- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-685-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13754-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- H. I.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimo, kuriuo H. I. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas keturiasdešimties eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – vieno tūkstančio eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios H. I. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir H. I. paskirta galutinė subendrinta vieno tūkstančio eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., H. I. atžvilgiu ATPK 250 str. 1 p. pagrindu nutraukta, nesant šio teisės pažeidimo įvykiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. I. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014-10-20 apie 10 val. 33 min. H. I., Vilniaus m. Nemenčinės plentu nuo Antakalnio mikrorajono pusės vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Saab“ automobilis), ir jo sankryžoje su Saulėtekio alėja sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 126 p. reikalavimus: nesilaikydamas saugaus atstumo, jis nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamą automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė prieš šviesoforą Saulėtekio al. stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Toyota“ automobilis), apgadinęs šio automobilio priekinius kairės pusės sparną ir dureles. Iš šio eismo įvykio vietos H. I., savavališkai, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus, pasitraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu H. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek nubaustąjį kaltinančios, tiek jį teisinančios aplinkybės, neįvertino visų surinktų duomenų ir nesilaikė in dubio pro reo principo bei padarė nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotolentelės ir transporto priemonių techninės apžiūros aktas apie abiejų transporto priemonių apgadinimų aukščius ir apgadinimų intensyvumą vieni kitiems prieštarauja ir kelia abejonių dėl bylos aplinkybių. Transporto priemonėje „Saab“ matyti tik nežymūs nubrozdinimai, o transporto priemonėje „Toyota“ nubrozdinimai yra daug ryškesni ir žymesni, matyti net nulupti dažai. S. P. aiškinimas, kodėl ant abiejų transporto priemonių nėra viena kitos dažų, būtent todėl, kad transporto priemonės susidūrė ratais, yra nelogiškas, nes transporto priemonėms, net ir susidūrus ratais, ant abiejų transporto priemonių lieka atitinkami pėdsakai. Teismo išaiškinimas dėl abiejų automobilių apgadinimų aukščių skirtumo yra netikslingas, nes automobilis „Saab“ turėjo slysti asfaltu, tačiau nebuvo nustatyta, kad atitinkama transporto priemonė įsirėžusi į automobilį „Toyota“, iki įvykio būtų stabdžiusi. Fotolentelės ir transporto priemonių techninės apžiūros aktai yra objektyvūs įrodymai, todėl teismas pirmenybę turėjo teikti jiems, o ne nukentėjusiojo S. P., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, ir liudytojo A. Z. parodymams.
Apelianto manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir bei Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. Nubaustasis taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai M. Uždavinys ir R. M., prieš priimdami sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleistas administracinis teisės pažeidimas bei išaiškintos jo padarymo aplinkybės. Tikėtina, kad 2014-10-10 apie eismo įvykį pranešusio nukentėjusiojo S. P. pranešime pateikta informacija pilnai nebuvo tikrinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad H. I. nubaustas už tai, kad 2014-10-20 apie 10 val. 33 min. H. I., Vilniaus m. Nemenčinės plentu nuo Antakalnio mikrorajono pusės vairuodamas automobilį „Saab 9-5“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Saab“ automobilis), ir jo sankryžoje su Saulėtekio alėja sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau – KET) 126 p. reikalavimus: nesilaikydamas saugaus atstumo, jis nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamą automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė prieš šviesoforą Saulėtekio al. stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – „Toyota“ automobilis), apgadinęs šio automobilio priekinius kairės pusės sparną ir dureles. Iš šio eismo įvykio vietos H. I., savavališkai, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus, pasitraukė.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, paaiškino, jog apie eismo įvykį, įvykusį 2014-10-20, supratimo neturi, nurodytu laiku automobilio nevairavo, buvo namuose. Automobilis „Saab“ apgadinimus turėjo jau tada, kai jį pirko.
Tokią H. I. versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. H. I. kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo S. P. parodymais, liudytojo A. Z. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų M. Uždavin ir R. M. parodymais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotolentelėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. P. savo parodė, jog 2014-10-20 savo automobiliu „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini), registruotu kaip taksi automobilis, nuvežė klientą į Saulėtekį. Važiavo į miestą, sustojo ties Nemenčinės plento ir Saulėtekio sankryža, ties „Stop“ linija, antroje juostoje ir laukė užsidegančio žalio šviesoforo. Staiga dideliu greičiu iš Antakalnio pusės, Nemenčinės plentu, atvažiavo automobilis, kuris pradėjo slysti ir kampais atsitrenkė į priekinį ratą. Galvojo, kad žmogus atsitrenkęs ir atšokęs nuo automobilio šiek tiek stabtelėjo. Pažiūrėjo vienas kitam į akis, tačiau pažeidėjas nuspaudė akceleratorių ir nuvažiavo Saulėtekio alėjos link. Jis spėjo pamatyti automobilio numerį, iškart paskambino kelių policijai. Iš kitos gatvės pusės priėjo žmogus, kuris matė eismo įvykį.
Liudytojas A. Z. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014-10-20, apie 11.00 val., stovėjo „Saulėtekio“ transporto stotelėje, laukdamas autobuso. Matė, kaip iš Nemenčinės g. nemažu greičiu įvažiuojant į Saulėtekio alėją įlėkė automobilis, kuriam nepavyko atlikti posūkio ir trenkėsi šonu į stovėjusį ir žalio šviesoforo signalo laukusį taksi automobilį bei nesustojęs nuvažiavo Kairėnų link. Kadangi jis aiškiai matė automobilio numerį, nuėjo ir pranešė vairuotojui, kuris tuo metu kalbėjosi su policija. Automobilio numerį matė aiškiai, tai buvo (duomenys neskelbtini)
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvykis buvo Nemenčinės pl. – Saulėtekio al. sankryžoje, Vilniuje. Iš byloje esančių fotolentelių ir transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Toyota Prius“ 35-60 cm nuo paviršiaus aukštyje užfiksuoti įbrėžimai ties priekinio bamperio kraštu ties priekinio kairiojo rato arka, priekiniai kairės pusės sparnas ir durys, ant priekinio kairiojo ratlankio paviršiaus jo išgaubtoje dalyje matoma tamsi dėmė su slydimo pėdsakais, o automobiliui „Saab“ 55-65 cm nuo paviršiaus aukštyje užfiksuota įbrėžta priekinio kairiojo sparno arkos briauna, 62-68 cm nuo paviršiaus aukštyje įbrėžtas priekinis kairysis posūkio žibintas. Iš esmės automobilių apgadinimai užfiksuoti viename aukštyje.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotolentelės ir transporto priemonių techninės apžiūros aktas apie abiejų transporto priemonių apgadinimų aukščius ir apgadinimų intensyvumą vieni kitiems prieštarauja ir kelia abejonių dėl bylos aplinkybių, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų paaiškinimai. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų, kuriuos tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėdamas bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad H. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Įvertinus minėtus įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei liudytojo A. Z. parodymais. Vien tik nubaustojo H. I. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai ir nesant jo tyčios.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad H. I. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad H. I. už jo padarytus pažeidimus paskirtos sankcijoje numatytos nuobaudos yra aiškiai per griežtos. Pažymėtina, neigiamų pasekmių dėl skiriamos administracinės nuobaudos atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimą nepakeistą ir H. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.