- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-12
- Bylos Nr.
- 2A-808/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- UAB „Valdonas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Valdonas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Valdonas“ bankroto bylą.
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažino atsakovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu pripažino, kad atsakovo UAB „Valdonas“ veikla pasibaigė, bei įpareigojo bankroto administratorių atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turto neturi, kreditorių reikalavimus tenkinti lėšų nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu „Swedbank“, AB prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas nurodo, kad jis su ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl 48 669,20 Lt solidariosios skolos išieškojimo iš atsakovų UAB „Valdonas“ ir V. U. . Atsakovui iškėlus bankroto bylą, civilinė byla buvo sustabdyta ir perduota nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui. Bankroto byloje „Swedbank“, AB pateikė kreditorinius reikalavimus, kuriuos Šiaulių apygardos teismas patikslino – sumažino iki 43 224,60 Lt. Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo iš Mažeikių rajono apylinkės teismo gautoje ir prie bankroto bylos prijungtoje byloje, kurioje turėjo būti nagrinėjami „Swedbank“, AB reikalavimai solidariems atsakovams – UAB „Valdonas“ ir V. U. . Apelianto nuomone, aptariama civilinė byla dalyje dėl skolos priteisimo iš UAB „Valdonas“ turėjo būti nutraukta, nes buvo patvirtinti „Swedbank“, AB kreditoriniai reikalavimai, o byla dalyje dėl skolos priteisimo iš V. U. turėjo būti nagrinėjama toliau. Kadangi iki šiol neišnagrinėtos visos civilinės bylos, kuriose dalyvauja atsakovas UAB „Valdonas“, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia CPK 263 straipsnio nuostatas. Apeliantas taip pat pažymi, kad, pasibaigus bankrutuojančiai UAB „Valdonas“ bei ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs šio asmens prievolė „Swedbank“, AB (CK 6.128 straipsnis), ir atitinkamai pasibaigs šalutinė prievolė – V. U. laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju „Swedbank“, AB patirtų žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodo, kad jis neturėjo jokių duomenų apie Mažeikių rajono apylinkės teisme solidariems skolininkams UAB „Valdonas“ ir V. U. pareikštą ieškinį iš jo perdavimą Šiaulių apygardos teismui. Apeliantas skunde minimų aplinkybių niekada jokio forma nebuvo nurodęs kreditorių susirinkimui ir komitetui. Ieškovas taip pat pažymi, kad neturi jokios informacijos apie sutarties, dėl kurios kilo ginčas Mažeikių rajono apylinkės teisme, sąlygas, todėl negali pareikšti nuomonės dėl šio ginčijamo fakto.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, priimtas, apelianto nuomone, neišsprendus visų prie bankroto bylos prijungtose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų.
Įmonei iki bankroto bylos iškėlimo pradėtos civilinės bylos, kuriose jai pareikšti turtiniai reikalavimai, yra sustabdomos ir perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, CPK 163 straipsnio 5 dalis). Bankroto bylą iškėlęs teismas atnaujina gautas civilines bylas ir jas prideda prie bankroto bylos (CPK 166 straipsnio 2 dalis). Atnaujinęs perimtų civilinių bylų nagrinėjimą, bankroto bylą iškėlęs teismas sprendžia juose pareikštų reikalavimų pagrįstumą, jei administratorius juos ginčija, ir reikalavimų patvirtinimo klausimą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Jei, patvirtinus kreditorių reikalavimus, nepriimama nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, teismas pripažįstą įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, o atlikus likvidavimo veiksmus – sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet „Swedbank“, AB iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo kreipęsis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo solidariai iš atsakovo ir pastarojo laiduotojo. Iškėlus bankroto bylą, aptariama byla buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pastarasis atnaujino jos nagrinėjimą, nusprendė „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą nagrinėti bankroto byloje ir vėliau jį patvirtino. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino įmonę pasibaigusia, tačiau prie bankroto bylos prijungta civilinė byla dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti ir bankrutavusios įmonės laiduotojui, išspręsti nebuvo.
Laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl pasibaigus juo užtikrinamai pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Vienas iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas – šalutinė prievolė. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, kai nėra išspręstas reikalavimas solidaraus skolininko – laiduotojo – atžvilgiu, kartu lemia ne tik įmonės, bet ir laidavimo pabaigą. Nesant patenkintam patvirtintam kreditoriniam reikalavimui (nepasibaigus laidavimui šiuo pagrindu), laiduotojui, kaip solidariajam bendraskoliui, pareikštų reikalavimų neišsprendimas prie bankroto bylos prijungtoje civilinėje byloje neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus, taip pat prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatai, įpareigojančiai teismą išspręsti visus bankroto byloje esančius reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria bankroto byloje esantį „Swedbank“, AB reikalavimą laiduotojo atžvilgiu išskyrė į atskirą bylą ir, vadovaudamasis atitinkamomis teismingumo taisyklėmis, perdavė nagrinėti kitam teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie teismo veiksmai, atsižvelgiant į minėtus laidavimo, kaip šalutinės prievolės, ypatumus, taip pat neatitinka nurodytų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų.
Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o byla teismui perduotina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.