Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. kovo 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 25 parų arešto bausme; 2012 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nukentėjusiosioms ir kaltinamajam susitaikius bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; 2) 2013 m. rugsėjo 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausme; vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2013 m. rugsėjo 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. 2015 m. birželio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi peržiūrėtas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., nuteistasis pasiųstas vykdyti laisvės atėmimo bausmę; 3) 2013 m. rugsėjo 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme; 4) 2017 m. sausio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme; 5) 2017 m. liepos 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia, būdamas girtas, savo šeimos nariui – broliui E. K., sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos viršugalvyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. K. yra brolis. Brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Su broliu kartu negyvena, gyvena su savo šeima, adresu (duomenys neskelbtini). Su E. santykiai geri, bendrauja telefonu arba susitikę. 2023 m. rugsėjo 21 d. vakare buvo užsukęs pas brolį į namus, kartu išgerti alkoholio. Alkoholį vartojo dviese, daugiau nieko nebuvo. Baiginėjant gerti alkoholį, su E. dėl kažko susipyko. Dėl ko susipyko, jau neprisimena. Iš pradžių pykosi tik žodžiais, o po to susistumdė. Susistumdymo metu, paėmė po ranka pasitaikiusią lėkštę ir ja sudavė E. į galvą, į viršugalvį. Po smūgio lėkštė sudužo į šipulius, o E. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Kai E. nuėjo nusivalyti kraujo, jis iš E. namų išėjo ir išvažiavo į savo namus. Kad dėl šio konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sužinojo, kai buvo iškviestas apklausai. Po šio konflikto su broliu bendravo ne kartą, brolis sakė, kad po jų konflikto pas jį į namus buvo atvažiavę pareigūnai ir greitoji, kuriuos turbūt iškvietė kaimynai, nes pats sakė, kad nieko nekvietė. Pats brolis jam nesakė, kad yra pradėta baudžiamoji byla. Bendraujant su broliu šis sakė, kad ant jo nepyksta, kad nieko čia tarp jų baisaus neįvyko. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kad E. sudavė, kad padarė kirstinę žaizdą, bet viskas gavosi per alkoholį, būtų buvę blaivūs, tai nieko nebūtų atsitikę. Sutiktų, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Kaltinamojo G. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad broliui G. K. jokių pretenzijų neturi.

5. 2023 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, jog 2023 rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 11.38 val., šviesiu paros metu, natūralaus apšvietimo pagalba buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra mūrinis gyvenamasis namas. Ant gyvenamojo namo yra lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Yra laiptai skirti patekti į gyvenamojo namo vidų. Yra metalinės rudos spalvos durys su rakinama spyna. Įėjus į namo vidų yra tambūras. Už jo yra medinės, šviesiai rudos spalvos durys su raudonos spalvos žymėmis. Įėjus į gyvenamojo namo vidų, dešinėje pusėje yra miegamasis kambarys. Miegamojo kambario kairėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos spinta, šalia jos yra dar viena baltos spalvos spinta. Priešais įėjimą į kambarį yra miegamojo langas su baltos spalvos rėmais, dešiniau yra tamsios spalvos komoda ant kurios yra televizorius. Dešinėje kambario pusėje taip pat yra langas. Įėjimo pusėje prie sienos yra miegamoji lova, prie kurios iš abiejų pusių yra mažos spintelės. Kambaryje daiktai išmėtyti, girtavimo požymių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimt, fotografuota. Prie 2023 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

6. Liudytoja D. Ž. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 19.00 val., atvyko su savo vaiku adresu (duomenys neskelbtini) pas savo mamą pasisvečiuoti. Apie 20.00 val., kartu su vaiku nusprendė važiuoti atgal namo, kai išgirdo iš gyvenamojo namo priešais (gyvenamojo namo adresas (duomenys neskelbtini)) duslų garsą, panašų į mušimą, tačiau pati nieko nematė, kadangi lauke jau buvo tamsu ir, kaip suprato, viskas vyko gyvenamojo namo viduje. Susidomėjusi, kas ten vyksta, liko stovėti prie savo automobilio, kai po kelių sekundžių vėl išgirdo stiklo dužimą ir vyro šauksmą „Kvieskit mentus“. Išgirdusi tokį vyro prašymą, nieko nelaukusi iš karto paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad operatorė iškviestų policijos pareigūnus nurodytu adresu. Mama A. K. nieko apie įvykį nežino, nieko matyti ar girdėti negalėjo, kadangi į lauką nėjo, liko savo namuose. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Paskambinus trumpuoju pagalbos numeriu, policijos pareigūnų nelaukė ir kartu su savo vaiku išvažiavo namo. Kas vyko toliau, pasakyti negali, nes jau buvo išvažiavusi. Kas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nežino, nepažįsta tų asmenų. Policijos pareigūnams pranešė tik dėl to, kad išsigando, jog kažkas gali nukentėti. Pačiai jokia žala nepadaryta, niekam pretenzijų neturi.

7. Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, jog gautas pranešimas, kad savo namuose kaimynai mušasi – galimai broliai, dūžta stiklai. GMP poreikis neaiškus, nes tik girdi – nemato. Praneša atvažiavusi į svečius.

8. Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, matomas vieno aukšto dviejų galų namas, namo stogas šiferis, namo pusė nuo gatvės apkalta plastikinėmis šviesios spalvos dailylentėmis. Įėjimas į namą yra nuo gatvės pusės. Dešinėje namo pusėje yra vienerios medinės durys, ant kurių pritvirtina pašto dėžutė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Pradarius duris patenkama į namo prieangį. Prieangio kairėje yra medinės baltos spalvos praviros durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje stovi krosnis, ant krosnies sudėti namų apyvokos daiktai. Šalia krosnies mėtosi dubens duženos. Kairėje į gatvės pusę yra langai, kurių vienas stiklas, kurio išmatavimai 80 cm x 35 cm, yra išdužęs, palei langą yra patiestas takas, kuris sujauktas, ant grindų taip pat yra raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Už krosnies yra gyvenamasis kambarys, kuriame yra įvykio vieta. Kambarys apstatytas įvairiais baldais, palei sieną stovi lova, kėdės, staliukas, spinta, kambario viduryje stalas. Grindų medinės dalis uždengta kilimu, kambario sienos tapetuotos. Ant grindų yra raudonos spalvos dėmių, kurios panašios į kraują. Kambarių aplinka netvarkinga, matosi grumtynių pėdsakai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebimą. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota.

9. Specialisto išvadoje Nr. G 1397/2023(04) nurodyta, kad E. K. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje. E. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš GMP personalui suteikiant medicininę pagalbą 2023 m. rugsėjo 21 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. E. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. Remiantis turimais duomenimis, pasisakyti kokiu konkrečiai kietu buku daiktu kontaktuojant padarytas E. K. nustatytas kūno sužalojimas, nėra galimybės. Sužalojimo, nustatyto E. K., padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas. E. K. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir į pastarąjį atsitrenkiant. Pasisakyti, ar E. K. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas konkretaus griuvimo metu, galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes. E. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

10. 2023 m. rugsėjo 21 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad E. K. konflikto metu sužeistas į galvą. Viršugalvyje stebima 4-5 cm ilgio kirsta žaizda, kokiu daiktu ji padaryta, pacientas nesako. Be sąmonės nebuvo, girtumas 2,78 prom. Preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta.

11. Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūno kūno kameros, nustatyta, kad pareigūnai ateina į gyvenamo, medinio namo kiemą bei pasibeldžia į duris, ant kurių kabo pašto dėžutė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Duris atidaro iš pažiūros neblaivus vyras, kuriam iš pakaušio bėga kraujas, pareigūnai pasiteirauja, ar vyrui reikalinga medikų pagalba, į šį pareigūnų pasiūlymą vyras papurto galvą, o pareigūnai kartu su vyru užeina į namo vidų. Vienas iš pareigūnų vyro pasiteirauja, ar šis būdamas išgėręs nukrito, į ką buto šeimininkas atsako „ne, su broliu susipykau“. Vyras pareigūnams prisistato kaip E. K. ir pareigūnams aiškina, jog jis susipyko su girtu savo broliu kuris „prigėręs kaip visada šūdą mala“, brolio vardas G., su juo apie 20 val. namuose gėrė alų ir susipyko, susipyko dėl mergų. Pareigūnai E. K. dėl kraujuojančios galvos iškviečia GMP ekipažą. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba pareigūnai patikrina E. K. girtumą, kuris yra 2,36 promilės. Vaizdo įrašo peržiūros 14.20 min. atvyksta GMP ekipažas, kuris apžiūri E. K. kraujuojančią galvą. Medikams pasiteiravus, kas jam nutiko, E. K. sako, jog „biški susipykau su broliu“. Medikė apžiūrėjusi E. K. galvą pasako, jog dabar jam uždės tvarstį, o jį patį vešis siūti žaizdą. Pareigūnui E. K. dėl girtumo negalėjo nurodyti, kokiu daiktu jam brolis prakirto galvą, nenurodė, ar patyrė fizinį skausmą bei patirto skausmo neįvertino 10-bale sistema. Pareigūnai nufotografuoja E. K. padarytus sužalojimus, po to E. K. išeina paskui medikus.

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

13. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojos parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. K. smurtavo savo šeimos nario – brolio E. K., atžvilgiu, tai yra 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia, būdamas girtas, savo šeimos nariui – broliui E. K., sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos viršugalvyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

15. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo G. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 1 metus ir 4 mėnesius laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

17. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

18. Teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirbantis, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, taip pat atsižvelgia į G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti G. K. per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.