Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei O. B. dėl žolinei augmenijai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės O. B. ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 11962,71 eurų už žolinei augmenijai padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji degino laužą ir tvarkė aplinką aplink sodybą. Pakilęs vėjas pernešė liepsną į žolę ir ji užsidegė. Atsakovė iš karto su liudytoju A. K. ėmė nedelsdami semti vandenį iš šulinio ir gesinti žolę, tačiau ugnis vistiek plito, todėl ji nedelsdama iškvietė gaisrinę. Gaisrinė atvažiavo tik po kokių 20 minučių. Atvažiavo vienas gaisrininkas ir iš karto įklimpo. Jis iškvietė kitą gaisrinę, kuri atvyko dar bent po pusvalandžio. Viena gaisrinė gesino iš vienos pusės, o tas kitas gaisrininkas būdamas vienas, kol nutempė 50 metrų laistymo žarną, tada grižo prie automobilio ir atsuko vandenį ir kol vėl grįžo į gesinimo vietą, didžioji dalis vandens jau buvo išbėgusi, todėl jis vėl išvažiavo vandens ir gaisras buvo sunkiai gesinamas. Po šio įvykio labai pablogėjo atsakovės sveikata, ji neseniai netekusi darbo, yra 27 metus pradirbusi medicinos sesele, vyras miręs, ji serga depresija, kuri labai paūmėjo, nes ji neįsivaizduoja kaip sumokės priteistą žalą, dėl to ji net bandė žudytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2016 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), atsakovė prie savo namų tvarkė aplinką ir degino sugrėbtas žoles, nuo kurių užsidegė laukuose buvusi pernykštė žolė ir išdegė 147179 m² pievos. 2016 m. balandžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų „Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ 2 p., todėljai paskirta 129 eurų bauda. Atsakovė nutarimo neginčijo ir baudą sumokėjo 2016 m. gegužės 24 d. Neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta 11962,71 eurųžala gamtai. Žala apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 29.1 punktu. Atsakovė neatlygino padarytos žalos, nors jai buvo siųsta pretenzija ją atlyginti. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Žalą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas.

Ieškovas 11962,71 eurų žalą aplinkai paskaičiavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 29.1 punktu ir taikydamas nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus kraštovaizdžio kompleksus padarytos žalos atlyginimo dydžiams apskaičiuoti, nustatytą indeksavimo koeficientą 2016 m. II ketvirčiui 1,016. Toks žalos paskaičiavimas yra tinkamas, todėl laikytina, kad ieškovas žalos dydį įrodė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (atsakovė degino sugrėbtas žoles, nuo kurių užsidegė laukuose buvusi pernykštė žolė), dėl kurių buvo padaryta 11962,71 eurų žala žolinei augmenijai. Bylos duomenimis, atsakovė pripažino savo neteisėtus veiksmus, sumokėjo baudą, žalos dydžio neginčijo, tačiau žalos neatlygino. Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė pareigos atlyginti žalą gamtai, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

Kaip jau minėta, atsakovė prašo dėl jos sunkio materialinės padėties sumažinti priteistinos iš jos žalos dydį.

Civilinio kodekso 6.282 str.3 d. suteikia teisę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad atsakovė žalą aplinkai padarė tyčia, priešingai žolė užsidegė netyčia, o atsakovė nedelsiant ėmėsi ją gesinti ir iškvietė specialiąsias tarnybas, kad būtų kiek įmanoma padaryta mažesnė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės finansinė būklė yra sunki. Ji niekur nedirba, vyras miręs, ji registruojasi darbo biržoje, savo gyvenamojo būsto neturi, nekilnojamojo turto turi tik dalį senos sodybos, kurioje gyventi neįmanoma, nes senas namas apgriuvęs bei žemės prie jo. Jokio kito turto atsakovė neturi, be to, iš medicininių dokumentų matyti, kas atsakovė nuo 2012 metų serga vidutinio sunkumo depresija, po gaisro ji dar labiau paūmėjo, todėl atsakovės bloga ne tik finansinė padėtis, bet ir sveikata. Iš Pažymos matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos šiuo metu yra 323,71 Eur, o nuo kito mėnesio bus 281,76 Eur ir mažės iki 232,08 Eur per mėnesį. Visa tai teismo vertinimu, rodo, kad atsakovės turtinė padėtis labai bloga ir ji nepajėgi net ir labai norėdama padengti padarytą gamtai žalą net ir per pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl teismo vertinimu žala turi būti ženkliai mažinama ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 2400 eurų žalos atlyginimo dydis, todėl jis ir priteisiamas iš atsakovės.

Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš dalies žalos dydį sąlygojo ir valstybės institucijų veiksmai, t.y. galimai nevisiškai tinkamas pareigų atlikimas gerinant gaisrą, tai, kad atsakovė netyčia padarė žalą, iš karto kreipėsi pagalbos ir t.t.

Teismas vertina kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ji turi turto ir pajamų, ne tik užtikrinančių paprasčiausių jos būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Priešingai 281 Eur tikrai nėra didelėpinigų suma, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo būsto neturi, sunkiai serga, reikalingi įvairūs vaistai, gyvena viena, ši suma yra tikrai labai maža, net būtiniems poreikiams patenkinti, jau nekalbant apie 11962,71 Eur žalos atlyginimą. Paminėtina ir tai, kad niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovė gauna našlės pensiją, nes atsakovei dar daugiau kaip 5 metai iki pensijos gavimo, o našlės pensija mokama tik sulaukus pensinio amžiaus. Be to, našlės pensija šiuo metu sudaro 21 Eur, o tai lyginant su žalos suma yra labai mažai.

Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 str., 281 str.). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 str.- 283 str.) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 str.). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais; griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrą laiką, kada sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, itin svarbus yra abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą į ateitį turi būti siekiama šių dviejų skirtingą teisinį interesą turinčių šalių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė yra bedarbė, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra mažos, ji vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Įvertinus priteistos sumos dydį ir atsakovės gaunamas pajamas, darytina išvada, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Priteistos sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip jai sudaroma galimybė sumokėti priteistą žalą atitinkamomis pinigų sumomis.

Ieškovė prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti po 100 Eur kas mėnesį. Teismas atsižvelgdamas į priteistos sumos dydį, į teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus, sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas mokant po 100 Eur kas mėnesį dvejiems metams nepažeis ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 179 eurai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (20 procentų), ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovės, tai yra iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 36 eurų žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.249 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso96 str. 1 d., 262 str. 1 d., 284 str., 428 str.,

nusprendžia:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (juridinio asmens kodas 190742148) iš atsakovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400 eurų už žolinei augmenijai padarytą žalą.

Teismo sprendimuiš atsakovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 2400 eurų už žolinei augmenijai padarytą žalą sumos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams mokant po 100 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško skolos padengimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 eurų žyminį mokestį.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.