- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4495-329/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02931-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgininja Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas
dalyvaujant pareiškėjos V. V. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. K. atstovei advokato padėjėjai V. K.,
suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. K. atstovei advokatei S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. ir suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K. pareiškimus suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji, V. V., po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2004 m. sausio 14 d. atsiradusi palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti (e. b. l. 1–4).
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad 2004 m. sausio 14 d. mirė močiutė K. K., kuri iki mirties gyveno kartu su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini).Močiutė turėjo du vaikus: A. K., gimusį 1947 m. vasario 1 d., ir R. K., gimusį 1945 m., tiksli data nėra žinoma. Abu močiutės vaikai mirę. R. K. yra miręs anksčiau už močiutę, tiksli data nežinoma, jis neturėjo sukūręs savo šeimos, o pareiškėjos tėvas A. K. mirė 2010 m. spalio 26 d., jis turėjo 5 vaikus: pareiškėją V. V., gimusią 1978 m. birželio 26 d., R. K., gimusią 1983 m. balandžio 14 d., R. K., gimusį 1987 m. liepos 2 d., A. K., gimusį 1977 m. vasario 9 d., mirusį 1977 m. birželio 12 d., ir G. K., gimusį 1980 m. rugpjūčio 5 d., mirusį 1981 m. kovo 13 d. Nurodė, kad mirus K. K., liko jos palikimas, kurį sudaro 0,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nors per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė, tačiau palikėjos K. K. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti : perėmė visus močiutės paliktus kilnojamus daiktus, rūpinosi močiutei priklaususiu žemės sklypu, jį prižiūrėjo, juo naudojosi, tvarkė reikalingus dokumentus, mokėjo mokesčius. Todėl mano, kad šie aktyvūs veiksmai įrodo, jog pareiškėja perėmė močiutės turtą faktiškai jį valdydama. Šiuo metu pareiškėja nori įregistruoti nuosavybę, tačiau to padaryti negali, kadangi nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, todėl prašo teismo nustatyti močiutės palikimo priėmimo faktą pradėjus paliktą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai, byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti pareiškėjos sesuo R. K. ir brolis R. K., įstatymo nustatytu terminu taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad ji neprieštarauja suinteresuotųjų asmenų R. K. ir R. K. pareikštiems savarankiškiems reikalavimams, kadangi jie iš tiesų iš karto po močiutės mirties iki šiol prisideda prie palikimo išlaikymo savo darbu padėdami prižiūrėti tiek dirbamą žemę, tiek pievas, visi naudojasi užaugintu derliumi, todėl sutinka, kad suinteresuotųjų asmenų pareikšti savarankiški reikalavimai būtų tenkinami. Nurodė, kad K. K. mirties dienai testamento palikusi nebuvo, pirmos eilės įpėdinių nėra, todėl pareiškėja kaip antros eilės įpėdinė kartu su savo seserimi R. K. ir broliu R. K. turi teisę paveldėti savo senelės K. K. palikimą.
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2004 m. sausio 14 d. atsiradusi palikimą priėmė vaikaitės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas faktas, kad K. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir jos brolis, o močiutės K. K. vaikaitis, R. K., kadangi po močiutės mirties tiek pareiškėja V. V., tiek ji pati ir brolis R. K. padėjo dirbti tėvų ūkyje, visi dirbo močiutei K. K. priklausančiame 0,8400 ha žemės sklype, augino daržoves, šienavo pievą, naudojosi gautu derliumi. 0,8400 ha žemės sklype esančio sodo vaisiais. Nurodė, kad močiutė K. K. iki mirties gyveno pas sūnų A. K. – pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų tėvą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuose pačiuose namuose kartu gyveno ir pareiškėja V. V. (iki santuokos(duomenys neskelbtini) bei brolis R. K.. Nurodo, kad ji, R. K., po močiutės mirties taip pat grįžo gyventi į tėvų namus, nes tėtis sunkiai sirgo, mamos sveikata buvo taip pat bloga, reikėjo padėti ūkyje. Todėl mano, kad močiutės K. K., mirusios 2004 m. sausio 14 d., palikimą faktiškai priėmė visi trys vaikaičiai : R. K., V. V. ir R. K. (e. b. l. 65–67, 101–106).
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2004 m. sausio 14 d. atsiradusi palikimą priėmė jis kartu su savo seserimis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad močiutė K. K. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).Jos vardu registruotas liko 0,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr.4400-0183-1104. Šiuo žemės sklypu po močiutės mirties faktiškai naudojosi R. K. kartu su savo seserimis V. V. ir R. K., visi pagal galimybes jį prižiūrėjo, dirbo žemę, sodino daržoves, šienavo pievą, prižiūrėjo sodą, nuiminėjo derlių ir juo visi naudojosi. Pažymi, kad dokumentus, susijusius su minėtu žemės sklypu, visuomet tvarkydavo tik pareiškėja V. V. (e. b. l. 81–82, 98–100).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (e. b. l. 157–158). Pateiktame atsiliepime nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymai būtų atmesti. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. K. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja ir/ar suinteresuoti asmenys priėmė K. K. palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų prašymų patenkinimui. Taip pat prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų prašymus nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 144–145).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. sausio 14 d. mirė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9).
Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. S-18-16351-16451 K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).(e. b. l. 86–90).
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis K. K. nuosavybės teisės įregistruotos į 0,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21–22).
Nustatyta, kad pareiškėja V. V. ir suinteresuotieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K. yra palikėjos K. K. vaikaičiai (e. b. l. 17, 68, 104), K. K. sūnaus A. K., gimusio 1947 m. vasario 1 d., mirusio 2010 m. spalio 26 d., vaikai. K. K. turėjo du vaikus : R. K., gimusį 1945 m., tiksli data nėra žinoma, kuris yra miręs anksčiau už K. K., tiksli data nežinoma, jis neturėjo sukūręs savo šeimos, ir A. K., kuris turėjo 5 vaikus: pareiškėją V. V., gimusią 1978 m. birželio 26 d., R. K., gimusią 1983 m. balandžio 14 d., R. K., gimusį 1987 m. liepos 2 d., A. K., gimusį 1977 m. vasario 9 d., kuris mirė 1977 m. birželio 12 d., ir G. K., gimusį 1980 m. rugpjūčio 5 d., kuris mirė 1981 m. kovo 13 d. (e. b. l. 13, 15, 17, 58, 104, 129).
Byloje esančios Gyventojų registro pažymos ir Marijampolės 3-ojo notaro biuro išduotas liudijimas patvirtina pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos V. V. ir suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, R. K. bei R. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). sutampa su paskutine mirusiosios K. K. ir jos mirusiojo sūnaus A. K. deklaruota gyvenamąja vieta (e. b. l. 11, 25, 27, 29, 32, 34, 129, 131, 133, 135, 138, 140).
Pateiktas į bylą 2015 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės 3 -ojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. 2936, kopija patvirtina, kad 2004 m. sausio 14 d. mirusios K. K., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kazliškių k., Marijampolės sav., įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė (e. b. l. 11).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas konstatuoja, jog 2004 m. sausio 14 d. mirus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos palikimą, kurį sudaro 0,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini)., faktiškai priėmė ir jį valdė palikėjos K. K. vaikaičiai pareiškėja V. V. ir suinteresuotieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K.. Byloje nėra duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys būtų pradėję faktiškai valdyti K. K. palikimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjos bei suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: gimimo liudijimų kopijos (e. b. l.13, 68, 104), mirties įrašų ir mirties liudijimo kopijos (e. b. l. 9, 15), valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. b. l. 21–22), Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. S-18-16351-16451 kopija (e. b. l. 86), Gyventojų registro pažymos (e. b. l. 25, 27, 29, 32, 34, 129, 131, 133, 135, 138, 140), Marijampolės 3-ojo notaro biuro 2015 m. rugpjūčio 14 d. liudijimas (e. b. l. 11).
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į palikimo priėmimą reglamentuojančių normų nuostatas bei įvertinus pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos V. V. ir suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K. prašymai yra pagrįsti ir įrodyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos eilės įpėdinių priimti K. K. palikimą nėra. P. V. V ir suinteresuotieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K. yra antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis), tarp jų ginčo dėl palikimo priėmimo pradėjus palikimą faktiškai valdyti nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims turės juridinę reikšmę – suteiks jiems teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus (CK 5.51 straipsnis). Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 11,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(b. l. 1).
Byloje pareiškėja V. V. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus R. K. naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3036-3562, kurio galiojimas buvo pratęstas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-16-P-3036-14507 ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-17-P-3036-15965, buvo nuspręsta teikti pareiškėjui V. V. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 5–6, 7–8, 63–64); 2017 m. liepos 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3285-13597 buvo nuspręsta teikti R. K. antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 69–70).
Nurodytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimų pagrindu pareiškėja V. V. ir suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. K. 100 proc. yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš jų nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias valstybė patyrė nagrinėjamojoje byloje (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. K. nesinaudojo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba ir nėra atleistas nuo išlaidų apmokėjimo valstybei, byloje jis buvo atstovaujamas pagal susitarimą (e. b. l. 83), todėl iš jo priteistina valstybei 1/3 dalis, t. y. 3,80 Eur (trys eurai 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, kurį suinteresuotas asmuo R. K. privalėjo sumokėti už pareikštą savarankišką reikalavimą (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Taigi iš viso iš suinteresuoto asmens R. K. priteistina valstybei 41,80 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 80 ct).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. V. V ir suinteresuotųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, R. K. ir R. K. pareiškimus tenkinti.
Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2004 m. sausio 14 d., palikimą priėmė jos vaikaičiai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję paveldėtą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Priteisti iš suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 41,80 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.