- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-329-876/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui Dariui Vasiliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1977 m. liepos 15 d. iki 1978 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje ir tuo laikotarpiu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų realizuoti teisę į senatvės pensiją ir galėtų gauti teisingą senatvės pensiją.
Teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 1977 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, o 1977 m. liepos 15 d. išėjo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų, sūnus D. J. gimė (duomenys neskelbtini). Oficialiai trūksta (archyve nerasta) duomenų apie jos darbą laikotarpiu nuo 1977 m. liepos 15 d. iki 1978 m. liepos 1 d., archyve pavyko rasti tik dokumentus, patvirtinančius faktą, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio gyvulininkystės brigadininke, bei apie 1977 m. virželio–liepos mėnesį išmokėtus atlyginimus (kas patvirtina jos darbą iki dekretinių atostogų).
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad 1976 m. susituokė, 1977 m. sausio mėnesį tapo nėščia, tų pačių metų kovo mėn. pabaigė žemės ūkio technikumą (zootechnika) ir gavo paskyrimą į (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį. Ten pradėjo dirbti balandžio 20 d., dėl nėštumo registravosi, kreipsi į ūkio felčerę. Iš felčerės gavo pažymą, kad ji liepos mėnesį išeina į dekretą, ją pateikė kontorai. Gimdymas buvo numatytas (duomenys neskelbtini), bet pagimdė (duomenys neskelbtini) (mėnesiu anksčiau). Kadangi duotame būste buvo problemų su kūrenimusi (neturėjo kuo kūrenti), pasigimdžiusi pareiškėja su vyru grįžo į tėvų namus ir į (duomenys neskelbtini) dirbti nebegrįžo. Atleidimo niekas netvarkė, ji ten nebuvo pasirodžiusi. Buvo tikra, kad dokumentai buvo tinkamai sutvarkyti. Pradėjus rinkti dokumentus senatvės pensijai gauti, išaiškėjo problemos dėl dokumentų nebuvimo (neįformintas dekreto laikas). Dokumentuose nurodomas laikotarpis nuo 1977 m. balandžio 19 d. (įdarbinimo data) iki 1977 m. liepos 15 d. (atlyginimo išmokėjimo diena) – rašydavo dokumentuose pagal atlyginimo išmokėjimo datas. Po 1977 m. liepos 15 d. dar buvo gavusi 60 (lyg rublių) – nesuprato kas tai, už ką. Vaiko auginimo laikotarpiu neatsimena, ar iš valstybės gavo kokias išmokas; galbūt anksčiau pagimdžiusiai mažai darbo stažo turint nepriklausė išmokos, neprisimena. Buvo nuvykusi ten, bet pagrindiniai atstovai mirę, darbuotojų irgi nėra arba jų nepažįsta (2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 51 sek. – 13 min. 04 sek.).
Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėją ir jos tėvus labai gerai pažįsta / pažinojo. Kur pareiškėja dirbo 1977 m. negali pasakyti (neatsimena) (2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 41 sek. – 15 min. 55 sek.).
Liudytoja G. P. posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažinojo nuo vaikystės, bendravo šeimomis (visą jų šeimą pažįsta). Pareiškėjos visą istoriją gerai žino. Nurodė, kad pareiškėja jau ištekėjo, baigė (duomenys neskelbtini) technikume zootechnikės specialybę, gavo paskyrimą į (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį, ten dirbo iki dekreto (iki pat gimdymo atostogų). 1977 m. išėjo į dekretą, metus laiko augino vaiką. Po dekreto pareiškėja į (duomenys neskelbtini) negrįžo, o išėjo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) kolūkį kaip pieno surinkėja (2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 12 sek. – 20 min. 01 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Pareiškėja laikotarpiu nuo 1977 m. liepos 15 d. iki 1978 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, jei Pareiškėjos darbo faktą minėtu laikotarpiu teismo posėdžio metu patvirtins liudytojai; taip pat neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai byloje nagrinėjamu laikotarpiu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jei šį faktą patvirtins asmuo (liudytojas), tiesiogiai priėmęs sprendimą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo (e. b. l. 17–18).
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovas Darius Vasiliauskas teismo posėdžio metu su pareiškimu pilnai nesutiko, prašė jį tenkinti iš dalies. Parodė, kad po pirmojo teismo posėdžio, išklausius pareiškėją ir liudytojus, paaiškėjo tam tikros aplinkybės. Byloje yra įrodai, t. y. buvusios darbovietės įsakymas Nr. 85, kurio pagrindu pareiškėja buvo įdarbinta nuo 1977 m. balandžio 19 d. dėl sakymo tikrumo jokių abejonių nekyla. Iš Tauragės savivaldybės administracijos papildomai buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas kartu pateikiant pareiškėjos sąskaitas apie jos darbo užmokestį 1977 m. birželio–liepos mėn. Dėl darbo stažo, atsižvelgiant į tuometį laikmetį, teisinį reglamentavimą, kai yra nurodyti tik metai ir mėnuo (nenurodyta tiksli darbo stažo pabaigos datos – metai, mėnuo, diena), atitinkamai yra laikoma, kad darbo stažo pabaigos data yra atitinkamo mėnesio 15 d. nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio sąskaitose už 1977 m. liepos mėnesį yra nurodyta, jog pareiškėja gavo darbo užmokestį, tačiau iš šių dokumentų nėra aišku darbinės veiklos faktinės pabaigos datos (liepos mėnesio pradžia ar pabaiga). Atitinkamai, remiantis teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai stažas apskaičiuotas iki 1977 m. liepos 15 d. Pagal pareiškėjos duotus parodymus ji pradėjo dirbti 1977 m. balandžio 19 d., tų pačių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje ji savo darbovietės administracijai pristatė medicininius dokumentus, suteikiančius jai teisę išeiti gimdymo atostogų. Atitinkamai tolimesnis pareiškėja faktinės darbinės veiklos nebevykdė, susilaukė vaiko, po to į tą pačią darbovietę nebegrįžo. Išėjus gimdymo atostogų pareiškėja nutraukė visus ryšius su buvusia darboviete, naujai darbą pradėjo jau kitoje įstaigoje. Reikia atsižvelgti į tuo metu galiojusį reglamentavimą nėštumo ir gimdymo atostogų suteikime. 1977 m. galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodeksas (įsigaliojęs 1972 m.), kurio 197 straipsnis apibrėžė kada yra suteikiamos nėštumo – gimdymo atostogos, kuriam laikotarpiui. Šiame straipsnyje buvo numatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 56 kalendorinės dienos iki gimdymo datos, ir analogiškai 56 kalendorinės dienos po gimdymo, už tą laikotarpį pagimdžiusiai moteriai mokama valstybinė socialinio draudimo pašalpa. Sudėtingo gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų laikotarpis didinamas iki 70 kalendorinių dienų. Byloje nėra abejonių pagal byloje esantį vaiko gimimo liudijimą, kad pareiškėja turėjo teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas, buvo išleista. Tačiau nėra aišku, kas vyko nėštumo – gimdymo atostogoms pasibaigus. Minėto tuometinio kodekso 198 straipsnis numatė, kad moteriai prieš nėštumo – gimdymo atostogas ir po jų, moters pareiškimu (pabrėžtina) suteikiamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo stažo. Minėto kodekso 199 straipsnis numatė papildomąsias (ne vaiko priežiūros) atostogas iki vaikui sueis vieneri metai nepaliekant darbo užmokesčio, šios atostogos taip pat buvo suteikiamos taip pat asmens pareiškimo pagrindu. Atsižvelgiant į galiojusį reglamentavimą, į pareiškėjos parodymus, kad ji išėjusi nėštumo – gimdymo atostogų faktinius darbinius santykius su darbdaviu nutraukė, nebesilankė, jokių prašymų neberašė, darytina išvada, jog po pareiškėjos nėštumo – gimdymo atostogų darbo santykiai nutrūko. Esant šiai situacijai, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pozicija yra ta, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėja nuo 1977 m. liepos 15 d. iki 1977 m. spalio 14 d. (56 dienos po vaiko gimimo) dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, ir nuo 1977 m. rugpjūčio 1 d. (nuo medicininio dokumento pateikimo darbovietei) iki 1977 m. spalio 14 d. (56 kalendorinės dienos po gimdymo), jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Pasibaigus nėštumo – gimdymo atostogoms (nuo 1977 m. spalio 14 d. pareiškėja turėjo arba grįžti į darbovietę arba formaliai teikti darbdaviui prašymus dėl kasmetinių ar papildomųjų atostogų. Duomenų apie tokius prašymus nėra, apie tai nėra paliudyta, kaip ir nėra duomenų apie pareiškėjos atleidimą. Apie tolimesnius įvykius yra tik duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja pradėjo dirbti 1978 m. liepos 1 d. kitoje darbovietėje (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 33 sek. – 17 min. 41 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos nepertraukiamą darbo stažą įskaitant vaiko priežiūros atostogas 1977 m. liepos 15 d. – 1978 m. birželio 30 d. laikotarpyje, kurie būtų pagrindas jos pensinio amžiaus, o kartu ir jos mokėtinos pensijos dydžio skaičiavimui. Dėl to ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra.
