuojantį net 4 kartus tikrino pareigūnai. Atliekamas antras tikrinimas alkotesteriu. Nustatomas 2,07 promilių neblaivumas. Vyras: Nu kaip taip gali būt? Pareigūnas vertina bendrą asmens būklę. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nefiksuojama, vaizdo įrašo apžiūra baigta (b. l. 26–29).

2025 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 9 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėju R. U. ir vykdant priemonę kaimiškose vietovėse, patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą transporto priemonę, buvo nustatyta, kad ją vairuoja L. V.. Bendraujant su minėtu sustabdytos transporto priemonės vairuotoju, nuo jo jautėsi sklindantis stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo paklausta, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas L. V. atsakė, kad taip, vakar juos vartojo ir nurodė, kad paskutinį kartą gėrė prieš 7 val. Panaudojus bekontaktinį alkoholio detektorių „ARME-0007“, šis parodė „X“, todėl vairuotojas L. V. buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 2400669, pirmu tikrinimu 2025 m. gruodžio 9 d. 10.17 val. L. V. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 10.34 val. minėtam vairuotojui nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, L. V. įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno rajono policijos komisariatą. Automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42886-25 dėl vairavimo būnant neblaiviu (b. l. 30–31).

2025 m. gruodžio 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2400669, buvo tikrinamas įtariamojo L. V. blaivumas, kuriam pirmu tikrinimu 2025 m. gruodžio 9 d. 10.17 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, antru tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 10.34 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 32).

Iš girtumo patikrinimo alkotesteriu parodymų nustatyta, kad L. V. buvo tikrinamas blaivumas, kuriam pirmu tikrinimu 2025 m. gruodžio 9 d. 10.17 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 10.34 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 33–34).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad lengvasis automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso E. V. (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė lengvojo automobilio „Citroen C5 Kombi 2.0 HDi“ vertė su PVM 2 000 Eur, be PVM 1 580 Eur (b. l. 36).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išimtinę teismo teisę nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje L. V. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, t. y. 2,03, promilių neblaivumas. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko. Šių kaltinamojo parodymų teisingumą patvirtina kiti įrodymai, surinkti ir ištirti baudžiamojoje byloje.

Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2025 m. gruodžio 9 d. patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą transporto priemonę, buvo nustatyta, kad ją vairuoja L. V.. Bendraujant su sustabdytos transporto priemonės vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo paklausta, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas L. V. atsakė, kad taip, vakar juos vartojo ir nurodė, kad paskutinį kartą gėrė prieš 7 val. Panaudojus bekontaktinį alkoholio detektorių „ARME-0007“, šis parodė „X“, todėl vairuotojas L. V. buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 2400669, pirmu tikrinimu 2025 m. gruodžio 9 d. 10.17 val. L. V. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 10.34 val. minėtam vairuotojui nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys užfiksuoti ir 2025 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo įforminta policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūra. L. V. inkriminuojamą neblaivumo laipsnį (2,03 promilių neblaivumą) neginčijamai patvirtina objektyvūs bylos duomenys, užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 ARFM-0402“ 2025 m. gruodžio 9 d. pirmojo tikrinimo metu 10.17 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laiko tarpas.

Iš 2025 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo užfiksuotų policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros duomenų matyti, kad kaltinamojo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems pareigūnams paklausus, ar iš vakaro jis gėrė alkoholio, kaltinamasis nurodė „jo, bet nestipriai“, nurodė, kad gėrė tekilos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis, kaip ne vienerius metus teisę vairuoti kelių transporto priemones turintis asmuo (b. l. 75), žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė, kad tokios būsenos, nepažeisdamas teisės normų, negali vairuoti transporto priemonės, suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Įvertinus ištirtų įrodymų, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, visumą, darytina išvada, kad L. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Taip pat atsižvelgiama į BK 55 straipsnį, numatantį, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis L. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nors kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 64–66). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. V. baustas 3 kartus, iš kurių vieną kartą už KET pažeidimą (įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimas kitos transporto priemonės, važiavusios ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“), visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 67–71). Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2023 m. spalio 12 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 72–74). Kaltinamasis neregistruotas priklausomybės ligų gydymo (b. l. 77) ir psichiatrinio gydymo įskaitose (b. l. 78), todėl abejoti jo pakaltinamumu nėra pagrindo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajam parinktina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą minimalų dydį, tačiau yra artimas jam, t. y. kaltinamajam skirtina 57 MGL dydžio bauda. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgus į kaltinamojo darbinę bei turtinę padėtį, jam skiriamos baudos dydį, nustatytinas keturių mėnesių terminas baudai sumokėti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tuo tarpu to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – tokiu būdu siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą L. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausias 2,03 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, būdamas neblaivus jis važiavo darbo dieną, ryte, kai eismas yra intensyvus – šios aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad L. V. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. vasario 12 d. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas nebuvo pakankamas, kad sustabdytų kaltinamąjį nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo. Priešingai – kaip matyti, kaltinamasis padarė naują dar šiurkštesnį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, kas rodo, kad jo daromi pažeidimai tampa vis pavojingesni. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslas – užkirsti kelią kaltinamajam ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, daryti nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui bus tinkamai įgyvendintas uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 11 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. L. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be motorinės transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

AB „Regitra“ duomenimis, nurodyto automobilio valdytoja-savininke yra registruota E. V.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog automobilis „Citroen C5“ yra jo ir jo žmonos bendras automobilis, įgytas santuokoje. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė, ar asmuo (aptariamu atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, automobilis su jo užvedimo rakteliu konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Iš VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – lengvojo automobilio „Citroen C5 Kombi 2.0 HDi“, 1 997 cm³, 100 kW, 2008 m., kaina Lietuvoje yra 2 000 Eur su PVM. Atsižvelgiant į konfiskuotinos transporto priemonės vertę, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismų formuojamą praktiką, pripažintina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas proporcingumo principo nepažeidžia ir aptariamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad ši transporto priemonė nebūtų panaudota naujų nukalstamų veikų darymui.

VI. Kiti klausimai

L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98–101, 102–105). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. D. 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponavimą turtu, nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki 2026 m. kovo 11 d. (b. l. 39–42). Nusprendus konfiskuoti automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. gruodžio 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam L. V.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 112,50 Eur. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 37–38), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, voke (b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 57 (penkiasdešimt septynių) MGL, t. y. 2 850 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. skirti 38 (trisdešimt aštuonių) MGL, t. y. 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtai baudai sumokėti.

Išaiškinti L. V., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu ir baudžiamojoje byloje saugomu registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. D. 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui – automobiliui „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti turto konfiskavimą, panaikinti.

L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 112,50 Eur (vienas šimtas dvylika eurų 50 ct), iš L. V. nepriteisti.

Kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.