Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-17 · Administracinė byla Nr. I-10976-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-40-624/2016Nutartis · 2016-03-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
I-10976-811/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04491-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10976-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04491-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo D. T. skundas (b. l. 1 – 2), kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-08-27 iki 2014-08-10 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis: Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau gyvenamojo ploto, nei nustatyta teisės aktuose; Lukiškių TI-K kameros buvo nevėdinamos, jose buvo didelė drėgmė, grybelis, kamerose buvo pelių, tarakonų ir kitų parazitų, jie keldavo pavojų pareiškėjo sveikatai; Lukiškių TI-K kameros netinkamai įrengtos, nes sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, kamerose yra vienas stalas ir tik dvi kėdės, todėl pareiškėjas turėjo laukti, kol pavalgys kiti asmenys, ir turėdavo valgyti atšalusį maistą; pareiškėjui pasivaikščioti lauke buvo suteikiama tik viena valanda per parą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų buvo pažemintas jo orumas, sužalota sveikata, sukelti dvasiniai išgyvenimai, pareiškėjas patyrė depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 8 – 17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-08-30 iki 2014-07-31 Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, Nr. 110, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 119, Nr. 135, Nr. 145, Nr. 252, Nr. 255, Nr. 256, Nr. 258, Nr. 274, Nr. 280, Nr. 291, Nr. 311, Nr. 319, Nr. 320, Nr. 335, Nr. 345, Nr. 363 (b. l. 8 – 13). Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė kad, Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punkte numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti atsižvelgiant į kamerų plotą, todėl ne visose kamerose yra įrengta pakankamai kėdžių visiems laikomiems asmenims. Patikslino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trijų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2011-08-27 iki 2014-08-10. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2014-07-31 (b. l. 8 – 13). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2014-07-31, taigi apie savo teisių pažeidimą laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2012-09-13 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-09-13, todėl skundą dėl patirtos žalos priteisimo šiame laikotarpyje (nuo 2011-08-30 iki 2012-09-13) galėjo pateikti iki 2015-09-13, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2015-09-14 (b. l. 1) - praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2012-09-13 patirtą neturtinę žalą.

Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui 2015-11-16 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 164), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, teismo posėdyje 2015-12-08 nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2012-09-13 jam padarytą neturtinę žalą. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, siejamos su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2011-08-30 iki 2012-09-13. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-09-14 iki 2014-07-31.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 10 – 19) matyti, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2012-09-14 iki 2014-07-31 Lukiškių TI-K buvo laikomas 71 dieną (nuo 2012-12-20 iki 2013-01-24 (36 dienas), nuo 2013-02-07 iki 2014-06-12 (491 dieną) ir nuo 2014-07-03 iki 2014-07-24 (22 dienas) pareiškėjas buvo išvykęs į Kybartų pataisos namus (viso 549 dienas) (b. l. 12).

Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, 21 dieną vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2012-11-30, 2012-12-01 ryte, 2012-12-03 ryte, nuo 2013-01-25 iki 2013-01-29, 2014-06-13, nuo 2014-06-26 iki 2014-07-01, nuo 2014-07-25 iki 2014-07-31 (b. l. 11 – 13). Likusias 50 dienų pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir Lukiškių TI-K atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Higienos normos 21 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimą atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimą netaikytinos, nes pagal Lietuvos Higienos normos 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas neprivalo būti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K šiuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos ir dėl to atsirandančiu grybeliu. Pagal Higienos normos 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Atsakovės atstovas su atsiliepimu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Dezinfa“ (anksčiau su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kas patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (t. 1, b. l. 153 - 155). Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus, peles ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl kėdžių trūkumo. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sąlygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti, todėl pareiškėjui tekdavo laukti, kol kiti asmenys pavalgys ir jo maistas atšaldavo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės (po vieną vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose, yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tą padaryti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti atšalusį maistą, nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str., o kituose teisės aktuose tai nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais pareiškėjo teisių šiuo atžvilgiu nepažeidė.

Higienos normos 11 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore 1 valandą per dieną. Tai visiškai atitinka Higienos normos 11 p. reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 50 dienų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (50 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 7 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 150 Eur (3 Eur x 50 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 30 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Likusios skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė