- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- e2-6702-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01484-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei A. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. J. Z. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2023 m. kovo 20 d. pareiškimu, prašydamas atidalinti jam ir atsakovei A. M. priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į 0,2959 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, Sklypas), padalinant jį natūra pagal vieną iš pridedamų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantų:
- paskiriant šalims privatinėn nuosavybėn atitinkamas Sklypo dalis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geosoma“ 2022 m. spalio 28 d. Žemės sklypo atidalinimo schemą 1:500, paskiriant ieškovo nuosavybėn 2466 kv. m. ploto Sklypo dalį, pažymėtą schemoje „A“ raide, atsakovės nuosavybėn – 493 kv. ploto Sklypo dalį, pažymėtą schemoje „B“ raide, arba
- paskiriant šalims privatinėn nuosavybėn atitinkamas Sklypo dalis pagal UAB „Geosoma“ 2023 m. kovo mėn. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį, paskiriant ieškovo nuosavybėn 2466 kv. m. ploto Sklypo dalį, pažymėtą brėžinyje indeksu „763-3-1“, atsakovės nuosavybėn – 493 kv. ploto Sklypo dalį, pažymėtą brėžinyje indeksu „763-3-2“ (el. b. t. 1, l. 109-113).
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas: ieškovui – 5/6 dalys Sklypo, atsakovei – 1/6 dalis Sklypo. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ne vieną kartą per savo įgaliotinį R. Š. dėl sutikimo vandentiekio ir elektros įvadams į Sklypą bei atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nepateikė raštiško atsakymo į ieškovo rašytinį prašymą, bendraujant žodžiu, nurodė kreiptis į jos sūnų Lauryną. Bendraujant su atsakovės sūnumi, jis nurodė, kad atsakovė neduos sutikimų, siūlė kreiptis į teismą bei nusipirkti atsakovei priklausančią dalį už nerealią Žemės sklypo dalies kainą, t. y. 20 000 Eur. 2022 m. liepos mėn. ieškovo atstovas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybę per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekdamas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Sklypo dalis ir suformuoti atskirus sklypus. Ieškovas negalėjo tęsti šio proceso, kadangi reikalaujama pateikti projekto rengimo sutartį su projekto rengėju, kurią turi pasirašyti abu bendrasavininkai, kurie turi apmokėti projekto rengimo išlaidas. Vėliau reikalaujama pateikti ir atsakovės pasirašytą Sklypo pertvarkymo į du sklypus projektą. 2022 m. rugsėjį atsakovė SMS žinute buvo informuota, kad paruoštas Sklypo atidalinimo projektas, paklausta, kada ji gali pasirašyti jį. Atsakovė nepateikė atsakymo, ignoravo ieškovo skambučius. Atsakovei nesutinkant pasirašyti dokumentų, nebendraujant su ieškovu, jis kreipėsi į teismą dėl Žemės sklypo atidalinimo. Prieš paduodamas ieškinį ieškovas kreipėsi į atsakovę 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu, kartu su juo nusiųsdamas matininkų parengtą atidalinimo schemą. Atsakovei buvo pasiūlyta apsvarstyti šį pasiūlymą, jei ji turėtų kitų alternatyvių pasiūlymų – pateikti juos iki 2023 m. lapkričio 15 d. 2022 m. lapkričio 20 d. iš atsakovės sūnaus buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovo schema jiems nepriimtina, jie kreipsis į geodezininkus, kurie paruoš jiems priimtiną schemą. Ieškovo nuomone, abu šiuo ieškiniu atsakovei siūlomi Sklypo atidalinimo variantai yra priimtini atsakovei, kadangi ji turėtų tiesioginį privažiavimą į savo Sklypo dalį iš esamo kelio, Sklypo dalis būtų stačiakampio formos, patogi statybai ar naudojimui kitai paskirčiai. Atsakovės elgesys yra nekonstruktyvus, negeranoriškas, trukdantis ieškovui įgyvendinti savo