- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-766-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01289-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- V. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-91-1923 dėl skolininko prašymo ir vykdomąją bylą Nr. 0091/18/00581 nutraukti.
2. A. G. Jonauskas 2020 m. vasario 20 d. patvarkyme dėl skolininko skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi skundą atmetė. Teismo motyvai:
3.1.Notaro vykdomasis įrašas, kurio pagrindu išieškotojas kreipėsi į antstolį, prašydamas pradėti vykdomąją bylą, yra išduotas 2013 m. balandžio 8 d., taigi šio vykdomojo dokumento pateikimo išieškojimo vykdymo senaties terminas sueitų 2018 m. balandžio 8 d. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento pradėjimo vykdyti 2018 m. balandžio 6 d., nepasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui.
3.2.Antstolis prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą turėjo prievolę atlikti Apraše nurodytus veiksmus.
3.3.Duomenų, kodėl išieškotojas, pradėjęs 2018 m. balandžio 6 d. pildyti reikalaujamą anketą, ją užpildė tik 2018 m. balandžio 16 d. nėra.
3.4.Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolis, gavęs iš išieškotojo užpildytą anketą, nedelsdamas (kitą dieną) priėmė išieškotojo vykdomąjį dokumentą vykdyti.
3.3.Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas antstoliui priimant patvarkymą dėl skolininko prašymo (nutraukti vykdomąją bylą arba jos nenutraukti) (CPK 613 straipsnio 1 dalis), o ne CPK 510 straipsnyje nustatyta skundų dėl antstolių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarka.
3.4.Nenustačius, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir priimdamas skundžiamą 2020 m. sausio 27 d. patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, pažeidė antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. N. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:
4.1. Šiuo atveju vykdymo proceso neteisėtumą akivaizdžiai patvirtina 2018 m. balandžio 17 d. antstolio G. J. patvarkymas, kuriuo 2013 m. balandžio 8 d. notaro vykdomasis įrašas priimtas vykdymui, ir Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenys apie vykdomosios bylos Nr.0091/18/00581 pradžią, t. y., kada antstolis G. J. įkėlė duomenis į sistemą apie užvedamą vykdomąją bylą.
4.2. Vietoj teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatinėjimo, teismas suteikė antstoliui galimybę sukurpti įtikinamą pasiaiškinimą.
4.3. Nustačius, kad vykdomoji byla užvesta 2018 m. balandžio 17 d., laikytina, kad priverstinė vykdymo procedūra prasidėjo 2018 m. balandžio 17 d., tai reiškia, kad vykdymo procesas buvo pradėtas praleidus penkerių (5) metų senaties terminą, nes vykdomasis dokumentas išduotas 2013 m. balandžio 8 d.
4.4. Teismas savo procesinį sprendimą dėl antstolio patvarkymo nenutraukti vykdomosios bylos teisėtumo/neteisėtumo turėjo grįsti objektyviais duomenimis, o ne subjektyviais antstolio sugalvotais pasiaiškinimais neva apie išieškotojo Fizinio asmens anketos pildymą nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. pagal Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.404 patvirtintą rekomendacinio pobūdžio aprašą dėl antstolio kontoroje taikomų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
4.5. Priežastys, lėmusios senaties termino praleidimą, nėra svarbios.
4.6. Antstolio nurodytos anketos užpildymas ar neužpildymas neturi įtakos vykdomajam procesui pradėti laiku, t. y. anketa nėra sąlyga vykdomajam procesui pradėti.
4.7. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nesuteikia antstoliui teisės spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą ilgiau nei 3 darbo dienas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdymui antstolio patvarkymu taipogi nesiejamas ir su jokių anketų, klausimynų ir kt. pildymu bei jų pateikimo antstoliui.
4.8. Teismas, turintis pareigą objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą, iš antstolio nepareikalavo objektyvių duomenų - ne tik antstolių informacinės sistemos (AIS) išrašo, bet ir registracijos žurnalo, kurį antstolis privalo tvarkyti pagal aprašo IV dalį.
4.9. Išieškotojas Ž. K. į šios bylos nagrinėjimą nei antstolio, nei teismo nebuvo įtrauktas, nors su jo teisėmis ir pareigomis šios bylos nagrinėjimas tikrai susijęs.
4.10. Apeliacinės instancijos teismo prašo prijungti Antstolių informacinės sistemos išrašą, kurio anksčiau pateikti negalėjo, nes tik 2020 m. kovo 12 d. susipažinęs su civiline byla suprato, kad teismas šio dokumento neišreikalaus. Jokio pranešimo, kad teismas atsisako prašomus dokumentus išreikalauti, negavo, su byla susipažinti 2020 m. kovo 6 d. jam nebuvo leista. Tik 2020 m. kovo 12 d. susipažinęs su byla ir tai sužinojęs, pasirūpino reikalingų duomenų gavimu per atstovę, kuriai toks išrašas buvo išduotas tik 2020 m. kovo 19 d., t. y. jau po 2020 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo. Taip pat nurodė, kad pateikė žurnalo, kurį privalo tvarkyti antstolis, kompiuterinės formos pavyzdį excel formatu, aprašo priedo Nr.3 Fizinio asmens anketos pavyzdį bei Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-08 nutarties kopiją.
5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl įrodymų prijungimo
6. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė antstolių informacinės sistemos išrašą, žurnalo, kurį privalo tvarkyti antstolis, kompiuterinės formos pavyzdį excel formatu, aprašo priedo Nr.3 Fizinio asmens anketos pavyzdį bei Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties kopiją.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad apelianto pateikti duomenys yra susiję su nagrinėjama byla, neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl apelianto pateikti duomenys prijungiami prie bylos (CPK 314 straipsnis).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
10. Apeliantas skunde nurodė, kad spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą išieškotojo, nors su jo teisėmis ir pareigomis šios bylos nagrinėjimas tikrai susijęs. Šie apelianto argumentai pagrįsti.
11. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).
12. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Pagal CPK 266 straipsnio nuostatas teismui draudžiama nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas numato bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.
13. Iš byloje esančio patvarkymo matyti, kad ginčas yra kilęs vykdomojoje byloje Nr. 0091/18/00581, kurioje vykdomas išieškojimas dėl 14,48 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo sudarymą, 868,86 Eur skolos ir 408,05 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojo Ž. K. naudai. Taip pat byloje nurodytos aplinkybės, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 2018 m. balandžio 6 d. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2018 m. balandžio 17 d., skolininkas prašė taikyti vykdymo senaties terminą. Taigi nagrinėjamu atveju procesinis teismo sprendimas gali turėti įtakos išieškotojo teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti išieškotoją, pasiūlyti jam pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino išieškotojo teisės būti išklausytu, taigi neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui vykdyti bei dėl Fizinio asmens anketos pildymo termino.
16. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, spręstinas pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjo skundas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
18. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukti išieškotoją, pasiūlyti jam pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir nustatyti pakankamą terminą šiai procesinei teisei įgyvendinti. Būtina bylos nagrinėjimui iš antstolio išsireikalauti vykdomąją bylą Nr. 0091/18/00581, taip pat tikslinga išsireikalauti iš antstolio registracijos žurnalą, pagal kurį būtų patikrinti antstolio atlikti įrašai apie vykdomojo dokumento pateikimą ir aplinkybes, susijusias su fizinio asmens anketos pildymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.