Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-145-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
AN2-145-383/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02462-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-145-383/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02462-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo. M. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę ,,Honda Acord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,49 promilės (po pritaikytos paklaidos) girtumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą, apsauginę tvorelę ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio ženklas, apsauginė tvorelė ir apšvietimo stulpas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu apygardos teismui Institucijos viršininkas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą ir taikyti pažeidėjui už inkriminuotų nusižengimų padarymą transporto priemonės konfiskavimą.

2.1. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą, pagrįstumą ir patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Padarytas pažeidimas yra pavojingas ir ypatingai grubus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio ženklas, apsauginė tvorelė ir apšvietimo stulpas, keliant itin didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkių pasekmių.

2.2. Skunde nurodoma, kad visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ANK.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kvalifikavimas. Skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkant su teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

7. Pažymėtina, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų, todėl jas skiriant būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nusprendė, jog pagrindo taikyti transporto priemonės ,,Honda Acord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, nėra. Šį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad M. K. nusižengimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti, dėl padaryto nusižengimo jis nuoširdžiai gailisi, nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam. Tokiai teismo išvadai pritartina. Institucijos skunde akcentuojama, jog padarytas pažeidimas yra pavojingas, ypatingai grubus, jo metu apgadintas automobilis, kelio ženklas, apsauginė tvorelė ir apšvietimo stulpas. Su šiais skundo argumentais iš dalies sutiktina. Pripažįstama, kad M. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių, keliančių grėsmę ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, vis dėl to, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, turi būti atsižvelgta ir įvertinta aplinkybių visuma, tarpe ir pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad M. K. praeityje yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (viršytas važiavimo greitis, vairavo automobilį, nepaženklintą skiriamuoju ženklu, b. l. 12-13). Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, jog administracinės nuobaudos – 1 200 eurų baudos paskyrimas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams yra pakankamas administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, o papildoma administracinio poveikio priemonė neskirtina kaip perteklinė, nepažeidžiant proporcingumo principo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas