Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 23 d., 22.33 val. iki 2017 m. spalio 24 d., 14.29 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 13 d. baudžiamąjį įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 23 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kirpyklos darbuotojas K. K., D. P., J. K., o išėjęs iš kirpyklos tyčia spyrė į kirpyklos lauko duris ir išdaužė durų stiklą, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai, dėl jo kaltės pažeidus viešąją tvarką jokių pagrįstų abejonių nekyla.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį neginčija, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad kirpyklos durų stiklą išdaužė tyčia. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Skundžiamo nuosprendžio tyrinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. G. padarytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – faktines aplinkybes, taip pat ir spręsdamas jo kaltės klausimą, rėmėsi šioje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnyje, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados taip pat bausmės skyrimo motyvai. Nuteistasis R. G. skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jis kirpyklos durų stiklą išdaužė tyčia, teigia, kad taip jam liepė pasakyti tyrėja, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, patikrinusi nuosprendyje padarytų teisinių išvadų pagrįstumą, R. G. skundo teiginius laiko neatitinkančiais šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių.

8. R. G., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, neneigė koja spyręs į durų stiklą, dėl to šis išdužo. Taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme (1 t., b. l. 161, 162) buvo nurodęs, kad tyčia nespyrė, o taip jam liepė sakyti tyrėja, t. y. šias aplinkybes nurodė siekdamas, kad būtų paskirta švelnesnė bausmė (1 t. b. l. 186). Nuteistojo teisme duoti parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri buvo atlikta dalyvaujant gynėjui, protokole (1 t., b. l. 50, 51), objektyvių duomenų apie galimai nuteistajam darytą poveikį, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios K. K., liudytojų D. P., J. K., V. G. parodymus, kuriais jie patvirtino, kad durų stiklas išdužo būtent dėl R. G. atliktų veiksmų – spyrio koja į durų stiklą, nesutikti su šia skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir apelianto ginčijama aplinkybe nėra pagrindo. Paties nuteistojo atliktų veiksmų išraiškos forma (išėjęs iš kirpyklos spyrė į durų stiklą) rodo šių veiksmų tyčinį pobūdį. R. G., spirdamas į durų stiklą, turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų stiklas gali sudužti, todėl jo teiginiai, kad tyčios sudaužyti kirpyklos durų stiklą jis neturėjo, vertinami kaip siekis sušvelninti savo padėtį ir atmetami, kaip nepagrįsti.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ir švelninti R. G. paskirtą bausmę, kaip to apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistojo gynėjas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirą bausmę švelninti, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.

10. BK 284 straipsnyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo paskirta didesnė, negu vidurkis, arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas šios rūšies bausmę ir nustatydamas ilgesnę, negu vidurkis, jos trukmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad arešto bausmės skyrimą šiuo atveju sąlygojo neigiama R. G. charakteristika: apeliantas anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, jam taikyta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma, taip pat dviejų atsakomybę sunkinančių ir vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybių buvimas, tai, kad padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta tinkamai ir padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus didesnę, negu vidurkis, arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu R. G. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar akivaizdžiai neteisinga, individualizuota tinkamai. Ši bausmė su 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų.

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas R. G. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė ir jo kaltės klausimą išsprendė teisingai, skirdamas bausmę ir ją bendrindamas BK 54, 63 straipsnių nuostatas taikė tinkamai. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.