- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-3925-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02022-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB "Kanita"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio, Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB „Kanita“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. RNA-18731 „Dėl UAB „Kanita“ prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti UAB „Kanita“ prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad VMI 2018 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2487 (toliau – ir Turto arešto aktas) areštavo pareiškėjai priklausančius vandentiekio tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai).
Pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), statė du vieno buto gyvenamuosius namus kartu su Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais pagal dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą Nr. GK-18/10/01-TDP. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja siekia prijungti jos pastatytus Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas prie Žemės sklypo yra derinamas su UAB „Kauno vandenys“, kuri pareikalavo pateikti notarinius sutikimus dėl Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimo prie Žemės sklypo, tame tarpe ir pateikti VMI, kuri yra areštavusi Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, notarinį sutikimą.
VMI Sprendimu pareiškėjos 2021 m. balandžio 7 d. prašymo duoti sutikimą Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimui prie Žemės sklypo netenkino. Sprendime nurodė, kad tikslu nustatyti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų vertei, pareiškėja turi pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimo ataskaitą), kurios pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas, nėra grindžiamas įrodymais, o tik abejonėmis, dėl ko Sprendimas netgi neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra neteisėtas.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, turto arešto tikslas yra užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Skolininko turto areštas negali būti aiškinamas taip, kad jis sukelia teisines pasekmes tik skolininkui (turto savininkui), kadangi skolininko turto areštas pagal savo paskirtį sukelia ir privalo sukelti atitinkamas teisines pasekmes ne tik skolininkui, kurio turtas areštuojamas, bet ir kitiems asmenims. Šiuo atveju VMI pritaikytas areštas buvo skirtas tam, kad Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai nebūtų parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti. Kaip matyti iš Turto arešto akto, prie 5 ir 6 punktų (Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) pažymėta, kad apribojama tik disponavimo teisė, tačiau liko nepažymėti punktai dėl naudojimosi ir valdymo teisių apribojimų. Tačiau VMI neapribojo pareiškėjos teisės naudotis ir valdyti savo nuožiūra Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad siekdama prijungti Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie Žemės sklypo niekaip šio turto nepablogina ir nesumažina jo vertės, taip pat šis turtas ir toliau išliktų pareiškėjos nuosavybe. Taip pat nesuprantama, kodėl pareiškėja turi pati pagrįsti, ar prijungus Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie Žemės sklypo nepakis jo vertė. Šiuo atveju savo Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo, VMI turėjo pagrįsti svariais argumentais ir įrodymais, o ne atmesti prašymą vien dėl to, kad VMI kilo abejonių.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui VMI Turto arešto aktu įmonės nekilnojamojo turto objektams, tame tarpe ir Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinkams, esantiems (duomenys neskelbtini), nustatė turto areštą. UAB „Kanita“ mokestinė nepriemoka, Sprendimo priėmimo metu turėtais duomenimis, sudaro 282033,54 Eur, kurios išieškojimo užtikrinimui areštuotas prašyme minėtas turtas. Siekiant apsaugoti VMI, kaip pareiškėjos kreditoriaus, interesus, tikslu nustatyti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką šių objektų vertei, paprašyta pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimo ataskaitą), kurios pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę.
Pažymi, kad areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Mokesčiai – įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetą. Valstybė gali tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas tik turėdama tam pakankamai biudžeto pajamų. Vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių yra mokesčiai. Nepatenkinus reikalavimų dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, biudžetas negautų pajamų, taigi būtų ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.
Atkreipia dėmesį, kad turto areštas sukelia pareiškėjai nepatogumą ar gali sukelti neigiamų pasekmių, nepaneigia VMI teisės paprašyti papildomų įrodymų, šiuo atveju turto vertinimo ataskaitos, tikslu nustatyti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką areštuotų objektų vertei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas duoti sutikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VMI 2018 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2487 areštavo pareiškėjai priklausančius vandentiekio tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), statė du vieno buto gyvenamuosius namus kartu su Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais pagal dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą Nr. GK-18/10/01-TDP ir siekdama prijungti jos pastatytus Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į VMI prašydama duoti sutikimą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų prisijungimui prie VMI areštuotų Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų.
VMI Sprendimu prašymo netenkino dėl to, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudaro 282.033,54 Eur, kurios išieškojimo užtikrinimui areštuoti Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, tokiu būdu siekiant apsaugoti VMI kaip pareiškėjos kreditorės, interesus. VMI nurodė, kad tikslu nustatyti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų vertei, pareiškėja turi pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimo ataskaitą), kurios pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, teigia, kad jis yra nepagrįstas, nėra grindžiamas įrodymais, o tik abejonėmis, dėl ko Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra neteisėtas.
Ginčo santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Turto arešto aktų registro įstatymas, Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), Civilinis kodeksas (toliau – ir CK).
Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis (MAĮ 101 straipsnio 6 dalis).
Areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato CK ketvirtosios knygos XIV skyrius (CPK 863 straipsnio 5 dalis). Turto administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 683 straipsnio 1 dalį, areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo (CPK 683 straipsnio 3 dalis.)
Iš byloje esančio Turto arešto akto matyti, kad VMI areštuotą turtą paliko valdyti UAB „Kanita“, t. y. pareiškėjai, kuri, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Sprendime VMI nurodė, kad siekiant apsaugoti VMI, kaip UAB „Kanita“ kreditoriaus, interesus, tikslu nustatyti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką šių objektų vertei, yra reikalinga pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimo ataskaitą), kurios pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę, nesant tokių įrodymų pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, šis VMI Sprendime nurodytas prašymas/reikalavimas kyla iš CPK 683 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos perduoto naudotis turto asmens pareigos perduotu turtu naudotis nesukeliant jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo, bei iš siekio užtikrinti VMI, kaip pareiškėjos kreditoriaus, interesus, todėl yra pagrįstas.
Pareiškėjos vertinimu, Turto arešto akte pažymėta, kad pareiškėjai apribojama tik disponavimo teisė, tačiau liko nepažymėti punktai dėl naudojimosi ir valdymo teisių apribojimų – VMI neapribojo pareiškėjos teisės naudotis ir valdyti savo nuožiūra Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, todėl ir šiuo atžvilgiu pareiškėjai yra nesuprantamas VMI reikalavimas pateikti specialiųjų sąlygų (papildomų subjektų prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) įtaką šių objektų vertei. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertina kritiškai. Iš aptarto CPK 683 straipsnio 3 dalies reglamentavimo matyti, kad asmuo perduotu saugoti areštuotu turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo, t. y. naudotis ir valdyti ne savo nuožiūra, kaip argumentuoja pareiškėja, o nesukeliant jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Turto arešto aktu neapribojant pareiškėjai naudojimosi turtu ir jo valdymo teisių pareiškėjai išlieka CPK 683 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga, todėl pareiškėjos argumentai, jog Sprendimu nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja turi pati pagrįsti, ar prijungus Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie Žemės sklypo nepakis jo vertė, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad VMI, priimdama skundžiamą Sprendimą, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, VMI sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, sprendime nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei administracinio sprendimo motyvai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo panaikinti VMI Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.