teises. Atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasiūlytas Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuriame numatyta siaura juosta per visą Sklypo ilgį iki (duomenys neskelbtini) tvenkinio, yra neracionalus ir nepagrįstas; toks Sklypo padalinimas nebūtų patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) bei Kaišiadorių rajono savivaldybės, nebūtų leidžiama formuoti netaisyklingo atsakovės sklypo. Be to, atsakovė pateikė ne Žemės sklypo atidalinimo planą, bet Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį negali būti vykdomas atidalinimas iš Sklypo bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal ieškovo siūlomus atidalinimo variantus būtų užtikrintas Žemės sklypo naudojimo racionalumas, žala daikto paskirčiai nebūtų padaryta. Atsakovė galėtų naudoti savo Žemės sklypo dalį nekeisdama jo paskirties, neįvesdama jame komunikacijų, neįrengdama infrastruktūros arba pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Ieškovas taip pat turėtų galimybę savarankiškai spręsti dėl tolimesnio disponavimo savo turtu. Įvykdžius atidalijimą į atskirus žemės sklypus, jų vertė ženkliai padidėtų. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. 1, 159, 160, 177-179; t. 2, l. 66, 67) ieškovas nurodo, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė SMS žinute teiravosi jo elektroninio pašto adreso ir 2023 m. kovo 15 d. atsiuntė savo pasiūlymo variantą. Atsakovė neinformavo ieškovo apie savo ketinimus formuoti Sklypo atidalinimo variantą iki pat 2023 m. kovo 15 d. Ieškovo įgaliotas asmuo atsisakė bendrauti su atsakovės sūnumi, kadangi šis neturėjo juridinę galią turinčio atsakovės įgaliojimo. Atsakovė pradėjo bendrauti su ieškovu po bylos iškėlimo teisme, buvo pakeista Sklypo paskirtis, gautas adresas, parengti ir suderinti atsakingose institucijose detalūs atsidalinimo sprendiniai. Viskas buvo daroma taip, kaip pageidavo atsakovė, kad greičiau pasibaigtų bylinėjimasis. Ieškovo nuomone, atsakovė nevaldo savo elektroninio pašto paskyros, todėl jis prašo nevertinti byloje esančio susirašinėjimo tarp trečiųjų asmenų, kurie neįgalioti atstovauti šalių interesus teisme. Ieškovo teigimu, būtent jis pasiūlė atsakovei Žemės sklypo atidalinimo variantą, pagal kurį vėliau buvo parengtas suderintas Žemės sklypo atidalinimo planas. 2023 m. vasario pradžioje ieškovo įgaliotas asmuo R. Š. parengė schemą, pavaizduodamas siūlomą alternatyvų atidalinimo variantą be takelio link tvenkinio ir išsiuntė jį elektroniniu paštu L. M.. Šį planą ieškovo atstovas preliminariai buvo suderinęs su NŽT ir Kaišiadorių rajono savivaldybe.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovo reikalavimus (el. b. t. 1, l. 118-122). Nurodo, kad ji nesutinka su ieškovo teiginiu, jog nedavė atsakymo dėl turto atidalinimo. Pasak atsakovės, ji susisiekė su ieškovu ir pasiūlė atidalinti Žemės sklypą pagal pateiktus sprendinius arba nusipirkti jos dalį. Atsakovė buvo informuota apie paruoštą Sklypo atidalinimo projektą, bet siūlomas Sklypo padalijimas pažeidė jos teises. Atsakovė sužinojo, kad ieškovas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybę dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo po to, kai ji kreipėsi per portalą ŽPDRIS dėl Sklypo pertvarkymo projekto ir buvo informuota, jog Sklypo atidalinimo procedūra inicijuota ieškovo. Atsakovei nebuvo siūloma pasirašyti Sklypo pertvarkymo į du sklypus projektą. Atsakovė gavo iš ieškovo 2022 m. lapkričio 9 d. prašymą, tačiau informavo jį, kad nesutinka su tuo prašymu ir rengs savo atidalinimo variantą. Atsakovei netinka UAB „Geosoma“ 2022 m. spalio 28 d. parengtas Sklypo atidalinimo variantas, nes jai nepalanku naudoti Žemės sklypo dalį ar pakeisti sklypo paskirtį pagal šį variantą. Formuojamas žemės sklypas patenka į apribojimus: būsimą kelio naudmeną, kuri sumažina sklypą 20 kv. m.; oro elektros liniją, kuriai taikoma elektros tinklų apsaugos zona. D. Ž. sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu (Ščebnicos tvenkiniu). Atidalinimo būdas, kai atskiriama nuo vandens telkinio, sudaro apsunkintą aplinkybę naudoti atidalintą žemės sklypą pagal jo pagrindinę paskirtį. Atsakovė, sužinojusi apie ieškovo inicijuotą administracinę procedūrą, pasinaudojo savo teise teikti pasiūlymą parengtam projektui bei pateikė projekto vykdytojai UAB „Geosoma“ savo pasiūlymą dėl Sklypo padalinimo 2023 m. kovo 15 d. Ieškovas sutiko su atsakovės pasiūlymu ir buvo parengtas naujas projektas, kuris buvo pasirašytas abiejų šalių 2023 m. kovo 20 d. pateiktas tvirtinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Ieškovo ieškinyje nurodomas antras atidalinimo variantas yra tinkamas atidalinimo būdas, kurį pasiūlė būtent atsakovė ir pateikė teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovės teigimu, tarp jos ir ieškovo nebuvo ginčo dėl atidalinimo, kilo ginčas dėl atidalinimo sprendinių. Patikslinto ieškinio padavimo teismui metu tarp šalių nebuvo ginčo ir dėl atidalinimo sprendinių. Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pertvarkymo padalinant į du atskirus civilinės apyvartos objektus pagal pateiktą projektą valią išreiškia viešo administravimo subjektas – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl ieškovas negalėjo teikti teismui nei pirminio, nei alternatyvaus varianto su reikalavimu atidalinti Sklypą. Teismas negali priimti sprendimo už viešo administravimo subjektą. Ieškovas galėjo pateikti reikalavimą be bendraturčio sutikimo pateikti atidalinimo projektą viešo administravimo subjektui. Įstatyme nenumatyta galimybė teikti teismui alternatyvius reikalavimus, todėl, atsakovės nuomone, ieškinys paduotas su trūkumais. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nenurodė laiko, kuris buvo sugaištas jo teisinei pagalbai teikti, bei advokato paslaugų įkainio. Ieškinyje nurodyti teisiniai pagrindai yra pertekliniai, nes šiame procesiniame dokumente turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip buvo paskaičiuotos jo bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus kriterijus. Ieškovo sumokėta advokatui už ieškinio parengimą sumą yra neteisinga ir nepagrįsta. Ieškovui piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis (nuslėpus nuo teismo svarbias faktines aplinkybes), jo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neturi būti atlyginamos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas J. Z. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje prašė atidalinti Žemės sklypą pagal antrą ieškinyje nurodytą variantą, patvirtindamas jo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jo tikslas yra sutraukti penkis žemės sklypus. Jo ir atsakovės ginčai prasidėjo dar 2021 m., kai ji susitvarkė paveldėjimą, jie bandė tartis taikiai. Antras Žemės sklypo atidalinimo variantas buvo atsiųstas iš atsakovės pusės, bet jis netiko NŽT, tada ieškovas, jo įgaliotas asmuo koregavo jį ir pateikė šį pasiūlymą. Atsakovė atsiuntė savo variantą, kuriame buvo nurodytas takelis prie ežero. Ieškovo įgaliotinis nuvyko į NŽT, kur jam pasakė, jog toks pasiūlymas nebus patvirtintas. R. Š. tarėsi su notaru dėl susitikimo, buvo nustatyta data. Notaras nesutiko tvirtinti atidalinimo, kadangi buvo iškelta civilinė byla. Ieškovas nusprendė, kad ši byla turi būti išnagrinėta iš esmės, nes taip bus rezultatyviau. Jis nėra teisininkas, nori, kad ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Ieškovas kažkada asmeniškai kreipėsi į atsakovę dėl Žemės sklypo, bet vėliau informavo, kad turi įgaliotinį.
5. Ieškovo atstovas advokatas V. M. bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu prašė patenkinti ieškinį ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė parašė ieškovui, kad jai netinka siūlomos taikos sutarties sąlygos (t. y. kad šalys liktų prie savo bylinėjimosi išlaidų, atidalinant Žemės sklypą pagal antrą ieškinyje pasiūlytą variantą). Ginčo dėl atidalinimo neliko po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį. Iki tol buvo ginčas ir dėl atidalinimo, ir dėl atidalinimo formos, nes atsakovė reikalavo iš ieškovo pinigų. Atsakovė pasiūlė kitą atidalinimo variantą, nei nurodytas ieškinyje. Be to, ji siūlė ne atidalinimo planą, bet Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Todėl visų ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės. Iki ieškinio padavimo tarp šalių buvo ginčas, kadangi atidalinimo būdas yra reikšmingas klausimas sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimus. Teismas turi patenkinti antrą ieškinio reikalavimą, nes atsakovė nesutiktų tvirtinti žemės sklypo atidalinimo pas notarą, kadangi nesutiko su taikos sutarties sąlygomis. 2023 m. vasario 2 d. ieškovo matininkas parengė planą ir išsiuntė jį atsakovės sūnui el. paštu. Šis variantas buvo pasiūlytas atsakovei ieškovo. Atsakovės pozicija nebuvo iki galo aiški, tik ieškovui kreipusis į teismą ji pradėjo atlikti kažkokius veiksmus. Ieškovas buvo lankstus ir siūlė atsakovei įvairius variantus. Ieškovui tinka abu Žemės sklypo atidalinimo variantai, todėl jis neturi tikslinti ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
6. Atsakovės A. M. atstovas advokato padėjėjas L. R. teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškovo reikalavimus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su A. M. bendravo ieškovo įgaliotas asmuo, buvo susitarta pasirašyti susitarimą dėl Žemės sklypo atidalinimo pas notarą. R. Š. informavo atsakovę, kad pas notarą negali būti pasirašytas susitarimas, kadangi iškelta ši civilinė byla, bei pasiūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį, paliekant šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nenori mokėti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo antras reikalavimas atitinka atsakovės pasiūlytą sklypų konfigūraciją. Ieškovo pateikti reikalavimai prieštarauja vienas kitam, todėl negali būti tenkinami. Atstovo vertinimu, ieškovas paskubėjo kreiptis į teismą dėl atidalinimo. Atsakovė A. M. naudojosi savo el. paštu. UAB „Geosoma“ parengė atidalinimo projektą, dėl kurio abi šalys sutinka, pagal atsakovės paduotą planą. Yra teorinė galimybė, kad šalys nepasirašys pas notarą susitarimo dėl atidalinimo tuo atveju, jei teismas atmes ieškinį. Nors atsakovė pateikė į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tai neturi reikšmės, nes žmonės neskiria, kas yra žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ar žemės sklypo atidalinimo planas. Ieškovas neatsisakė pirmo reikalavimo, tai neaišku, dėl ko pareikštas ieškinys. Pats ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę, visas bendravimas vyko per jo įgaliotą asmenį R. Š.. Atsakovė buvo apgauta, todėl neteikė atsiliepimo į pradinį ieškinį, ji niekada negavo konkretaus pasiūlymo dėl atidalinimo formos. Šioje byloje ieškovas turi atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2959 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovui – 5/6 dalys sklypo (2466 kv. m), atsakovei – 1/6 dalis sklypo (493 kv. m.) (el. b. t. 1, l. 6-8). Susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp ieškovo įgaliotinio ir atsakovės duomenimis (el. b. t. 1, l. 22-30), atsakovė pateikė jam savo sūnaus telefono numerį dar 2021 m. gruodžio mėn.
8. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškimu ieškovo įgaliotinis R. Š. kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą įsivesti elektros ir vandentiekio bei nuotekų įvadus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (el. b. t. 1, l. 9-15). Atsakovė, gavusi šį prašymą, nedavė ieškovui sutikimo atlikti minėtus darbus. Iš liudytojo R. Š. (ieškovo įgalioto asmens) paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė pasiūlė atidalinti Žemės sklypą ir ieškovas su tuo sutiko.
9. R. Š. kreipėsi į atsakovę 2022 m. gegužės mėn., nurodydamas, kad jos sūnus rekomendavo kreiptis į teismą, kai R. Š. paprašė atsakovės sutikimo dėl elektros įvedimo. Atsakovė neatsakė į šią žinutę. 2022 m. birželio 22 d. ieškovės įgaliotas asmuo kreipėsi į atsakovę SMS žinute nurodydamas, kad siuntė jai laišką dėl sutikimų elektrai ir vandentiekio įvadams, bet negavo atsakymo, klausė, ar gali gauti tuos sutikimus. Atsakovė neatsakė į šią R. Š. žinutę.
