Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2020-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-168-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
II-168-814/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00071-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. P. L.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-168-814/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00071-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.9.9; 21.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 30 d.JonavaKauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė
sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. P. L.,nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, skundą dėl 2020 m. vasario 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) 2020 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. P. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 10 Eur baudą. J. P. L. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. vasario 27 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų parke, iš taksi stovėjimo vietos išvažinėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kuri taip pat išvažinėjo atbulomis, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Šalies argumentai

J. P. L. nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad įvykio dieną važiuodamas atbuline eiga ir pavažiavęs apie 3 metrus sustojo, nes matė, jog jam iš dešinės atbuline eiga išvažinėja autobuso parko aikštelėje stovėjęs autobusas. Jam sustojus autobuso vairuotojas važiavo nesustodamas ir atsitrenkė į jo automobilio dešinio sparno šoną, tokiu būdu apgadino jo vairuojamą automobilį. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas autobuso vairuotojas. Eismo įvykį matė ne vienas asmuo, tačiau policijos pareigūnai jų neapklausė ir nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo J. P. L. skundo ir palikti minėtą 2020 m. vasario 27 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema ir kt.), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo skunde minimi teiginiai yra tik jo siekis išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 18-19).

Teismo posėdžio metu J. P. L. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad dirba taksistu, o Kėdainių autobusų stotyje yra jų įmonės taksi automobilių stovėjimo vieta. Įvykio dieną važiavo automobiliu atbuline eiga, pavažiavęs 3 metrus ar daugiau, pamatė taip pat atbuline eiga važiuojantį autobusą. Iš savo aikštelės išvažiavo tiesiai ir autobusui, esant 3-4 metrų atstumu sustojo praleisti autobuso, kuris išvažinėjo ganėtinai greitai. Pamatęs į jo automobilį važiuojantį autobusą naudojo garsinį signalą, tačiau autobusas nesustojo ir atsitrenkė į jo automobilio dešinio sparno šoną. Jo automobilį autobusas pastūmė į šoną apie 80 cm ir sustojo dar pavažiavęs apie kelis metrus. Autobuso vairuotojas nesutiko su eismo įvykio deklaracijos pildymu, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad J. P. L. yra jo bendradarbis, jis taip pat dirba taksistu. Matė eismo įvykį, kurio metu J. P. L. važiavo atbuline eiga ir sustojo, tačiau tuo pačiu metu atbuline eiga važiavęs autobusas nesustojo ir nustūmė J. P. L. automobilį. J. P. L. automobilis buvo nuvilktas apie 1 metrą. Po eismo įvykio jis bendravo su pareigūnais, tačiau pareigūnai jo neapklausė, jo kontaktų neužsirašė. Eismo įvykio dieną matomumas buvo geras, situaciją matė iš priekio. Patvirtina, kad J. P. L. transporto priemonė stovėjo ir nejudėjo, kai į ją atsitrenkė autobusas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad J. P. L. yra jo bendradarbis, jis taip pat dirba taksistu. Eismo įvykio dieną J. P. L. išvažinėjo iš savo vietos atbuline eiga ir sustojo. Jis girdėjo kaip J. P. L. naudojo garsinį signalą, tačiau autobusas atsitrenkė į J. P. L. vairuojamą automobilį ir nustūmė jį. Susidūrimo momentą matė iš priekio, todėl gali tvirtinti, kad J. P. L. vairuojamas automobilis stovėjo ir nejudėjo iš vietos. Policijos pareigūnai buvo atvykę, tačiau jo neapklausė. Su autobuso vairuotoju jis nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną į autobusą sulipus keleiviams jis įjungė atbulinę pavarą, pažiūrėjo į kairį ir dešinį veidrodėlį ir pradėjo judėti. Staiga išgirdo trenksmą ir pamatė, jog į jo autobusą atsitrenkė taksi automobilis. Važiuodamas atbuline eiga jokio taksi automobilio jis nematė. Neginčija, kad jis atsitrenkė į taksi automobilį, tačiau taksi automobilis buvo įvažiavęs į jo važiavimo vietą. Po susidūrimo pas taksi automobilį buvo įjungti atbulinės eigos žibintai. Dėl įvykusio eismo įvykio jis buvo nubaustas, 5 Eur baudą sumokėjo. Mano, kad dėl įvykio yra kalti abu vairuotojai.

Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Šioje administracinio nusižengimo byloje J. P. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 27 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų parke, iš taksi stovėjimo vietos išvažinėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kuri taip pat išvažinėjo atbulomis, dėl ko įvyko eismo įvykis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. L. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta nuobauda, nurodydamas, kad jis pamatęs atbuline eiga važiuojantį autobusą sustojo ir laukė, kol jis pravažiuos, tačiau autobuso vairuotojas jo galimai nepastebėjo ir atsitrenkė į jį, dar pastūmė į šoną apie 80 cm ir sustojo tik dar pavažiavęs apie kelis metrus. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijant eismo įvykio faktines aplinkybes ir kaltę padarius nusižengimą, byloje būtina itin išsamiai ištirti bei įvertinti eismo įvykio aplinkybes, keliamas versijas ir kilusius prieštaravimus tarp J. P. L. ir liudytoju apklausto autobuso vairuotojo V. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų.

Skundžiamu nutarimu J. P. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET), išskyrus numatytuosius ANK. KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, reikia įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareigūnai atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo nutarime, nenurodė KET punktų, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nors ANK 417 straipsnio 7 dalies dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad administracinė atsakomybė kyla dėl KET pažeidimų. Visgi, aptarto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog transporto priemonės pradėdamos manevrą atbuline eiga turi visais atvejais įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. L. ir autobusą vairavęs V. S. neginčija paties transporto priemonių susidūrimo ir jų apgadinimo fakto. Duodamas paaiškinimus teisme J. P. L. nurodė, kad pamatęs atbuline eiga važiuojantį autobusą jis sustabdė savo vairuojamą automobilį ir norėjo praleisti autobusą, naudojo garsinį signalą, tačiau autobusas nesustojo ir atsitrenkė į jo automobilio dešinio sparno šoną bei dar kelis metrus stūmė automobilį. Tuo tarpu autobuso vairuotojas V. S. parodė, kad važiuodamas atbuline eiga jokio taksi automobilio jis nematė ir tik išgirdęs trenksmą pastebėjo, kad į jo vairuojamą autobusą atsitrenkė taksi automobilis. Akcentavo, kad po transporto priemonių susidūrimo matė, jog taksi automobilyje buvo įjungti atbulinės eigos žibintai. Visgi, J. P. L. versiją, jog jis sustabdė vairuojamą taksi automobilį, naudojo garsinį signalą ir davė kelią autobuso vairuotojui, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti tiesiogiai eismo įvykį matę liudytojai A. B. ir G. K., kurie taip pat dirba taksi vairuotojais ir stato savo automobilį toje pačioje aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau administracinio nusižengimo tyrimo metu J. P. L. nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo (tarnybinis pranešimas b. l. 3), tačiau papildomai susidūrusių transporto priemonių vairuotojai apklausti nebuvo, savalaikiai nebuvo išreikalauta vaizdo medžiaga iš įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai taip pat neapklausė ir tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų, nors kaip nurodė A. B., jis aiškino policijos pareigūnams tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau jo paaiškinimai užfiksuoti nebuvo. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į paklausimą, jog įmonė neturi jai priklausančių lauko vaizdo kamerų (b. l. 21), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad vaizdo medžiaga saugoma tik 30 kalendorių dienų, todėl vaizdo medžiagos pateikti nėra galimybės (b. l. 22). Vertintina ir tai, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas – M. B., kuris įvykio vietoje aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, tačiau būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką į teismą jis neatvyko.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. P. L. savo kaltais veiksmais pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuotos fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos schema esant prieštaringiems transporto priemonių vairuotojų parodymams, nėra pakankami duomenys, kuriais remiantis būtų galima taikyti administracinį atsakomybę. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis kuriais tik galima manyti, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-702-2020 naikintinas, o byla J. P. L. atžvilgiu nutrauktina (642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo J. P. L. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. vasario 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė