Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-410 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Š. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dalyje pakeistas 2017 m. sausio 26 d. nuosprendis: veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 178 straipsnio 1 dalį, skiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtoji bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, skiriant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiais ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. liepos 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista 2017 m. birželio 26 d. nutartis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos bausmės paskirtos 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pakeistu 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ir 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu XIV-1925, nutarta pakeisti 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį: veikas iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2 veikos) perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalies – į 178 straipsnio 5 dalį, skiriant 20 parų arešto bausmę, BK 199 straipsnio 1 dalį – į BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais skiriant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti su 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, ir 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

6. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galėtų keisti teigiama linkme būnant neizoliuotu nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teismas, susipažinęs su nuteistojo J. Š. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. d. nutarimu Nr. LK-N-410 buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo J. Š. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad jis yra nuteistas galutine subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme, 2/3 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2024 m. spalio 25 d., be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant J. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

9. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pagrindiniais tokio sprendimo argumentais nurodė šias aplinkybes: skolą pagal vykdomuosius raštus ir išmokėtą mažą įsiskolinimų dalį, skolų padengimo pradžią nuo vasario mėnesio, savitvardos stoką bei pasidavimą impulsyvioms reakcijoms veikti, gebėjimų numatyti tolesnes savo tokio elgesio pasekmes stoką. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis vis dar išlieka nelankstus, per greitai darantis išvadas, minimizuoja savo vaidmenį atliekant nusikaltimus, kaltina susiklosčiusias aplinkybes. Nuteistajam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis nesutikdamas su Komisijos nutarimu, tvirtina, kad jis deklaratyvaus pobūdžio, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

10. Kaip buvo nurodyta, pagal teisinį reguliavimą, viena iš įstatymo sąlygų lygtiniam paleidimui yra nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Rizika turi būti arba žema, arba konstatuota akivaizdi pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nustatyta ne žema, bet vidutinė nuteistojo J. Š. nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals ir nėra pagrindo abejoti, kad jis pateisins pasitikėjimą. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad jis nepriekaištingai elgiasi ir aktyviai dalyvauja pataisos procese, bausmės atlikimo metu už sąžiningą darbą, gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas daug kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinio elgesio palaikančių nuostatų, padaręs išvadas dėl alkoholio vartojimo žalos, tačiau vien šios aplinkybės nesuponuoja pagrindo išvadai dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir palyginęs su teismui pateiktos asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad nors nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės yra teisingos, tačiau jų nepakanka išvadai, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino daromos pažangos požymius, tačiau priėjo prie išvados, kad nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, bausmės tikslai nepasiekti. Komisija išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį J. Š. apibūdinančius duomenis. Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės atitinka asmens bylos duomenis.

11. Nutarime pažymima, kad yra nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, nuteistojo keliama didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems yra vidutinė, išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Tokie Nutarimo teiginiai atitinka socialinio tyrimo pakartotinę 2025 m. balandžio 22 d. išvadą Nr. RV-25-1239, kuria nustatyti 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 6 dinaminiai veiksniai ir 3 apsauginiai. Išvadoje nurodoma, kad nusikalstamo elgesio įvertinimai buvo atliekami 2023 m. gegužės 3 d., 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. spalio 11 d., jų metu nenustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai. Paskutinio socialinio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. Be kita ko, išvadoje konstatuota, kad nors nuteistasis dirba, palaiko ryšius su šeimos nariais, dengia priteistus ieškinius, savaitgaliais išvyksta aplankyti artimųjų ir šių priemonių pagalba siekiama valdyti kriminogeninius poreikius, vis dėl to pažymima, kad gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Palyginus šią išvadą su 2024 m. spalio 11 d. matyti, kad iš tiesų, nuteistasis dinaminius kriminogeninius veiksnius sumažino nuo 10 iki 6, nebeliko tokių veiksnių kaip darbinės patirties stygius, impulsyvumas, savitvardos stoka, neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę. Vis dėl to, Komisija teisingai pažymėjo, kad išlikę dinaminiai veiksniai tiek savo skaičiumi, tiek turiniu yra reikšmingi bausmės tikslų realizavimui ir teisingumo principo įgyvendinimui ir yra galimybių veiksnius mažinti toliau tęsiant resocializacijos priemonių vykdymą įkalinimo įstaigoje. Visa tai leidžia teigti, kad nors nuteistasis daro, tačiau dar nėra neabejotino pagrindo išvadai, kad padarė akivaizdžią pažangą.

12. Vienu iš skundo argumentų yra teiginys, kad Komisijos nutarime neteisingai nurodyta suma, kurią nuteistasis yra skolingas. Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistasis yra skolingas 75768,10 Eur, o išmokėta suma labai maža. Ši suma yra nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje kaip gauta iš Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pagal vykdomuosius dokumentus. Be to, išvadoje yra nustatyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. pokalbio metu nuteistasis pateikė du banko išrašus, kurie patvirtina, kad vasario ir kovo mėnesiais jis pervedė po 20 Eur antstoliui greitesniam skolos išmokėjimui, anksčiau yra sumokėjęs 242,33 Eur. Teismas pažymi, kad nuteistasis nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, kad jis nuolatos moka žalos atlyginimą. Tokių duomenų nėra ir asmens byloje. Be to, skundo teiginio, kad nuteistasis nuolatos dengia įsiskolinimus nepatvirtina ir išrašai iš antstolių informacinės sistemos, pagal kuriuos nustatyta, kad turimi įsiskolinimai dengiami minimaliai, o įsiskolinimai susiję su žalų nukentėjusiesiems atlyginimu socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems skaičiams. Pažymėtina, kad vykdomieji raštai, kurių pagrindu formuojama skola, be kita ko, yra susiję ir su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiesiems taip pat ir nuo smurtinių nuteistojo veiksmų. Pats nuteistasis prideda darbdavio charakteristiką, iš kurios matyti, kad jis dirba nuo 2024 m. sausio 23 d., t. y. beveik metus su puse, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlyginimas yra 924 Eur, nepaisant to, žalos atlyginimo proceso dinamika beveik nepasikeitė. Teismo vertinimu, nuteistojo požiūris į žalos atlyginimą, ypač kai tai susiję su iš smurtinio pobūdžio veikų kilusia žala, yra itin reikšmingas faktorius vertinant nuteistojo požiūrį į nusikalstama veika padarytų padarinių šalinimą.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti kriminogeniniai veiksniai: keturi statiniai (didelis bendras teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos pažeidėjas buvo nuteistas teismo procese; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), šeši dinaminiai ( prasta finansinės padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka) ir trys apsauginiai veiksniai (palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais; išsprendė gyvenamosios ir įsidarbinimo klausimus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; stebimo palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. LK-N-410 nurodyta, kad J. Š. elgesiui buvo nustatytas smurtinių nusikaltimų modelis. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas tęsiant darbą. Teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo turinys leidžia teigti, kad Komisija analizavo tiek statinius kriminogeninius veiksnius, tiek dinaminius, tiek ir apsauginius, bei savo išvadas grindė vertindama šių veiksnių tarpusavio santykį ir galimybes stiprinant apsauginius veiksnius mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, ypač, susijusių su žalos atlyginimu tęsiant darbą ir iš gaunamų pajamų atlyginant žalą.

14. Nuteistasis J. Š. skunde pažymi, kad palaiko ryšius su šeima, kiekvieną savaitgalį aplanko savo mažametį vaiką, dirba, turi stabilias pajamas, dengia įsiskolinimus, už sąžiningą darbą, gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose daug kartų skatintas. Teismas teigiamai vertina pozityvius nuteistojo pokyčius, jo darbinę veiklą ir kitas vykdomas iniciatyvas, tačiau pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguotini tęsiant darbą ir vykdant finansinius įsipareigojimus bei tęsiant priemones, nukreiptas į pasekmių suvokimo, neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu analizės įgūdžių lavinimą. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis, nors tam tikru lygiu priima kitų požiūrį, tačiau vis dar išlieka nelankstus, per greitai darantis išvadas, minimalizuoja savo vaidmenį atliekant nusikaltimus, kaltina netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą Komisijos išvadai, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, o bausmės tikslai dar nepasiekti. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokia Komisijos išvada. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų galima konstatuoti, kad nuteistasis J. Š. padarė pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos nepakanka, kad būtų pagrindas manyti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kaip tolesnė bausmės įgyvendinimo forma. Teismo vertinimu, nuteistasis, nors pripažįsta padaręs pažangą, tačiau ji padaryta po ilgo laiko kuomet nebuvo daromi pokyčiai, dinaminiai veiksniai sumažinti, tačiau tik tie, kurie susiję su emocijų suvaldymu, tuo tarpu veiksniai, susiję su neišmokėtais ieškiniais, pasekmių suvokimo stoka, išlieka ir gali būti mažinami tęsiant resocializacijos priemonių vykdymą. Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsti darbą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti finansinius įsipareigojimus koreliuoja su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais ir siekiu juo mažinti. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.

15. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės tikslų pasiekimo vertinimas, nusikalstamų veikų padarymo atvejais, kai nuo jų nukentėję asmenys patyrė turtinės ir neturtinės žalos, tiesiogiai susijęs su pastangomis tokių žalų atlyginimui. Nors nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, tačiau būtent jose nurodoma, kad rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pabrėžtina, kad pagal teisės aktais nustatytas galiojančias lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi nustačius, kad šios sąlygos nuteistasis neatitinka, negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Kaip jau minėta, J. Š. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė, jos įvertinimą sąlygoja ir dinaminiai, ir statiniai veiksniai, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžiai padarytą pažangą mažinant riziką, kuri leistų nuteistąjį paleisti lygtinai. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu ir teisingumo principo užtikrinimu.

16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta tokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. LK-N-410 yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kurias patvirtina ir pateikta asmens bylos medžiaga, nesudarančios galimybės šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo J. Š. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-410.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.