- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-82-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13796-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“
- Atsakovas
- L. A., Lietuvos tautodailininkų sąjungai
- Trečiasis asmuo
- M. Š., A. K., A. D., J. G., V. C., S. C., L. D., N. G. D., I. E., J. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno jaunimo kirpykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Aruneta“, Kauno miesto savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ieškinį atsakovams L. A., Lietuvos tautodailininkų sąjungai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys M. Š., A. K., A. D., J. G., V. C., S. C., L. D., N. G. D., I. E., J. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno jaunimo kirpykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Aruneta“, Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baubilas“ ieškiniu ir dubliku (1 t., e. b. l. 1–7, 119–122, 2 t., e. b. l. 1–5, 3 t., e. b. l. 4–10) prašė priteisti iš atsakovės L. A. 10 558,30 Eur, o iš atsakovės Lietuvos tautodailininkų sąjungos 11 819,13 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovėms priklauso patalpos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2006 m. atlikto patikrinimo metu užfiksuota avarinė pastato stogo būklė. 2007 m. atsakovės kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo atlikti stogo kapitalinį remontą. 2011 m. spalio 17 d. pastate kilo gaisras, išdegė stogas. Šalinant gaisro pasekmes 2013 m. įrengtas laikinas stogas. 2014 m. parengtas projektas kapitaliniam stogo remontui, kuriame statytoja nurodyta UAB „Statybų dakaras“. Ieškovė 2016 m. perėmė statytojo teises, buvo patvirtintas naujas projektas ir atliktas stogo kapitalinis remontas. Remonto darbų kaina – 143 042,59 Eur. Atsakovės nevykdo pareigos sumokėti ieškovei jų valdomoms patalpoms proporcingą darbų kainos dalį. Atsakovė L. A. atsiliepimu ir tripliku (1 t., e. b. l. 107–110, 128–131) nesutiko su ieškiniu, prašė ji atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė negalėjo atlikti darbų, neturėdama atsakovės sutikimo. 2007 m. atsakovė su rekonstrukcija sutiko su sąlyga, kad ji bus atliekama pastogės savininkų lėšomis. Po gaisro ieškovė ėmėsi darbų, kuriais ne atkūrė iki gaisro buvusią padėtį, bet rekonstravo pastogę, ją pagerino. Kadangi tam neturėjo atsakovių sutikimo, ieškovė veikė savo rizika. Atsakovė sutiko su tuo faktu, kad stogą ieškovė suremontavo tinkamai, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta remonto kaina, kurią ieškovė grindžia jos pačios sudarytais dokumentais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių išlaidas stogo remontui. Dalį darbų ieškovė atliko kaip subrangovė, todėl neturi teisės reikalauti su šiais darbais susijusių išlaidų atlyginimo. Be to, dalindama išlaidas patalpų savininkams ieškovė įtraukia ne visas tame pačiame pastate esančias patalpas. Atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga atsiliepimu (2 t., e. b. l. 96–99) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nėra aišku, pagal kurį projektą buvo atlikti stogo (duomenys neskelbtini), Kaunas, remonto darbai, ir kokie statybos darbai buvo atlikti – kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas, pagal kurį pastogėje įrengti butai, nebuvo derinamas su bendraturčiais. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės išlaidų, susijusių su atsakovei nepriklausančių patalpų įrengimu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų neaišku, kokie konkrečiai darbai ir medžiagos buvo skirti stogo remontui, o kokie – ieškovės patalpų įrengimui. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį (4 t., e. b. l. 1–2), kuriame nurodė, kad ieškovė nepateikė bendraturčių sutikimo atliktiems stogo remonto darbams (nebuvo gautas pritarimas nei projektui, nei numatomai darbų apimčiai, darbų sąmatai, rangovo parinkimui ir kt.), todėl turi įrodyti, jog pastato stogo būklė iš tiesų buvo avarinė, kėlė pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir kad stogo remonto darbai buvo atlikti privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar visi ieškovės atlikti darbai buvo būtini tam, kad būtų užtikrinti statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Trečiasis asmuo ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.Trečiasis asmuo J. S. informavo teismą, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo ieškovei 2 572,61 Eur ir tuo savo prievolę įvykdė (4 t., e. b. l. 98). Trečiasis asmuo A. D. pateikė rašytinius paaiškinimus (4 t., e. b. l. 124–125), kuriuose nurodė, kad, jo nuomone, stogas buvo ne suremontuotas, bet pakeistas rekonstruojant palėpės patalpas. Jo žiniomis, pastato patalpų savininkai nebuvo sutarę bendrai rekonstruoti pastato palėpę ar suteikę įgaliojimus bendrą stogą remontuoti ieškovei. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu (5 t., e. b. l. 57–63) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 969,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. A., 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Lietuvos tautodailininkų sąjungai ir 50,69 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad pastato stogas dar iki gaisro buvo avarinės būklės, todėl kapitalinis remontas turėjo apimti visą stogą, o ne tik gaisro metu nudegusią stogo dalį. Teismas vertino, kad faktiškai buvo atlikta pastato stogo rekonstrukcija, kurios metu buvo padidintas palėpės patalpų plotas ir tūris (padidintas stogo aukštis), įrengti stoglangiai. Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad avarinei būklei pašalinti stogo rekonstrukcija nebuvo reikalinga. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė išlaidų dydžio. Ieškovės sudaryta sąmata ir atliktų darbų aktas negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, pagrindžiantys išlaidas, kadangi pati ieškovė yra ir naudos gavėja. Ieškovė yra ne pagal sutartį su užsakovu dirbanti rangovė, o bendraturtė, kuri savo iniciatyva, šalindama grėsmę turtui, vykdė statybos darbus. Ieškovei, reikalaujančiai priteisti išlaidų už stogo remontą atlyginimą, tenka pareiga įrodyti faktiškai turėtų, o ne menamų, išlaidų dydį. Ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo tokius duomenis pateikti. Už įpareigojimo nevykdymą ieškovės vadovui skirta bauda. Po baudos paskyrimo ieškovės atstovas išreiškė poziciją, kad ieškinį įrodinės nesiremdamas prašomais pateikti dokumentais. Turėdama galimybę pateikti jos reikalavimus patvirtinančius įrodymus, ieškovė nevykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Ieškovė dalį darbų vykdė kaip rangovė, o užsakovė tuo metu buvo pastato patalpų bendraturtė UAB „Statybų dakaras“. Šias išlaidas turėjo ne ieškovė, todėl ji neturi reikalavimo teisės į dalį reikalavimų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu (5 t., e. b. l. 82–89) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo išlaidų, todėl negalėjo atmesti ieškinio tik dėl to, jog ieškovė tinkamai neįrodė išlaidų dydžio.Teismas įrodymus, kurie patvirtina išlaidų dydį, laikė nepatikimais, nes išlaidas patvirtinančius dokumentus parengė pati ieškovė, tačiau nevertino, ar buvo atlikti pastato stogo kapitalinio remonto darbai. Asmens, turėjusio išlaidų remonto darbams atlikti, statusas įrodymams, patvirtinantiems nuostolių dydį, reikšmės neturi ir negali turėti, nes dokumentų turinys, o ne juos pateikusio asmens statusas, patvirtina išlaidų dydį.Atsakovės L. A. teismui pateikta sąmata atskleidžia, kiek lėšų būtų reikėję gaisro padariniams pašalinti. Teismui konstatavus, kad buvo reikalingas viso pastato stogo kapitalinis remontas, akivaizdu, jog būtiniems darbams atlikti buvo reikalingos didesnės išlaidos. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl ekspertizės atlikimo ir, neturėdamas specialių žinių, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo reikalinga pastato stogo rekonstrukcija, tačiau visam pastato stogui buvo reikalingas kapitalinis remontas. Be to, neskirdamas ekspertizės teismas atėmė iš ieškovės galimybę eksperto išvados pagalba patvirtinti išlaidų dydžio pagrįstumą ir teisingumą.Teismas neįvertino ir atsakovių elgesio. Ankstesnes su pastato remontu susijusias sąskaitas atsakovės apmokėdavo. Taip tarp šalių susiklostė praktika, pagal kurią sąskaitos pateikimas ir jos detalizavimas šalims buvo pakankamas pagrindas tokioms išlaidoms padengti. Be to, atsakovės nekliudė ieškovei atlikti pastato stogo remonto darbų, gavo proporcingai tenkantį atliktų darbų rezultatą, suprato, kad ieškovė veikia būtinojo reikalingumo sąlygomis ir visų pastate esančių patalpų savininkų interesais, tačiau siekia išvengti pareigos atlyginti išlaidų dalį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., e. b. l. 107–113) atsakovė L. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad sprendžiant pastato bendraturčių pareigos prisidėti prie stogo remonto klausimą svarbu atriboti pastogės rekonstrukciją ir stogo remontą. Reikalavimas gali būti reiškiamas tik dėl išlaidų stogo remonto darbams. Be to, ieškovės pareikšti reikalavimai buvo grindžiami tik pačios ieškovės surašytais dokumentais, kurie negali būti vertinami kaip patikimai ir objektyviai patvirtinantys išlaidų faktą, jų dydį. Jokie pirminiai dokumentai į bylą nebuvo pateikti. Ieškovės teiktame prašyme skirti ekspertizę išvardinti klausimai ekspertui nėra susiję su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis. Jokia sąskaitų pateikimo ir jos detalizavimo pakankamumo praktika tarp ieškovės ir atsakovės nėra susiklosčiusi. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalį pastogės rekonstrukcijos ir stogo remonto darbų ieškovė atliko kaip rangovė, darbus vykdydama užsakovei UAB „Statybų dakaras“. Už šiuos darbus ji gavo atlygį, o išlaidos teko kitam subjektui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., e. b. l. 124–129) atsakovė Lietuvos tautodailininkų sąjunga prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti faktinių išlaidų būtiniesiems stogo remonto darbams dydį, o ne galimas ar menamas sąnaudas. Ieškovės parengtame dokumente darbai ir medžiagos išvardinti abstrakčiai. Iš šių dokumentų neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai darbai atlikti, kiek kiekvienam jų sunaudota medžiagų, kurie konkrečiai darbai, medžiagos ir kokiai sumai buvo skirti, jei iš tikrųjų skirti, faktiškam stogo remontui, o kurie – ieškovės patalpų įrengimui. Įrodinėjimo pareigos ieškovė nevykdė net ir įpareigota teismo. Dalį darbų ieškovė atliko kaip rangovė pagal rangos sutartį, sudarytą su užsakove UAB „Statybų dakaras“, ir ši įmonė už atliktus darbus su ieškove atsiskaitė, tačiau byloje nėra pateikta jokios sutarties su UAB „Statybų dakaras“ ir neaišku, kada ir kokią dalį darbų ieškovė atliko pagal UAB „Statybų dakaras“ užsakymą, o kokią – savarankiškai. Tarp šalių nesusiklostė praktika, kad sąskaitos pateikimas ir jos detalizavimas šalims buvo pakankamas pagrindas tokias išlaidas padengti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., e. b. l. 114–121) trečiasis asmuo V. C. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovių atsiliepimai. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta patalpų savininkų pareiga pastato bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, patalpų savininkas turi teisę imtis būtinųjų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios nuosavybės daliai. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad patalpų savininkas neprivalo atlyginti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, stogas buvo avarinės būklės, jam buvo būtinas kapitalinis remontas. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri nėra ginčijama apeliaciniame procese, vadovaujantis CK 4.83 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, patvirtina tiek ieškovės teisę stogo remonto darbus atlikti be atsakovių sutikimo, tiek ir atsakovių įstatyminę pareigą prisidėti prie išlaidų stogo remontui proporcingai atsakovių valdomam patalpų plotui. Ieškovei, reiškiančiai iš daiktinės teisės normų kylantį reikalavimą dėl išlaidų stogo remontui atlyginimo, tenka pareiga įrodyti išlaidų dydį ir jų pagrįstumą (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ne visus remonto darbus atliko ieškovė, ne visi darbai buvo skirti stogo remontui, be to, ieškovė nepateikė pirminių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokią išvadą nulėmė netinkamas įrodymų tyrimas ir vertinimas, šioje dalyje neatskleista bylos esmė.Atsakovės atsiliepimuose į ieškinį pripažino ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad