Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1085-803/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
2S-1085-803/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39496-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
Ž. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1085-803/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39496-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.1.; 3.3.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sodininkų bendrija „Jurginas“ ir G. J..

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis D. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų, su kuriuo nesutiko 2015-11-09 patvarkymu Nr. S-2015016237. Persiųstas skundas priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija 2015-11-23 (b. l. 1).

2. Pareiškėja Ž. V. 2015-12-21 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą skundą, kuris atsisakytas priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartimi (b. l. 42-46, 68).

Šalies argumentai

3. Pareiškėja 2015-12-30 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą (b. l. 74), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2016-02-01 atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 76-77).

4. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista, o pareiškėjai Ž. V. nustatytas naujas 14 dienų terminas nuo nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 90-95).

5. Pareiškėja pateikė teismui prašymą (užregistruotas teisme 2016-03-02) nustatyti naują terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti arba sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėtas pareiškimas dėl pareiškėjos patirto smurto (b. l. 100).

6. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartį gavo 2016-02-23, terminas trūkumams pašalinti suėjo 2016-02-26, todėl jai nepakako laiko teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėjo, jog yra pensijinio amžiaus ir dėl sveikatos būklės ne visada turi galimybę reaguoti į teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Pareiškėjos teigimu, ji 2016 m. vasario mėn. kreipėsi keletą kartų į Centro polikliniką dėl įvairių sveikatos sutrikimų, kuriuos teismas gali patikrinti pateikęs užklausimą minėtai gydymo įstaigai. Pažymėjo, jog pareiškimas Vilniaus m. 4 policijos komisariatui patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja 2016-02-05 patyrė smurtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. priėmė dvi nutartis, kurių viena grąžino apeliantei prašymą pratęsti terminą, o kita išsprendė pareiškėjos 2015-12-30 atskirojo skundo priėmimo klausimą (b. l. 106-109).

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmąja 2016 m. kovo 2 d. nutartimi grąžino pareiškėjai prašymą pratęsti terminą 2015-12-30 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties trūkumams pašalinti. Minėta nutartis grindžiama tokiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. konstatavo, jog minėtu prašymu pareiškėja iš esmės prašė pratęsti terminą 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumams pašalinti;

8.2. pažymėjo, jog prašymas pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti galėjo būti pateiktas (išsiųstas iki 2015-02-29), tačiau pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių laiku nepateikė prašymo pratęsti terminą 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumams pašalinti bei neparašė atnaujinti praleisto termino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.3. vertino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės - lankymasis poliklinikoje ir senyvas amžius, dėl kurių pareiškėja ne visada turi galimybę iš karto atsakyti į teismo siunčiamus procesinius dokumentus, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos naudotis savo procesinėmis teisėmis sąžiningai ir veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei domėtis nagrinėjamos bylos eiga;

8.4. pažymėjo, kad pareiškėjai pateikus prašymą dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, jis grąžinamas pareiškėjai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas antrąja 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos 2015-12-30 atskirąjį skundą dėl teismo 2015-12-21 nutarties laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Konstatavo, jog pareiškėja nepašalino teismo nustatytu terminu 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumų, todėl yra pagrindas 2015-12-30 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Apeliantė (pareiškėja) Ž. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartis kaip nepagrįstas (b. l. 110-112). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tyčia ir sąmoningai vilkindamas procesą priėmė 2016-01-04 nutartį, nustatydamas 2015-12-30 atskirojo skundo dėl 2015-12-21 nutarties trūkumus;

10.2. teismas neįvertino nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi nustatytu 14 dienų terminu (iki 2016-02-26) atskirojo skundo trūkumų;

10.3. priimdamas skundžiamą nutartį teismas sąmoningai neteisingai interpretavo pareiškėjos prašymą, nustatydamas, jog prašymas dėl neva termino pratęsimo turėjo būti pateiktas iki 2015-02-29 (nors turbūt turėjo omeny 2016-02-29), o pareiškėja laiku nepateikė prašymo pratęsti termino;

10.4. priėmęs skundžiamą nutartį teisėjas iš pareiškėjos turinio turėjo suprasti, jog pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą;

10.5. pirmosios instancijos teismas nė vienoje savo nutartyje neišsprendė prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėtas pareiškimas dėl patirto fizinio smurto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliantė ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis, kurių pirmąja Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino pratęsimo, o kita pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis, sprendžia, jog pirmiausia turėtų būti įvertinamas pirmosios nutarties (kuria grąžintas prašymas pratęsti terminą) teisėtumas, kadangi konstatuotas minėtos nutarties nepagrįstumas sudarytų pagrindą panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį, kuria pareiškėjos 2015-12-30 atskirasis skundas dėl 2015-12-21 nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjai nustatytas naujas 14 dienų terminas nuo nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, apeliantei įteiktas 2016-02-23 (b. l. 99). Apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartyje nurodytus 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumus turėjo pašalinti iki 2016-02-26 (įskaitytinai; CPK 73 straipsnio 3 dalis).

14. Proceso įstatymas reglamentuoja tiek procesinių terminų pratęsimo, tiek procesinių terminų atnaujinimo institutus (CPK 77, 78 straipsniai). Minėtų institutų taikymas skiriasi priklausomai nuo to, pasibaigę atitinkami terminai procesiniam veiksmui atlikti, ar nepasibaigę. Nuo terminų pasibaigimo priklauso ir pateikiamo prašymo pobūdis: tuo atveju, jeigu teismo nustatytas procesinis terminas yra nepasibaigęs, tačiau dėl svarbių priežasčių procesinis veiksmas negali būti atliktas teismo nustatytu procesiniu terminu, teikiamas prašymas dėl termino pratęsimo (CPK 77 straipsnis), o tuo atveju, jeigu teismo ar įstatymo nustatytas terminas yra praleistas, asmuo turi teisę prašyti teismo atnaujinti procesinį terminą atitinkamam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 78 straipsnis).

15. Apeliantė prašymą nustatyti naują terminą 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties pateikė apylinkės teismui 2016-03-02, kai tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi nustatytas terminas pasibaigė 2016-02-26 (b. l. 100). Taigi tokiu atveju apeliantė turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir pagal CPK 78 straipsnį pateikti pirmosios instancijos teismui proceso įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad apeliantė kartu su prašymu būtų pateikusi CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas atitinkantį atskirąjį skundą (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai apeliantės prašymą nustatyti naują terminą 2015-12-30 atskirojo skundo trūkumams pašalinti vertino kaip prašymą dėl termino pratęsimo. Pažymėtina, jog tokią išvadą suponuoja apeliantės prašymo turinys, kuriame ji aiškiai ir nedviprasmiškai prašo teismo nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodyto naujo termino nustatymas iš esmės galimas tik taikant CPK 77 straipsnyje įtvirtintą procesinių terminų pratęsimo institutą, kadangi pagal CPK 78 straipsnį, reglamentuojantį termino atnaujinimą, apeliantė turėjo pateikti ne tik prašymą, tačiau ir atlikti procesinį veiksmą, kuriam buvo teismo nustatytas terminas, t. y. pateikti CPK normų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog iš tiesų ji pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, o teismas turėjo tai suprasti.

17. Nesudaro pagrindo vertinti priešingai pateikto prašymo apeliantės argumentas, jog skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas sąmoningai neteisingai interpretavo pareiškėjos prašymą. Pažymėtina, jog pareiga pateikti aiškiai suformuluotą prašymą su konkrečiu reikalavimu tenka prašymą pateikiančiam asmeniui (nagrinėjamu atveju - pareiškėjai). Kita vertus, pareiškėja neva neteisingą prašymo interpretavimą grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie, nesant konkrečių įrodymų, nesudaro pagrindo pritarti pareiškėjos argumentams vertinant pirmosios instancijos nutarties pagrįstumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria ir apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas 2016-01-04 nutartimi tyčia ir sąmoningai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi įvertino pirmosios instancijos teismo 2016-01-04 nutartyje nustatytus trūkumus ir apeliantės nesutikimo su minėta nutartimi motyvus, nurodydamas jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Remiantis išdėstytu nėra pagrindo svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei dar kartą pasisakyti dėl minėta nutartimi nustatytų trūkumų.

19. Apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde remiasi aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodytas priežastis, konstatuodamas, kad apeliantės nurodytos priežastys neatleidžia apeliantės nuo pareigos naudotis savo procesinėmis teisėmis sąžiningai. Papildomai pažymėtina, jog apeliantė turi ne tik nurodyti priežastis, dėl kurių negalėjo pašalinti atskirojo skundo trūkumų, bet ir pateikti nurodytas priežastis pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga pagrįsti prašymą įrodymais tenka pareiškėjai, o teismas įrodymus gali rinkti tik proceso įstatyme numatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nepateikti įrodymai ir apie tai, kaip apeliantės nurodytos priežastys sukliudė apeliantei pašalinti atskirojo skundo trūkumus arba tinkamai suformuluoti teismui prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 185 straipsnis).

20. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse nepasisakė dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo iki kol bus išnagrinėtas apeliantės pareiškimas dėl patirto fizinio smurto, tačiau ir minėta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo nei jį priėmė pirmosios instancijos teismas. Viena vertus, apeliantė nepagrindė, kokią reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui turi jos pareiškimas, pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai. Kita vertus, apeliantei buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų pašalinimui galimai pradėtas ikiteisminis tyrimas neturi jokios teisinės reikšmės.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas 2016-03-02 nutartimi pagrįstai grąžino apeliantei prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, dėl ko pagrįstai priėmė ir antrąją 2016-03-02 nutartį, konstatuodamas, jog apeliantės atskirasis skundas laikytinas nepaduotu, todėl iš esmės priėmė teisingus procesinius sprendimus pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstų teismo nutarčių, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė