Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovei advokatei Vaivai Savickienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui K. C.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Panevėžio rajono savivaldybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas prašo dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra.

Po viešo pranešimo apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje, jokie kiti suinteresuoti asmenys dėl jų galimų teisių į nurodytus statinius į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo užsakymu 2014 m. kovo mėn. atlikti statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2927-4002, kiemo rūsio, unikalus Nr. 4400-2927-4068, daržinės, Nr. 4400-2927-4079, tvarto, unikalus Nr. 4400-2927-4113, daržinės, unikalus Nr. 4400-2927-4124, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kadastriniai matavimai (b.l. 13-25). Šie statiniai, teisės į juos, su statiniais susiję galimi juridiniai faktai viešajame registre nėra registruoti (b.l. 5). Pareiškėjo pateikti dokumentai – 1974-03-21 dovanojimo sutartis – patvirtina, kad nurodyti statiniai asmeninės nuosavybės teise priklausė V. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 11). Po V. G. mirties dėl jo palikimo į notarą kreiptasi nebuvo (b.l. 66). Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo A. Š. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais (dokumentais patvirtinančiais apmokėjimą už elektrą - b.l. 26) nustatyta, kad statinius nuo 2000 m. valdo, jais naudojasi pareiškėjas, kuris statinius prižiūri, remontuoja, moka reikiamus mokesčius.

Nors pareiškėjo manymu, jis nuosavybės teisę į nurodytus statinius įgijo ne vien įgyjamosios senaties, tačiau ir 2001 m. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tokia nuomonė nepagrįsta. Pareiškėjo nurodytas sandoris dėl įstatymo reikalaujamos privalomos notarinės formos nesilaikymo negalioja nuo jo sudarymo momento, todėl negalėjo sukelti teisinių pasekmių, ir pagal jį pareiškėjas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į minėtus statinius (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 1.78 str. 1, d., 1.93 str. 3 d., 1.95 str. 1 d., 6.393 str. 1 d.). Be to nuosavybės teisę į tą patį objektą tas pats asmuo gali įgyti tik vienu iš įstatyme numatytų pagrindų, o ne keliais (CK 4.47 str.).

Nepagrįsti ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentai apie tai, jog, mirus statinių savininkui V. G., ir niekam nepriėmus jo palikimo, pagal įstatymą palikimas perėjo valstybei, ir valstybė tapo nurodytų statinių savininku, dėl ko pareiškėjas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į statinius įgyjamąja senatimi (CK 4.69 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 3 p.). Kaip minėta, statiniai, galimos teisės į juos, juridiniai faktai, susiję su jais, nebuvo ir nėra registruoti viešajame registre. Valstybė (jos atstovas) nuo 1990-04-26 (palikimo atsiradimo) neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama įgyvendinti paveldėjimo teisę (CK 5.50, 5.51 str.). Į notarą dėl to nesikreipta iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t.y. daugiau nei dvidešimt ketverius metus. Taigi paveldėjimo procedūra neužbaigta, ir negalima daryti išvados, kad statinių savininke paveldėjimo teisės pagrindu tapo valstybė, kaip teigia suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokia išvada, atsižvelgus į laikotarpį, per kurį valstybė neatliko jokių veiksmų, patvirtinančių, jog ji siekia įgyvendinti savo teises į palikimą, į aplinkybę, jog statinius nuo 2000 m. valdė, prižiūrėjo, remontavo pareiškėjas, be kurio priežiūros statiniai nebūtų išlikę, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str. 4 d., 5.62 str. 1 d. 3 p.).

Įstatyme numatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68 str.).

Bylos duomenimis patvirtintos visos nurodytos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į minėtus statinius, nustatyti. T.y. byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2000 m. sąžiningai pradėjęs valdyti, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nurodytą nekilnojamąjį turtą. Taigi daikto savininkas visą pareiškėjo nurodytą valdymo laikotarpį (nuo 2000 m. iki teismo sprendimo priėmimo dienos) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktus, bet nė karto ja nepasinaudojo. Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą faktą (CK 4.68 – 4.71 str.).

Iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose nustatytą minimalų priteistiną jų dydį (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius : gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2927-4002, kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2927-4068, daržinę, Nr. 4400-2927-4079, tvartą, unikalus Nr. 4400-2927-4113, daržinę, unikalus Nr. 4400-2927-4124, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.