10. Iš liudytojų L. M. (atsakovės sūnaus) ir R. Š. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė žodžiu pasiūlė ieškovui atidalinti Žemės sklypą ir ieškovas, atstovaujamas įgalioto asmens, sutiko su tuo. 2022 m. liepos 25 d. ieškovas inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, projekto uždavinys – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (el. b. t. 2, l. 60).
11. 2022 m. rugsėjo 22 d. SMS žinute ieškovo įgaliotas asmuo R. Š. informavo atsakovę, kad jos Sklypo dalies atskyrimo projektas paruoštas, klausė, kada jis gali būti pasirašytas. Atsakovė neatsakė R. Š. į šią žinutę. Tuomet ieškovo įgaliotas asmuo informavo atsakovę SMS žinute, kad ketina kreiptis į teismą dėl Žemės sklypo atidalinimo, kad galima susitarti taikiai, nes atskyrimas (atidalinimas) daromas atsakovės pageidavimu (el. b.t. 1, l. 28). Iš R. Š. skambučių atsakovei duomenų matyti, kad jis skambino jai 2022 m. birželio 22 d., rugpjūčio 2 d., rugsėjo 21, 22 d., spalio 7, 25 d., tačiau atsakovė neatsiliepė į jo skambučius (el. b. t. 1, l. 30).
12. UAB „Geosoma“ ieškovo užsakymu 2022 m. spalio 28 d. parengė Žemės sklypo atidalijimo schemą. Iš šios schemos matyti, kad ginčo sklype planuojama suformuoti du sklypus: sklypą, pažymėtą raide „A“ (2466 kv. m.), ir sklypą, pažymėtą raide „B“ (493 kv. m.). Sklypas „B“ yra prie kelio, jis yra stačiakampio formos. Liudytojų L. M. ir R. Š. paaiškinimais, būtent ši Žemės sklypo atidalinimo schema buvo pateikta atsakovei kartu su 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu (el. b. t. 1, l. 5).
13. 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu ieškovo įgaliotinis kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad jo atstovaujamasis pageidauja atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį ir suformuoti du atskirus žemės sklypus, todėl jis kreipėsi į matininkus, kurie parengė siūlomą sklypo atidalinimo variantą. Pranešimu buvo siūloma apsvarstyti šį atidalinimo planą ir pateikti savo poziciją; jei atsakovė turėtų kitų alternatyvių pasiūlymų ar siūlomų pakeitimų, prašyta pateikti juos elektroniniu paštu. Ieškovo įgaliotinis taip pat pranešė, kad jiems nepasiekus geranoriško susitarimo, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą bei nurodė, kad lauks atsakovės atsakymo iki 2022 m. lapkričio 15 d. (el. b. t. 1, l. 18). Atsakovė neatsakė į ieškovo įgaliotinio pasiūlymą dėl žemės sklypo dalių atidalinimo pagal jo pateiktą schemą pranešime nurodytu laiku.
14. 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovės sūnus L. M. informavo ieškovo įgaliotinį, jog atsakovei nepriimtina ieškovo pasiūlyta schema, jog jie kreipsis į geodezininkus, kad šie parengtų atsakovei priimtiną schemą. 2022 m. lapkričio 22 d. teisme buvo gautas ieškovo ieškinys dėl Žemės sklypo atidalinimo. Atsakovei ieškinio kopija įteikta 2022 m. gruodžio 1 d. (el. b. t.1, l. 41).
15. Tuomet atsakovės sūnus L. M. 2022 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku išsiuntė R. Š. schemą, kuri tenkino atsakovę. Atsakovės vardu buvo atsiųsta 2022 m. gruodžio 1 d. žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schema, pagal kurią Žemės sklypas padalintas į tris sektorius, pažymėtus raidėmis „A“, „B“ ir „C“. Sklypo dešinėje nubraižyta linija, formuojanti galimą taką nuo tvenkinio į atsakovės naudotiną sklypo dalį, pažymėtą „A“. Kaip variantas nubraižyta sklypo dalis, pažymėta „C“, šį variantą pasiūlė ieškovas (el. b. t. 1, l. 67, 68, žr. sprendimo 12 punktą).
