Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. S., jo gynėjui advokatui P. M.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnybos registre, dirbantis pavienius darbus pas žmones, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 14.00 val., Sedos g., Ylakių mstl., Skuodo r., būdamas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį „Mazda MVP“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, atsitrenkdamas į prie gatvės stovintį S. P. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadindamas, padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), P. S. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0382, 14.31 val., jam nustatė vidutinį 2,30 promilių girtumą, 14.58 val. pakartotinio patikrinimo metu nustatė vidutinį 2,33 promilių girtumą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog vairavo neblaivus. Parodė, jog dirbo pas draugą S. B. netoli įvykio vietos, išgėrė vieną butelį degtinės ir po vieną butelį 0,5 l. alaus, jautėsi esąs išgėręs. Parodė, jog apie 14 val. sėdo prie automobilio vairo ir vienas važiavo namo, važiuodamas stuktelėjo į S. P. automobilio, kuris stovėjo šalikelėje prie kultūros namų Ylakiuose, bamperį, bamperis buvo truputį įbrėžtas. Kaltinamasis parodė, jog suprato ką padarė, bet vyko šventė ir nenorėjo žmonių trukdyti, todėl išvažiavo namo. Kaltinamasis parodė, jog grįžęs namo vartojo alkoholį – gėrė alų. Parodė, jog su žmona sutaria gerai, kad vairuos neblaivus, ji nežinojo, grįžęs į namus viską jai papasakojo, žmona neigiamai įvertino jo elgesį, pažadėjo žmonai, kad daugiau nebegers. Nurodė, jog labai gailisi dėl savo veiksmų, nebedarys daugiau nusikaltimų, sutinka, kad būtų konfiskuotas automobilis, o ne piniginė jo vertė.

Liudytoja P. S. parodė, jog yra kaltinamojo žmona, kartu santuokoje gyvena 34 metus. Parodė, jog vyras jai ir dukrai pažadėjo negerti, atsiprašė, rūpinasi namais, po įvykio alkoholio nevartoja, anksčiau nevairuodavo neblaivus, ji vyru pasitiki ir mano, kad vyras laikysis savo žodžio. Liudytoja parodė, jog 2016 m. jos vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tada jis buvo palūžęs, kadangi jie buvo ką tik dukrą palaidoję, vartojo alkoholį, pas psichologą lankėsi. Liudytoja parodė, jog po to įvykio smurto daugiau nebebuvo. Parodė, jog ji alkoholio visai nevartoja, turi darbą, rodys vyrui asmeninį pavyzdį, vyras jos nuomonės klauso. Nurodė, jog po įvykio, abi su dukra iškėlė sąlygą – jeigu vyras neužsikoduos, jam nepadės, vyras Kretingoje lankėsi dėl alkoholio nevartojimo, davė blaivybės pažadą, vyras nevengia darbo, nedarys daugiau nusikaltimų.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia minėto automobilio buvo pastebėta jo savininkė S. P., ji paaiškino, kad jai priklausančio automobilio galinę dalį kliudė automobilis „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir po eismo įvykio pasišalino. Įvykio vietoje taip pat buvo P. S., kuri nurodė, kad automobiliu „Mazda MPV“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio pasišalinęs vairuotojas yra jos vyras P. S.. Nuvykus į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo pastebėtas stovintis automobilis „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis sparnas buvo apgadintas, namo viduje buvo sutiktas P. S., kuris patvirtino, jog minėtu automobiliu Ylakių miestelyje padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. P. S. teigimu, jis eismo įvykį padarė būdamas blaivus, po eismo įvykio grįžęs į namus jis išgėrė vieną butelį alaus ir vieną butelį 0,3 litro talpos degtinės. Alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d. 14.31 val., P. S. buvo nustatytas 2,30 prom. (vidutinis) neblaivumo laipsnis, antrojo patikrinimo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d. 14.58 val., P. S. buvo nustatytas 2,33 prom. (vidutinis) neblaivumo laipsnis (1-3 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), rastas automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio galinio bamperio, dešinėje pusėje aptiktos apgadinimo žymės. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme rastas automobilis „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant automobilio priekinio bamperio, kairėje pusėje rastos apgadinimo žymės (12-13, 14-26 b. l.).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, P. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 31 min. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o 14 val. 58 min., nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (28-30 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės MAZDA MPV 2.0 TD, 2005 metų laidos, variklio darbinio tūrio 1998 cm³ 100 kw variklio galios, kaina su PVM 2170 eurų (40 b. l.).