Iš pareiškėjos parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai, 1977 m. (duomenys neskelbtini) pabaigus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio–technikumo zootechnikos specialybę, ji nuo 1977 m. balandžio 19 d. buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį (1977 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. 85) (e. b. l. 6, 24); (duomenys neskelbtini). gimė pareiškėjos sūnus D. J. (e. b. l. 11); įsakymų apie pareiškėjos atleidimą 1977–1978 m. ar apie pareiškėjai suteiktas vaiko priežiūros atostogas nėra (e. b. l. 4, 5); pareiškėjai dirbant (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje 1977 m. birželio–liepos mėnesį buvo išmokėtas užmokestis; 1977 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio–gruodžio mėn. darbo užmokestis nenurodytas; 1978 metų (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio darbo užmokesčio dokumentuose pareiškėjos pavardė neįrašyta, informacijos apie pareiškėjai 1987 m. sausio–gruodžio mėn. išmokėtą užmokestį nėra (e. b. l. 7, 8, 9); pareiškėjai darbo stažas 1977–1978 m. laikotarpyje yra įskaitytas tik nuo 1977 m. balandžio 19 d. iki 1977 m. liepos 15 d., po to pareiškėjos stažas tęsiasi nuo 1978 m. liepos 1 d. pareiškėjai įsidarbinus (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punkto vedėjos pareigose (darbo knygelėje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog iki pradedant dirbti (duomenys neskelbtini) sūrių gamykloje, darbo stažo neturėjo) (e. b. l. 10, 21);
Žodinio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teismui aiškino, kad ji buvo įsitikinusi, kad ji darbdavio sutikimu augina vaiką iki jam sueis vieneri metai, pareiškėja neprisiminė, kad būtų rašiusi kam prašymą tokias atostogas suteikti (buvo jauna, nieko neišmanė, jai niekas nepaaiškino / nereikalavo, kada kokį prašymą reikia parašyti), kaip ji paaiškino – dekreto pradžioje gavo kažkokią išmoką, ir buvo tikra, kad šis laikotarpis į jos darbo stažą bus įskaitytas, ji buvo tikra, jog ji išėjo iš dalies apmokamų vaiko gimdymo ir auginimo atostogų vieneriems metams (neturėjo minčių turėdama 2 mėnesių vaiką grįžti į darbą).
Pareiškėjos darbo metu ir tuo metu, kai gimė pareiškėjos sūnus (kai ji, jos teigimu, buvo išleista vaiko priežiūros atostogų), galiojo Lietuvos Darbo įstatymų kodekso (redakcija galiojusi nuo 1973 m. sausio 1 d. iki 1978 m. vasario 28 d.) 197 straipsnis, numatęs moterims nėštumo ir gimdymo atostogas – penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo; Už tą laikotarpį joms mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa. 198 straipsnis numatė moteriai jos pareiškimu betarpišką kasmetinių atostogų prijungimą prie nėštumo ir gimdymo atostogų arba iškart po jų; šios atostogos buvo suteikiamos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Be jau minėtų atostogų 199 straipsnis numatė papildomąsias atostogas moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų, nepaliekant darbo užmokesčio, t. y. be nėštumo ir gimdymo atostogų, moteriai jos pareiškimu buvo duodamos papildomosios atostogos iki vaikui sueis vieneri metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio. Papildomosios atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, buvo įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.
Įvertinęs tuo metu buvusį reglamentavimą (pareiškėja galėjo būti išleista vaiko priežiūros atostogų, nes turėjo tokią teisę kadangi nebuvo būtinojo stažo reikalavimo), atsižvelgiant į byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, į pareiškėjos bei liudytojos G. P. parodymus, į tai, jog nėra išlikusių duomenų apie įsakymus išleisti pareiškėją kasmetinių ir (ar) papildomųjų vaiko priežiūros atostogų arba atleisti pareiškėją iš darbo, bei į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka t. y. ne teismo, tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, į tai, jog juridinio fakto nustatytas reikalingas pareiškėjai įgyti teisę į teisingą valstybinės socialinės draudimo pensijos dydį, skyrimą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 442– 443 straipsniais, 444– 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1977 m. balandžio 19 d. iki 1978 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, į darbo stažą įskaitant nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 1977 m. liepos 16 d. iki 1977 m. spalio 14 d. bei vaiko priežiūros atostogas laikotarpiu nuo 1977 m. spalio 15 d. iki 1978 m. birželio 30 d.
Juridinis faktas nustatytas tikslu nustatyti pareiškėjai valstybinės socialinės draudimo pensijos dydį ir skyrimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.