pastato stogas buvo suremontuotas (CPK 182 str. 5 p.), t. y. buvo atlikti darbai, kuriais buvo pagerintas atsakovėms priklausantis turtas, likviduojant avarinę pastato stogo būklę. Ginčijamu sprendimu ieškinį atmetus dėl įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, nepakankamumo, ginčas tarp šalių liko neišspręstas, išlaidos, susijusios su stogo remontu, nepaskirstytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bylos baigtis nesuderinama su teisingumo principu (CK 1.5 str.), neatitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtinto tikslo atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, paneigia CK 4.83 straipsnyje įtvirtintą ieškovės teisę į dalies išlaidų atlyginimą, leidžia atsakovėms nepagrįstai praturtėti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę įrodyti išlaidų stogo remontui dydį. Šalies teisė teikti į bylą įrodymus įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Įgyvendindama šią teisę ieškovė pateikė į bylą atliktų darbų aktą ir sąmatą (1 t., e. b. l. 15–17), kuriuose užfiksuota atlikti darbai ir panaudotos medžiagos bei darbų ir medžiagų kainos. Tiek atsakovės, tiek ir pirmosios instancijos teismas suabejojo šių rašytinių įrodymų patikimumu, kadangi juos vienašališkai sudarė ieškovė. Siekdama pagrįsti įrodymų patikimumą ieškovė pateikė teismui prašymą skirti byloje ekspertizę (5 t., e. b. l. 19–20). Ieškovė prašė pasitelkti ekspertus tam, kad šie įvertintų, kokia yra atliktų darbų vertė. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi (5 t., e. b. l. 27–29) prašymą skirti ekspertizę atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovei, reikalaujančiai priteisti išlaidų stogo remontui atlyginimą, tenka pareiga įrodyti faktiškai patirtų, o ne menamų išlaidų dydį. Taip teismas nusprendė, kad tik tam tikri įrodymai (pirminiai išlaidas patvirtinantys dokumentai) yra tinkami, nepagrįstai suvaržydamas ieškovės teisę pasirinkti, kokiais įrodymais ieškovė grįs savo reikalavimus. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiškai ir objektyviai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš ieškovės pradinio prašymo dėl ekspertizės skyrimo (4 t., e. b. l. 143–144), ieškovė pripažino, kad dėl jos veiklos specifikos pirminiai dokumentai, kurie patvirtintų išlaidų stogo remontui dydį, negali būti pateikti, kadangi ieškovė, kaip statybų įmonė, tuo pačiu metu įgyvendino keletą statybos projektų, darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis, dirbo keliuose objektuose, darbams atlikti buvo naudojamos medžiagos, įsigytos anksčiau ar gautos barteriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės veiklos specifika, kai įmonėje vykstantys procesai fiksuojami taip, kad negalima iš pirminių dokumentų nustatyti konkrečių išlaidų dydžio, gali tapti pagrindu kvestionuoti ieškovės reikalavimo dydį, o kartu ir mažinti atlygintinų išlaidų sumą, tačiau nepaneigia fakto, kad ieškovė išlaidų turėjo ir įgijo teisę reikalauti, jog prie stogo remonto prisidėtų ir atsakovės. Remonto darbų vertei nustatyti reikalingos specialios žinios (CPK 212 str. 1 d.), eksperto išvada dėl darbų vertės galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės pateiktuose atliktų darbų akte ir sąmatoje nurodytų dydžio pagrįstumą, o kartu ir objektyviai įvertinti šių rašytinių įrodymų patikimumą, todėl teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad byloje skirti ekspertizę buvo netikslinga. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kokie darbai buvo skirti stogo remontui, o kokie pastogės rekonstrukcijai (turto pagerinimui), reikalauja specialių žinių (CPK 212 str. 1 d.). Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė vykdė ne tik stogo remontą, bet ir jį bei pastogės patalpas rekonstravo. Kilus ginčui dėl to, kokia atliktų darbų dalis buvo skirta stogo remontui, taip pat dėl to, ar visa ieškovės nurodoma išlaidų suma yra susijusi būtent su stogo avarinės būklės šalinimu, ieškovė šias abejones siekė pašalinti prašydama byloje skirti ekspertizę, kad specialių žinių turintys asmenys, įvertinę projektinę medžiagą ir faktiškai atliktus darbus, pateiktų išvadą dėl darbų pobūdžio. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi (5 t., e. b. l. 27–29) atsisakydamas skirti ekspertizę nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, kokie darbai buvo faktiškai atlikti, tačiau savo išvados dėl to, kodėl ieškovė negali atliktų remonto darbų apimties grįsti eksperto išvada, nepagrindė. Teismo argumentas, kad prašyme dėl ekspertizės skyrimo klausimai suformuluoti netinkamai, nesuderinamas su CPK 213 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga galutinai suformuluoti ekspertams užduodamus klausimus ir negali būti pagrindu ekspertizės neskirti. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos ribas, apribodamas ieškovės teisę pasirinkti įrodinėjimo būdą (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 3 p.), nepagrįstai įvardindamas vienintelius tinkamus įrodymus byloje paneigė įrodinėjimo proceso tikslus (CPK 176 str.) ir užkirto kelią bylos esmės atskleidimui (CPK 2 str., 259 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į atsakoves, kadangi ieškovės direktorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dalį remonto darbų atliko ne ieškovė, o tuometinė pastogės patalpų bendraturtė UAB „Statybų dakaras“. 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje ieškovės direktorius nurodė, kad darbai buvo pradėti pagal UAB „Statybų dakaras“ vykdytą 2014 m. projektą, darbus atliko ne tik ieškovė, bet ir kitos įmonės (2017 m. gegužės 3 d. posėdžio garso įrašas: 52 min. 22 sek. – 52 min. 32 sek., 1 val. 31 min. 12 sek. – 1 val. 31 min. 19 sek.). Ieškovei nepateikus sutartinius santykius dėl statybos darbų atlikimo patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino kaip paneigiančią ieškovės reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši išvada yra neparemta išsamia teisinio santykio analize, kaip to reikalauja CPK 176 straipsnio 1 dalis. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai (1 t., e. b. l. 8–9, 59–60) atskleidžia, jog pastogės, unikalus Nr. 4400-0596-8309:9153, patalpų dalis (63/100 dalys), 2014 m. rugsėjo 18 d. duomenimis priklausiusi UAB „Statybų dakaras“, 2016 m. gegužės 13 d. duomenimis priklausė ieškovei. Byloje nebuvo aiškinamasi, kokiomis sąlygomis nuosavybės teisės buvo perleistos, kokias teises būdama bendraturte UAB „Statybų dakaras“ įgijo ir ar jas (jų dalį) išsaugojo perleisdama nuosavybės teises į turtą. Tik esant šiems duomenims galima įvertinti, ar nagrinėjama byla nėra susijusiu su UAB „Statybų dakaras“ teisėmis ir pareigomis, kadangi reikalaudama visų išlaidų atlyginimą priteisti jai ieškovė iš esmės siekia įrodyti, kad UAB „Statybų dakaras“, kuri, ieškovės tvirtinimu, atliko dalį darbų, neturi reikalavimo teisės į atsakoves. Apeliaciniu skundu reikalaudama ieškinį patenkinti visa apimtimi, ieškovė siekia, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl į bylą neįtraukto asmens teisių (CPK 266 str.). UAB „Statybų dakaras“ nesant įtrauktai į bylą dalyvaujančiu asmeniu, šios nutarties 23–26 pastraipose nurodytos procesinės spragos negali būti pašalintos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi CPK 47 straipsnyje įtvirtintų bylos baigtimi suinteresuoto asmens teisių pažeidimas gali lemti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apibendrindama nurodytas aplinkybes ir jų vertinimui skirtus teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės, procesinių trūkumų pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalo iš naujo spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo tikslingumo, kad būtų galima įvertinti, kokia atliktų darbų dalis buvo skirta stogo remontui, ar visa ieškovės nurodoma išlaidų suma yra susijusi būtent su stogo avarinės būklės šalinimu, išsamiai išanalizuoti ieškovės poziciją dėl atliktų darbų vertės ir objektyviai pasisakyti dėl ieškovės pateiktų atliktų darbų akto ir sąmatos, kaip žalos dydį patvirtinančių įrodymų, patikimumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat privalo įvertinti, ar sprendimas neturės įtakos UAB „Statybų dakaras“ teisėms ir teisėtiems interesams bei pasisakyti dėl šios bendrovės įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu.Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.