Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-960-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-31
Bylos Nr.
eII-960-1170/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 9.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. eII-960-1170/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01063-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.18; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (A. K.) ir (duomenys neskelbtini) atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. K. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent dėl to, kad 2024 m. kovo 23 d., apie 11.49 val. nustatyta, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėnesio 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tuo A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis – gavo palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius ar indėlių palūkanų. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda (b. l. 13-14).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) nebegyvena Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą nepratęsti jam suteikto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir nuo (duomenys neskelbtini) panaikino jo gyvenamosios vietos registraciją Lietuvos Respublikoje. Anot A. K., būtent dėl šios priežasties jis neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo numatytos nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo kategorijos. Pasak A. K., skundžiamame Nutarime paminėtos palūkanos buvo gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius, t. y. už jo turimos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ obligaciją (Identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apmokėjimo data – (duomenys neskelbtini)), kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, jis nepažeidė jokių Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o remiantis Gyventojų pajamų mokesčio 5 straipsnio 4 dalimi, anksčiau nurodytos palūkanos nėra pajamų mokesčio objektas Lietuvos Respublikoje (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti bei palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Anot Institucijos, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 40 straipsnio 1, 4 bei 5 punktuose numatytą teisinį reguliavimą, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Nors A. K. nurodo, kad nėra Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas, tačiau vertinant pateiktus duomenis, negalima nustatyti tikrosios A. K. gyvenamosios vietos, kadangi jis nepateikė rezidavimo vietos užsienio šalyje patvirtinimo dokumentų (atitinkamo mokestinio laikotarpio rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos) (b. l. 41).

(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) A. K.“ nurodyta, kad tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta fiktyvi santuoka, todėl nuspręsta atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) A. K. leidimą laikinai gyventi (b. l. 3-5).

(duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčių mokėtojo pareigos mokėti mokesčius, rinkliavas, draudimo įmokas, netesybas, baudas, palūkanas įvykdymą“ nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) neturi neįvykdytos prievolės mokėti mokesčius, rinkliavas, draudimo įmokas, netesybas, baudas, palūkanas, mokėtinas pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus dėl mokesčių ir rinkliavų (b. l. 9-10).

(duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio nusižengimo bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. ANK 593 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jeigu administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas.

Nagrinėjamu atveju A. K. Institucijos Nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėnesio 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Kartu pripažinta, kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Gyventojų pajamų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Minėto teisinio reguliavimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K., gavęs pirmą Institucijos priminimą apie būtinybę pateikti Gyventojų pajamų deklaraciją, 2024 m. vasario 15 d. informavo Instituciją, kad jis Lietuvos Respublikoje nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Į pateiktą raštą, Institucija A. K. pateikė atsakymą, kuriame informavo apie būtinybę pateikti dokumentus, patvirtinančius jo rezidavimo vietą užsienio valstybėse (b. l. 26). Pažymėtina, jog po Institucijos 2024 m. kovo 23 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, A. K. 2024 m. balandžio 13 d. kartotinai informavo Instituciją, kad Lietuvos Respublikoje negyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) ir nurodė priežastis, sąlygojančias šią aplinkybę (b. l. 27). Institucija, atsakydama į A. K. prašymą, kartotinai pastarąjį informavo apie būtinybę pateikti jo rezidavimo vietą patvirtinančius dokumentus (b. l. 28), o 2024 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą Nutarimą (b. l. 13-14).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos penkios alternatyvios nuostatos, pagal kurias nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje; arba 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvos Respublikoje nei užsienyje; arba 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; arba 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvos Respublikoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; arba 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų. Fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju pakanka nustatyti, kad yra mažiausiai vienas iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytų kriterijų. Tuo tarpu nenuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju laikomas gyventojas, kuris neatitinka nei vieno iš Gyventojų pajamų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

Tuo atveju, jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tai pajamų mokesčio objektu Lietuvos Respublikoje laikomos pajamos, nurodytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje – nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės nuosavybės vertybinius popierius; pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams; pajamos iš nekilnojamojo turto pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvos Respublikoje, nuomą; honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus; su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu; atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu; pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvos Respublikoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje; kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Taigi, iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdžiai matyti, jog tam, kad nustatyti asmens atitikimą Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytai nuolatinio gyventojo kategorijai, būtina nustatyti bent vieną iš šios kategorijos taikymo pagrindų. Svarbu pabrėžti ir tai, jog minėtoje normoje numatyti pagrindai yra sietini su konkrečiomis aplinkybėmis, kurių patvirtinimui yra būtina imtis konkrečių veiksmų ar gauti atitinkamus, tas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Analogiška išvada yra darytina ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytų kriterijų, taikytinų nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo kategorijai, patenkančiai į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reguliavimo sritį.

Iš aptariamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija, priimdama sprendimą dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį bei sistemingai gaudama pastarojo pranešimus apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nustatyti ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atitinka tiek Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyto nuolatinio gyventojo kategoriją, tiek šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą nenuolatinio gyventojo, patenkančio į įstatymo reguliavimo sritį, kategoriją. Administracinio nusižengimo byloje neužfiksuota, kad Institucija būtų pasikreipusi tiek į Gyventojų registrą, siekiant nustatyti tikslią A. K. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, bei jo asmeninius ir šeimos santykius šioje valstybėje, tiek į Migracijos departamentą, siekiant nustatyti kaip dažnai ir kuriam laikui A. K. atvyksta į Lietuvos Respubliką. Be kita ko, iš administracinio nusižengimo bylos taip pat nematyti, kad Institucija būtų pasikreipusi ir į Juridinių asmenų registrą, siekiant nustatyti ar asmuo Lietuvos Respublikoje yra įsteigęs arba vadovauja juridiniams asmenims, taip pat į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, siekiant nustatyti ar asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo darbinę veiklą. Administracinio nusižengimo byloje neužfiksuota ir tai, kad Institucija būtų pasikreipusi į Nekilnojamojo turto registrą, siekiant nustatyti ar asmuo Lietuvos Respublikoje turi savo vardu registruoto turto. Galiausiai, iš administracinio nusižengimo bylos nematyti ir to, kad Institucija, nustačiusi, jog A. K. bylai aktualiu laikotarpiu gavo palūkanas už ne vertybinius popierius, neanalizavo šių palūkanų pobūdžio bei kilmės. Priešingai, Institucija apsiribojo reikalavimų A. K. pateikimu, pastarajam nurodant būtinybę pateikti dokumentus, patvirtinančius jo rezidavimo vietą. Akivaizdu, kad tokiu būdu įrodinėjimo našta buvo perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nesiimant jokių veiksmų, skirtų nustatyti ar A. K. gali būti taikomi Gyventojų pajamų įstatymo reikalavimai ir ar jis yra tinkamas ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turiniu ir jo lydimąja medžiaga, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus.

Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o ši administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė