Teisora
Registruotis

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-05 · Administracinė byla Nr. I-3541-815/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
I-3541-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03322-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3541-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03322-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–9).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. liepos 1 d. jis laikytas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl ko patyrė didžiulę moralinę žalą. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, kamerų plotas – apie 7 m², jose jis laikytas su daugiau kaip 2–3 asmenimis, retkarčiais – 3 asmenys, taigi, buvo pažeidžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), pagal kurį tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pažymėtina, kad į ploto normą neįskaičiuojamas unitazo ir praustuvės užimamas plotas. Kamerose sienų ir lubų tinkas buvo pažeistas pelėsio. Kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, dėl to nebuvo galimybių išsiplauti indų, taigi, teko nuolatos valgyti iš riebaluotų indų, o tai jau antisanitarinės sąlygos. Kiekvieną dieną buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. kiemelyje, tačiau tai pareiškėjo sveikatos ir būsenos teigiamai neveikė, o dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiškėjas neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir galvos svaigimas, be to, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Pasak pareiškėjo, jis daug kartų kvietėsi psichologą ir psichiatrą, bet sulaukdavo atsakymo, kad reikia kreiptis raštu, nors pareigūnai privalo registruoti ir žodinius prašymus; be to, jis daug kartų kreipėsi žodžiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl blogų jo laikymo sąlygų, tačiau prašymai nebuvo registruojami, į juos nereaguota ir nebandyta pakeisti pareiškėjo padėties.

2.2. Pareiškėjas nurodo, kad asmeninės erdvės trūkumas reiškia ir mažesnį privatumą, taip pat sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sąlygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, be to, tarp kalinamųjų kyla didesnė įtampa, daugėja smurto, savęs žalojimo, savižudybių atvejų, sumažėja kalinamųjų priežiūros efektyvumas. Lukiškių TI-K pareiškėjas stokojo veiklos už kameros ribų, nes poreikis yra didesnis, negu leidžia esamos patalpos ir darbuotojų skaičius.

2.3. Pasak pareiškėjo, jis nuo gimimo alergiškas silkės ir žuvies patiekalams, o Lukiškių TI-K kiekvieną vakarą maitino žuvimi ar silke. Pareiškėjas ne kartą ėjo kreipėsi į šeimos gydytoją, sakė, kad negali valgyti žuvies ir silkės, nes jį beria ir jis apanka, bet pareiškėjui atsakyta, kad jis yra ne viešbutyje, atskiro meniu jam nesudarys. Pareiškėjas rašė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui šiuo klausimu, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Taigi, pareiškėjas buvo verčiamas badauti, nes negaudavo priklausančios dienos maisto porcijos.

2.4. Pasak pareiškėjo, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio prasidėjo nuolatinė emocinė depresija, jis buvo baisiai sukrėstas, kai negaudavo priklausančios dienos maisto normos, dėl nepakeliamų sąlygų ir kankinančios aplinkos įtakos psichikai nuolat galvodavo apie savižudybę, be to, žymiai pablogėjo pareiškėjo sveikata (atsirado nemiga, jis miega po 4 val. per parą; nusilpo imuninė sistema, pradėjo nuolatos sirguliuoti), jis prarado daug svorio, jautėsi ir ligi šiol jaučiasi blogai, sutriko visavertis gyvenimas, dėl to pareiškėjas tapo uždaras, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, kyla nesutarimai, pykčiai, pareiškėjas visiškai prarado pasitikėjimą savimi, tapo labai dirglus aplinkai ir žmonėms. Taigi, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veikų (veikimo / neveikimo) pareiškėjas patyrė didžiulę neturtinę žalą.

2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Jungtinių Tautų Tipinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1248 nutarime patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“(toliau ir HN 122:2006),Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Savenkovas prieš Lietuvą, Peers prieš Graikiją, Kudla prieš Lenkiją, Kalashnikov prieš Rusiją), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civiline byla Nr. 3K-3-371/2003) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A143-1966/2008).

3. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. prašyme, be kita ko, nurodė, kad: per mėnesį apie 20 dienų jis buvo verčiamas badauti, kadangi tiek dienų per mėnesį patiekiami silkės ir žuvies patiekalai, kuriems jis yra alergiškas; į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi daug kartų žodžiu ir raštu dėl maisto davinio pakeitimo, nurodydamas, jog yra alergiškas žuvies ir silkės produktams bei jų kvapui, tačiau į pareiškėjo prašymus nereaguota, pareigūnai tik pasityčiojo iš pareiškėjo ir j ligos; dėl nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dėl jo kilo nuolatinė emocinė depresija, pareiškėjas numetė daug svorio, nusilpo imuninė sistema, nes pradėjo nuolat sirguliuoti (b. l. 86–87).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 13–20).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2015 m. birželio 19 d. dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. liepos 1 d., todėl remdamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 1 dalimi, taip pat LVAT administracine byla Nr. A261-1027/2011, Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. 2010 m. balandžio 15 d. vakare – 2010 m. balandžio 17 d. ryte, 2010 m. rugpjūčio 27 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. lapkričio 20 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 26 d. vakare, 2013 m. kovo 13 d. – 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 19 d. ryte, 2013 m. birželio 6 d. vakare vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat pareiškėjo 2010 m. balandžio 22 d. – 2010 m. rugpjūčio 26 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 2010 m. rugsėjo 14 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. – 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. birželio 3 d. – 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, o nuo 2013 m. birželio 7 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal PĮ taisyklių 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

7. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

8. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

9. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

10. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių, kamerose įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

11. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

12. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

13. Dėl maitinimo

Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 407-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K administracija, vykdydama šiuos reikalavimus, nemokamai aprūpina pareiškėją maistu pagal fiziologines mitybos normas.

14. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus, nurodo, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos atlygintinos žalos dydžio. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

15. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III

Teismo posėdyje pareiškėjas V. P. rėmėsi skundu ir prašė jo reikalavimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas V. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 21–25)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2010 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 m²); vakare kameroje buvo 11 asmenų;

– 2010 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11 asmenų, vakare – 9 asmenys;

– 2010 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 9 asmenys, vakare – 15 asmenų;

– 2010 m. balandžio 18 d. – 2010 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;

– 2010 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;

– 2010 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;

– 2010 m. balandžio 22 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;

– 2010 m. rugpjūčio 26 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²); vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2010 m. rugpjūčio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,85 m²), kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;

– 2010 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 280 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 280 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. rugpjūčio 30 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

– 2010 m. rugsėjo 14 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), vakare kameroje buvo 6 asmenys; perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;

– 2010 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2010 m. rugsėjo 16 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus

– 2012 m. spalio 30 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²); vakare kameroje buvo 1 asmuo;

– 2012 m. spalio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 383 (plotas – 7,22 m²), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 m²), kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

– 2012 m. lapkričio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 3 d. – 2012 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 263 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 13 d. išvyko į Alytaus areštinę;

– 2012 m. lapkričio 20 d. atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), vakare kameroje buvo 6 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), vakare kameroje buvo 3 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 21 d. – 2012 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 24 d. – 2012 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 322 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 27 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;

– 2013 m. vasario 13 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 273 (plotas – 7,79 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 15 d. – 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 20 d. – 2013 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 273 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas – 7,18 m²), kameroje vakare buvo 1 asmuo;

– 2013 m. vasario 27 d. – 2013 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 316 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 316 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 5 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;

– 2013 m. kovo 12 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 107 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

– 2013 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 m²), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 16 d. – 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 26 d. – 2013 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 31 d. – 2013 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 266 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus;

– 2013 m. gegužės 31 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

– 2013 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 116 ryte buvo 5, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 116 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 3 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. birželio 6 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 206 (plotas – 6,90 m²), kameroje vakare buvo 1 asmuo;

– 2013 m. birželio 7 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8.

2. 2010 m. balandžio 15 d. vakare – 2010 m. balandžio 17 d. ryte, 2010 m. rugpjūčio 27 d. ryte, 2010 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. lapkričio 20 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 26 d. vakare, 2013 m. kovo 13 d. – 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 19 d. ryte, 2013 m. birželio 6 d. vakare vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2010 m. balandžio 22 d. – 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. – 2012 m. spalio 29 d., 2012 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 11 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 3 d. – 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, o nuo 2013 m. birželio 7 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 21–25)).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

3.1. 2012 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1175, vadovaujantis, be kita ko, HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 322 vėdinimo sąlygos atitiko HN nuostatas, dirbtinis naktinis apšvietimas neatitiko šios higienos normos 23 punkto; Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) matavimų duomenimis kameroje Nr. 322 (kameros langas atidaromas į kiemo pusę, kuriame yra dirbtuvės) išmatuotas dirbtuvėse keliamas triukšmas, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai, atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. V-604 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastaruose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) nustatytus rodiklius; kameroje Nr. 322 dulkių koncentracija neviršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuojamų rodiklių (b. l. 30–31).

3.2. 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-55, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 125 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis naktinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus, oro temperatūra – neatitiko (b. l. 38–39).

3.3. 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-214, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 125 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 125 įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, sanitariniame mazge yra tualetas ir praustuvė, tualetas nuo gyvenamosios patalpos dalies atitvertas betonine sienele (b. l. 40–41).

3.4. 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-376, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 107 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, dirbtinė naktinė apšvieta – neatitiko; kameroje Nr. 107 greta durų įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirtas betonine sienele; kameroje Nr. 107 valymo inventoriaus nebuvo, tačiau pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką šią kamerą valo Lukiškių TI-K administracijos paskirti valytojai (b. l. 56–57).

3.5. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte, vadovaujantis, HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal 2013 m. gegužės 8 d. pavedimą Nr. 13(13.3)-13.9-574, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 116 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kamera Nr. 116 valoma, valymo duomenys registruojami žurnale; Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintą Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašą; dėl dezinsekcijos, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužiku ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas; minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbų žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 58–59).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 60–63).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 66–69). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 71).

6. Remiantis pareiškėjo pateikta 2015 m. birželio 29 d. medicinos dokumentų išrašo kopija, jam nustatytas atopinis dermatitas (alerginis dermatitas nustatytas vaikystėje, kai pareiškėjas buvo 4 metų) (b. l. 88).

7. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 1550 kopija: 2011 m. lapkričio 2 d. pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjo nusiskundimų neužfiksuota, taip pat neužfiksuota, kad jis informavo esąs alergiškas žuviai ir silkei, užfiksuota, kad pareiškėjas turėjęs galvos traumą su kaukolės lūžiu, dešinio raktikaulio lūžį, taip pat užfiksuota, kad suicidinių minčių neturi (b. l. 98–100); 2011 m. gruodžio 29 d. skundėsi bėrimu ir niežėjimu, teigė esąs alergiškas žuviai, diagnozuotas alerginis dermatitas, paskirti vaistai (b. l. 101); dėl bėrimo skundėsi ir 2012 m. sausio 2 d., sausio 3 d. (b. l. 101); 2012 m. sausio 20 d. – 2012 m. vasario 15 d. skundėsi kosuliu, peršėjimu gerklėje (b. l. 102–103); 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. liepos 25 d. skundėsi sloga, kosuliu (b. l. 106, 107); 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui diagnozuoti kataras ir bronchitas, skirtas gydymas (b. l. 108); 2013 m. balandžio 3 d. nusiskundimų neturėjo, nurodė turįs alergiją žuviai (b. l. 110); 2013 m. balandžio 8 d. skundėsi sloga, kosuliu, paskirti vaistai (b. l. 111); 2013 m. balandžio 12 d. užfiksuota, kad pareiškėjui alergija nustatyta nuo vaikystės, parengtas paklausimas į gydymo įstaigą – Jurbarko polikliniką (b. l. 112); 2013 m. balandžio 26 d., gegužės 13 d., birželio 12 d., rugsėjo 27 d., spalio 2 d., 2014 m. sausio 8 d., sausio 24 d., sausio 28 d., kovo 24 d., gegužės 7 d., spalio 3 d., spalio 30 d., skundėsi kosuliu, skausmu ryjant, sloga (b. l. 112–118, 122, 124–125, 127, 129, 132, 133); 2013 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui diagnozuotas ūmus bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 121); 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. liepos 18 d. diagnozuota alerginė reakcija (dermatitas) (b. l. 126, 130); 2014 m. balandžio 4 d. diagnozuotas užsitęsęs ŪVRS ir bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 128); 2015 m. balandžio 29 d. skundėsi nerimu, nemiga, nurodyta, kad anamnezėje yra F19.2 diagnozė, diagnozuota: F11.3, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, F19.2, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, skirti atitinkami vaistai (b. l. 140), tos pačios diagnozės nustatytos ir 2015 m. spalio 29 d., skirtas atitinkamas gydymas (b. l. 146–147) (b. l. 93–148).