Iš UAB „Autobastionas“ pranešimo nustatyta, kad automobilis atsiimtas, visos saugojimo ir transportavimo išlaidos atlygintos (54 b. l.).

Kaltinamojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis pripažino savo kaltę bei parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., nuo ryto buvo pas savo draugą S. B., kuris gyvena Ylakių miestelio centre. Dirbdami pas jį namuose dviese išgėrė 0,5 litrų talpos butelį degtinės ir po vieną 0,5 litro talpos skardinę alaus 5 procentų stiprumo, nuo suvartoto alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau pagalvojo, kad vairuoti gali. Apie 14.00 val. sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Įsukus į Sedos gatvę jis suko į kairę ir nesuvaldęs automobilio, jo priekinio buferio dešine puse kliudė prie pat sankryžos stovėjusi kitą automobilį Audi A6, automobilio galinio buferio kairę pusę. Atsitraukęs atgal pažiūrėjo, kad automobilio Audi A6 buferis nesmarkiai apgadintas, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie tai nepranešęs policijai. Tam įtakos turėjo tai, kad buvo pavartojęs alkoholio ir suvokdamas, kad gali būti iškviesta policija, tuo metu išsigando ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Grįžęs namo, jis taip pat vartojo alkoholį iš sielvarto. Atvykusiems policijos pareigūnams jis neigė, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, kad alkoholį vartojo namuose jau po eismo įvykio. Taip sakė, nes tuo metu buvo neblaivus ir tikėjosi, kad taip išvengs atsakomybės. Prisipažįsta, kad vairavo išgėręs bei po eismo įvykio grįžęs namo dar pavartojo alkoholio ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi (87-89 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis P. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktos kaltinamojo apklausos protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (87-89 b. l.); 2) pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pagal kurį nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojui P. S. 2020 m. rugsėjo 25 d., 14.31 val. buvo nustatytas (2,30 prom.) girtumo laipsnis, o 14.58 val. nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis (1-3 b. l.); 3) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), rastas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio galinio bamperio, dešinėje pusėje yra apgadinimo žymės, sodybos adresu (duomenys neskelbtini), kieme stovi automobilis „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinio bamperio, kairėje pusėje yra apgadinimo žymės (12-13, 14-26 b. l.); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, kurio duomenimis, P. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 31 min. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o 14 val. 58 min. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (28-30 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis P. S. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pateiktas kaltinamojo žmonos P. S. prašymas atleisti kaltinamąjį P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį P. S. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo žmonos P. S. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ne pirmą kartą ir kaltinamojo žmona nėra tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Prokuroras savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, kad kaltinamasis 2016 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra teisiamas pirmą kartą kaip to reikalauja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o P. S. nėra tinkama būti laiduotoja, kadangi 2016 m. buvo padarytos veikos prieš ją, kaltinamajam šis asmuo negali būti autoritetas, nėra pagrįsto manymo, kad P. S. darys įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo P. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Analogiškos nuostatos suformuotos ir teismų praktikoje, pagal kurią pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai. P. S. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį (vyrą P. S.) jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, yra įsitikinusi, kad jos vyras ateityje nedarys nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta P. S. patvirtino, kad jos vyras P. S. nelinkęs nusikalsti, alkoholio nebevartoja, yra davęs blaivybės pažadą, jos santykiai su vyru yra geri, vyras nevengia darbo. Nurodė, kad vyrui galės daryti teigiamą įtaką savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu. Teisiamojo posėdžio metu P. S. išreiškė neigiamą vertinimą dėl vyro P. S. padaryto poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, kad P. S. supranta kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad vyras ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos (118 b. l.) matyti, kad P. S. dirba (duomenys neskelbtini), yra darbšti, atsakinga, kaimynų charakterizuojama kaip paslaugi kaimynė. P. S. yra neteista (119 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bausta vieną kartą administracine tvarka už mažai pavojingą veiką – dviračio vairavimą be ryškiaspalvės liemenės ir kai nedegė dviračio žibintai (124 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus P. S. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu P. S., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad P. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Dėl aplinkybės, ar kaltinamojo žmona gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų prieštaravo valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras motyvuojant tuo, kad 2016 m. kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamos atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, padarytų jo žmonos P. S. atžvilgiu. Kaip teisiamajame posėdyje parodė P. S., 2016 m. jos vyras, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo palūžęs, kadangi jie buvo neseniai palaidoję dukrą, vartojo alkoholį, lankėsi pas psichologą. Susipažinus su kaltinamojo P. S. asmens duomenų medžiaga, iš jų matyti, kad tikrai kaltinamojo dukra mirė 2015 m. vasario 27 d., kaltinamasis tada neteko antros dukros, kadangi 1998 m. lapkričio 2 d. yra mirusi dar viena kaltinamojo dukra (59-60 b. l.). Teismo vertinimu, šios ypatingai sunkios gyvenimiškos aplinkybės, netekus antros dukros, kaltinamąjį ir jo elgesį galėjo neigiamai paveikti, dėl ko galimai jis pradėjo vartoti alkoholį ir 2016 m. balandžio 16 d. smurtavo savo žmonos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu tada nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai (kaltinamojo žmonai) susitaikius, vadinasi, jau tuo metu kaltinamojo žmona jam atleido ir jie susitaikė. P. S. parodė, jog po to įvykio smurto daugiau jos atžvilgiu nebebuvo. Teismas netikėti P. S. parodymais neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad po minėtų įvykių kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar priimtų apkaltinamųjų procesinių sprendimų (61-62 b. l.). Nors nepateisinami yra kaltinamojo veiksmai jo žmonos P. S. atžvilgiu 2016 m., tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kaltinamojo žmona negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam, juolab, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad P. S. asmeninės ir moralinės savybės leidžia jai rodyti gerą pavyzdį kaltinamajam ir būti tinkama laiduotoja. Be to, kaltinamojo žmona P. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai kontroliuoti kaltinamojo elgesį padeda ir jų pilnametė dukra. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad kaltinamojo žmona P. S. gali būti laiduotoja.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo P. S. atžvilgiu 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17906-16 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (61-62 b. l.). Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras nurodė, jog dėl šios aplinkybės kaltinamasis negali būti laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo šiuo atveju aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tačiau, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).

Minėta, kad kaltinamasis P. S. 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17906-16 jo atžvilgiu nutrauktas. Nėra duomenų, kad kaltinamasis per vienerius metus po šio nutarimo įsiteisėjimo būtų padaręs nusikalstamą veiką, vadinasi 2016 m. balandžio 16 d. kaltinamojo P. S. padarytos nusikalstamos veikos yra praradusios savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamasis P. S. teisine prasme atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies sąlyga, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. S. visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi, kaltinamojo parodymais, žala nusikalstama veika nukentėjusiajai S. P. yra atlyginta draudimo bendrovės, o kaltinamasis regreso tvarka yra atlyginęs 290 Eur žalą draudimo bendrovei.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka iš viso yra keturis kartus (57 b. l.). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino esmines įvykio aplinkybes, nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, kaltinamasis yra davęs blaivybės įžadą (122 b. l.). Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo žmonos P. S. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo P. S. atžvilgiu taikytinas BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį P. S. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad P. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis P. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (2,30 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (dėl nusikalstamos veikos buvo apgadinta kitam asmeniui ir pačiam kaltinamajam priklausančios transporto priemonės), motyvus ir tikslus, tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskyrimo

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės, kurių paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (-es), kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Nusprendęs skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą, proporcingumo principo užtikrinimą ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme (BK 67 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai įvertinant paskirtų teisinių priemonių suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į minėtame straipsnyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo parodymus, jo asmenybę, kaltinamajam nustatytos etilo alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje (2,30 promilės), konstatuotina, kad kaltinamajam paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones, specialiosios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą bus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp tikslo pataisyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir tikslo apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jos nevaržys asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje yra susijusios ir suderinamos. Konfiskuojant turtą nėra siekiama iš kaltinamojo gauti naudos valstybei, bet yra siekiama konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kad būtų užtikrinta teisės pažeidimų darymo prevencija.

P. S. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę, darydamas nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis priklauso P. S. (35 b. l.), automobilis yra perduotas saugoti kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, iš P. S. konfiskuotina transporto priemonė „Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam P. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (91-93 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti P. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S. laiduotoja ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, P. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei ir specialiosios teisės sustabdymą.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir BK 72 straipsnio 2 dalimi, P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti P. S. priklausantį automobilį „Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti P. S.. Automobilį iki nuosprendžio įsiteisėjimo pavesti saugoti P. S..

Išaiškinti P. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.