Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K., Z. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Pagėgių savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškimas netenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Z. S. nuo (duomenys neskelbtini) , R. K. – nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5, 10). Viename iš gyvenamojo namo dalių nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena Z. S., kitoje namo dalyje nuo 1984 metų gyvena R. K. (b. l. 10). Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniai – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys adresu (duomenys neskelbtini), nėra Stoniškių seniūnijos ir Pagėgių savivaldybės buhalterinėje apskaitoje, Pagėgių savivaldybė nėra šių statinių savininkė (b. l. 9, 11). Daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 12). Šių statinių kadastrų duomenys užfiksuoti 1996-06-21 (b. l. 14-26). Liudytojo G. S. parodymais nustatyta, jog 1996 metais seniūnija pareiškėjų gyvenamajam namui užsakė kadastrinę bylą, kad pastarieji galėtų šį nekilnojamąjį turtą privatizuoti, tačiau turtas nebuvo privatizuotas. Pareiškėjai teisme patvirtino, kad buvo pradėję privatizavimo procesą, tačiau gyvenamojo namo neprivatizavo, teigė, jog kažkur dingo dokumentai. Pareiškėjai tvirtina, kad jie sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais, mano, kad yra visos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi įgyti.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimo, nes nustatyta, kad gyvenamasis namas, bei jo priklausiniai – daržinė, tvartas, viralinė, malkinė, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. Nustatyta, kad apie 1970 metus namas priklausė (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui ir jame buvo apgyvendinta M. S. su vaikais. (duomenys neskelbtini) mirus M. S., name liko gyventi Z. S. ir jo sesers A. K. sūnus R. K.. Taigi, valstybė, atstovaujama tarybinio ūkio, suteikė pareiškėjams galimybę turėti savo būstą ir juo naudotis bei valdyti. Be to, valstybė, vadovaujantis butų privatizavimo įstatymu ir kitais vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims privatizuoti būstus, tačiau pareiškėjai savo teisės neįgyvendino. Šiuo atveju susidarė situacija, kai valstybės turtas - gyvenamasis namas, bei jo priklausiniai – daržinė, tvartas, viralinė, malkinė, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuoti, tačiau ir nebuvo perleisti, įtraukti, apskaityti Pagėgių savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį.

Todėl teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog pareiškėjai gyvenamąjį namą su priklausiniais valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti šį turtą įgyjamąja senatimi (CK.4.68 – 4.71 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, 533 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. K ir Z. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.