8. Remiantis Lukiškių TI-K pateikta informacija, pareiškėjo prašymų Lukiškių TI-K administracijai pakeisti žuvies ir silkės valgiaraštį į kitą (be žuvies patiekalų) neįregistruota (b. l. 153, 156), pareiškėjas kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. birželio 7 d. į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais nesikreipė (b. l. 157).

II

1. Pareiškėjas V. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 6000 Eur už laikotarpį, praleistą nežmoniškomis, žalingomis sveikatai, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. (b. l. 1-9).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. balandžio 15 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-25)). Tačiau akcentuotina ir tai, jog skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015 m. birželio 18 d. (žr. voką, b. l. 10), o atsakovė prašo taikyti senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (nes pareiškėjo nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 29 d. nebuvo Lukiškių TI-K) kai kuriais laikotarpiais (nes ir tame laikotarpyje pareiškėjo ilgą laiką nebuvo Lukiškių TI-K) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. P. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (su tarpais, kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjo teismo posėdyje pateikta priežastis, jog jis yra nepabaigęs aukštosios mokyklos, todėl apie savo teisių pažeidimą nežinojo, nėra objektyvi, leidžianti teismui netaikyti ieškinio senaties terminą ir jį atnaujinti.

4. Kita vertus, nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (su pertraukomis) pareiškėjas V. P. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13-20); asmens įskaitos kortelę (b. l. 21-25)) taip pat buvo laikomas Lukiškių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 62 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. spalio 30 d. – 2012 m. lapkričio 1 d., 2013 m. kovo 13 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; taip pat 2012 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. kovo 5 d. – 2013 m. kovo 11 d., 2013 m. balandžio 5 d. – 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 3 d. – 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–20), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 21–25)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti higieną įstaigoje: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 60–63); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 70)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 66–69). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 71). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 30-31, 40-41, 58-59) iš esmės nenustatyta pažeidimų arba tie pažeidimai nėra itin sunkūs (b. l. 38-39, 56-57). Teismas vertina, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu (juos labiausiai ir akcentavo pareiškėjas savo skunde). Be to, teismas konstatuoja ir pažeidimą, susijusį su maitinimu žuvimi, nes pagal sveikatos istoriją matyti, kad pareiškėjas buvo alergiškas žuviai, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad nemaitino pareiškėjo žuvimi, davė kitokį maistą (2011 m. gruodžio 29 d. skundėsi bėrimu ir niežėjimu, teigė esąs alergiškas žuviai, diagnozuotas alerginis dermatitas, paskirti vaistai (b. l. 101); dėl bėrimo skundėsi ir 2012 m. sausio 2 d., sausio 3 d. (b. l. 101); 2013 m. balandžio 3 d. nusiskundimų neturėjo, nurodė turįs alergiją žuviai (b. l. 110); 2013 m. balandžio 8 d. skundėsi sloga, kosuliu, paskirti vaistai (b. l. 111); 2013 m. balandžio 12 d. užfiksuota, kad pareiškėjui alergija nustatyta nuo vaikystės, parengtas paklausimas į gydymo įstaigą – Jurbarko polikliniką (b. l. 112); 2013 m. balandžio 26 d., gegužės 13 d., birželio 12 d., rugsėjo 27 d., spalio 2 d., 2014 m. sausio 8 d., sausio 24 d., sausio 28 d., kovo 24 d., gegužės 7 d., spalio 3 d., spalio 30 d., skundėsi kosuliu, skausmu ryjant, sloga (b. l. 112–118, 122, 124–125, 127, 129, 132, 133); 2013 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui diagnozuotas ūmus bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 121); 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. liepos 18 d. diagnozuota alerginė reakcija (dermatitas) (b. l. 126, 130); 2014 m. balandžio 4 d. diagnozuotas užsitęsęs ŪVRS ir bronchitas, paskirtas gydymas (b. l. 128)). Be abejo, teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas pats piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis (2015 m. balandžio 29 d. skundėsi nerimu, nemiga, nurodyta, kad anamnezėje yra F19.2 diagnozė, diagnozuota: F11.3, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, F19.2, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, skirti atitinkami vaistai (b. l. 140), tos pačios diagnozės nustatytos ir 2015 m. spalio 29 d., skirtas atitinkamas gydymas (b. l. 146–147) (b. l. 93–148)).

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (62 paras pareiškėjas V. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjas buvo netinkamai maitinamas, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 eurų (nes labai atsižvelgiama ir į jo netinkamą maitinimą), kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1000 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. birželio 7 d. (netinkamai laikytas 62 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis