- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-112-530/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. K. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-17142563-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja V. P. paskyrė M. K. administracinę nuobaudą - įspėjimą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 178 str. 1 d., padarymą, t. y. kad jis 2014-08-16, apie 02.35 val., (duomenys neskelbtini) esančio pastato kieme, viešoje vietoje, pasirodė girtas (3,33 promilių girtumas) – nerišliai kalbėjo, savo jėgomis negalėjo paeiti, sunkiai orientavosi aplinkoje. Tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nutartimi M. K. skundas dėl 2014-08-22 nutarimo atmestas, motyvuojant tuo, kad surinktų įrodymų visuma pagrįstai leido policijos pareigūnui priimti skundžiamą nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog girtas asmuo, kuris nesiorientuoja aplinkoje ir yra labai girtas, dėl ko sunkiai gali savarankiškai judėti, jau savo fiziniu buvimu įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. K. prašo jo skundą tenkinti ir administracinę teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad teisme apklaustų pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs. Abu pareigūnai – M. V. ir M. K., nei M. K., nei 2014-08-16 įvykio teisme neprisiminė, nei į vieną klausimą konkrečiai neatsakė. Be to, M. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes ši byla nagrinėjama būtent dėl šio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tokio liudytojo parodymai kelia abejones jų teisėtumu ir patikimumu, o visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Liudytojai negalėjo paaiškinti, kodėl M. K. po protokolo surašymo tokioje būklėje kaip nurodyta protokole buvo paleistas namo. Taip pat nepaaiškinta, kodėl iš tokios būklės asmens buvo paimtas paaiškinimas, jam duota pasirašyti protokole. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Apeliantas sutinka, jog įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau nurodo, kad jo paaiškinime nėra jokio pripažinimo, kad įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Visa pažeidimo esmė jam nebuvo išaiškinta. Pasirašė, kur parodė pareigūnai, protokolą perskaitė tik kitą dieną. Dėl to bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate kaltės dėl pažeidimo nepripažino.
M. K. teigia, jog išėjęs iš baro, nes jame triukšmas, ketino kviestis taksi ir tokiu būdu grįžti namo. Važiuojant pro šalį, nuo gatvės tos vietos nesimato. Mano, kad pareigūnai važiavo tikslingai, gal ras neblaivių asmenų, parodys naktinio darbo rezultatą. Priėję pareigūnai paklausė, ką jis čia veikia. Jis vengė su jais bendrauti, nenorėjo problemų, jie tai palaikė nerišlia kalba, nesiorientavimu aplinkoje. Tai, jog su orientacija viskas buvo gerai, patvirtina ir tolesni pareigūnų veiksmai – duodami pasirašyti protokole, priimdami pasiaiškinimą, jie suprato, kas jiems sakoma. Pažymi, kad negalima įžeisti to, ko nėra. Aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti teiginiai yra šabloniški ir vartojami beveik visose tokio pobūdžio bylose. Didelis girtumas buvo nustatytas, nes nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo nebuvo praėję 15-20 min. Girtumo neginčijo, nes mano, kad girtumo laipsnis ATPK 178 str. kvalifikavimui reikšmės neturi. Nurodo, kad pareigūnai sąžiningai suklydo dėl jo elgesio prie baro. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei, koks elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nenustatyta tyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nutartį palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai M. K. skundą atmetė, t. y. sutiko, jog jis įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, bei neprieštaravo Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjos M. K. parinktai teisingai nuobaudai. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų (ATPK redakcija iki 2015-01-01). Taigi minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius pažeidimus, apeliantui inkriminuotas antrasis, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Administracinio teisės pažeidimo byloje neabejotinai nustatyta, jog M. K. pasirodė viešoje vietoje, t. y. pastato kieme, būdamas neblaivus (3,33 promilių girtumas) ir nesiorientuodamas aplinkoje, nerišliai kalbėdamas, sunkiai paeidamas, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nors pažeidėjas neigia padaręs minėtą pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo patikrinimo testu, kita rašytine bylos medžiaga. Nors apeliantas policijos pareigūnų parodymus laiko nenuosekliais, o patrulį M. V. suinteresuotu bylos baigtimi, nes ši byla nagrinėjama būtent dėl šio asmens surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau tokiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria. M. K. inkriminuotas teisės pažeidimas buvo padarytas 2014 m. rugpjūčio 16 d., o apylinkės teismui gavus skundą dėl tyrėjos surašyto nutarimo Nr. 52N-17142563-14, teisiamasis posėdis surengtas tik 2014 m. gruodžio mėnesį. Todėl tai, jog policijos pareigūnai pripažino neprisimenantys įvykusios situacijos, nėra laikytina jų parodymų nenuoseklumu ar prieštaringumu, nes eilinio pažeidimo, padaryto prieš beveik keturis mėnesius, objektyviai neįmanoma smulkmeniškai, detaliai atgaminti. Be to, abu pareigūnai patvirtino, jog M. K. nepažįsta, todėl abejonių dėl jų nešališkumo teismui nekyla. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareigūno tarnybiniu pranešimu, surašytu iškart po įvykio, kuris atspindi realią susidariusios situacijos eigą. Sutiktina su apeliantu, jog tiek tarnybiniame pranešime, tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą išdėstytos įvykio aplinkybės nėra gausiai aprašytos, tačiau jos pakankamos ATPK 178 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėčiai konstatuoti. M. K. teiginiai apie įvykio metu išėjus iš baro į lauką bandymą kviestis taksi, atmestini. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad M. K. patvirtino, jog atvykę policijos pareigūnai klausė jo, ką šis daro, tačiau jis nieko neatsakė, norėjo skambinti, bet policijos pareigūnai liepė sėstis į tarnybinį automobilį. Minėti parodymai tik paliudija, jog apeliantas iš tiesų elgėsi neadekvačiai, negebėjo patruliams paaiškinti nei ką veikė, nei ką ruošiasi daryti, t. y. kviestis taksi. Sąmoningas pilietis paaiškintų pareigūnams susidariusią situaciją ir, tikėtina, nebūtų vežamas į policijos komisariatą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. tapatybė buvo nustatyta tik policijos komisariate, tai reiškia, jog apeliantas įvykio dieną nesugebėjo pasakyti net savo vardo ar pavardės, nes buvo taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jog, kaip ir nurodyta 2014-08-22 nutarime, sunkiai orientavosi aplinkoje. M. K. skunde nurodyti teiginiai, kad jis buvo orientuotas, nes nesiginčydamas nuėjo į policijos pareigūnų automobilį, o jei būtų neorientuotas, pas bet ką paprašytas į automobilį nesėstų, prasilenkia su elementaria logika. Policijos pareigūnai įvykio metu buvo uniformuoti, tai „ne bet kokie asmenys“, o tarnybą vykdantys pareigūnai, todėl jų nurodymas pažeidėjui yra privalomas. Jei M. K. būtų buvęs agresyvus ir priešinęsis pareigūnams, jo atžvilgiu būtų panaudotos specialiosios priemonės. Vis dėlto, to nereikėjo, nes pažeidėjas savo jėgomis praktiškai negalėjo paeiti, kažką kalbėjo, bet nerišliai, nesuprantamai.
Apelianto teiginys, jog pareigūnas M. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis M. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau buvo apklausiamas teisme, teisinės reikšmės neturi. Apygardos teismas pažymi, jog nors M. V. ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė ne jis, o Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja V. P., remdamasi pareigūnų pateiktais duomenimis. Šis nutarimas ir yra skundžiamas. M. V. buvo apklausiamas apie aplinkybes, galinčias turėti reikšmės tiesai byloje nustatyti, teismas kviesdamas šį asmenį liudyti teisme jokių procesinių reikalavimų nepažeidė. Šis liudytojas įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šio asmens parodymų patikimu. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis asmuo turėtų pagrindą pakenkti M. K. ar jį apkalbėti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog M. K. tikslus girtumo laipsnis buvo nustatytas tik policijos komisariate, t. y. viešoje vietoje sulaikius girtą asmenį patruliai nežinojo jo girtumo laipsnio, tik jautė stiprų alkoholio kvapą. Kadangi pažeidėjas nesipriešino, su pažeidimu sutiko, jam buvo leista pasirašyti po protokolu. Paprastai neduodama pasirašyti po protokolu asmeniui, kuris dėl itin stipraus apsvaigimo kliedi, kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šios aplinkybės yra nustatinėjamos įvykio vietoje. Nagrinėjamu atveju M. K., nors ir sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau sąmonę dar turėjo, vėliau policijos komisariate, manytina, pažeidėjas prasiblaivė, todėl buvo išleistas į namus. M. K. neginčija savo neblaivumo fakto ir konkretaus girtumo laipsnio. Jis pripažįsta, jog vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau neigia įžeidęs žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Vis dėlto, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sunkiai galintis savarankiškai judėti asmuo jau savo fiziniu buvimu įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo atveju M. K. baudžiamas ne už konkretų suvartotų svaigalų kiekį, bet už tai, kaip suvartotas alkoholio kiekis jį paveikė. Šis poveikis akivaizdžiai atsispindi administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl 2014-08-22 nutarimas Nr. 52N-17142563-14 yra teisėtas ir pagrįstas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.