16. Ieškovo įgaliotinis R. Š., atsakydamas į šį liudytojo L. M. laišką, klausė, kada atsakovė gali pasirašyti dokumentus, nurodė, kad suderins susitikimą pas notarą. Kitos dienos elektroniniame laiške ieškovo įgaliotas asmuo teiravosi L. M., ar pasirašomi dokumentai dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ar dėl atidalinimo, taip pat nurodė, kad jam nesvarbu, ką pasirinks atsakovė. Tuomet atsakovės sūnus paklausė, ar atsakovas turi atidalinimo sąlygas ir prašė atsiųsti jas. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina ieškovo ir jo įgalioto asmens paaiškinimus apie tai, kad jie bendradarbiavo su atsakove ir sutiko su bet kokiais jos pasiūlymais, siekdami greičiau atsidalinti Žemės sklypą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
17. Nors ieškovo įgaliotas asmuo R. Š. parodė teismui, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė atsisakytų tvirtinti tokį atsakovės sūnaus atsiųstą atidalinimą (žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą), byloje pateiktas R. Š. susirašinėjimas su savivaldybės darbuotoja vienareikšmiškai nepatvirtina šių jo parodymų (el. b. t. 1, l. 89). Elektroniniame laiške savivaldybės darbuotoja nurodė, kad svarstytų tokį atidalinimo variantą, jei būtų pagrįstas toks formavimo tikslas. NŽT atsakyme taip pat kategoriškai nepasisakyta dėl atsakovės pasiūlytos schemos, abstrakčiai nurodant, kad jei atidalijant nusižengiama teisės aktams, tai toks atidalinimas negalimas (el. b. t. 1, l. 91, 92). Bet kokiu atveju, teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, kadangi abi šalys susitarė dėl teisės aktus atitinkančio Žemės sklypo atidalinimo natūra varianto (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. 2022 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku ieškovo įgaliotas asmuo atsiuntė L. M. paslaugos užsakymo ŽPDRIS duomenis (el. b. t. 1, l. 61). Iš įgalioto asmens R. Š. elektroninio laiško liudytojui L. M., L. M. žinutės R. Š. bei paties R. Š. paaiškinimų nustatyta, kad L. M., sužinojęs apie ieškovo pradėtą administracinę procedūrą, 2022 m. gruodžio 20 d. paprašė R. Š. nutraukti sutartį dėl projektavimo darbų su UAB „Geosoma“ dėl to, jog sistemoje rodoma, kad pasirašyta sutartis su UAB „Geosoma“, todėl atsakovės matininkai negali nieko daryti. Teismo turimais duomenimis, ieškovo įgaliotas asmuo nenutraukė sutarties su UAB „Geosoma“, nurodęs iš pradžių, kad serga, vėliau – kad sumokėjo dalį sumos pagal sutartį. Be to, įgaliotas asmuo R. Š. prašė atsakovės pakeisti jos schemos pavadinimą iš naudojimo tvarkos į atidalinimo planą, nurodydamas, kad notaras netvirtins naudojimosi tvarkos, norint pasirašyti susitarimą dėl atidalinimo (el. b. t. 1, l. 63-66).
19. 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku ieškovo įgaliotas asmuo R. Š. atsiuntė ieškovui Žemės sklypo nuotrauką, kurioje pažymėta 490,07 kv. m. Žemės sklypo dalis stačiakampio formos. Elektroniniame laiške nurodoma, kad įgaliotas asmuo nupaišė planą be tako, kad nusiuntė šį planą L. M., kad jei jis sutiks, atiduos UAB „Geosoma“ planui parengti (el. b. t. 2, l. 68-72). Šie įrodymai, R. Š. ir L. M. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad abi ginčo šalys dalyvavo Žemės sklypo atidalinimo schemos, priimtinos abiems šalims, kūrime. Ieškovas pasiūlė atsakovei skirtino sklypo formą (stačiakampį), atsakovė – didžiosios jai skirtinos Žemės sklypo dalies lokaciją, ieškovas sutiko su jos pasiūlymu, pakoregavęs Sklypo formą (panaikindamas taką iki tvenkinio), o atsakovė sutiko su šia korekcija. Aplinkybę, kad būtent ieškovo įgaliotas asmuo pakoregavo Sklypo formą, patvirtino ir pats L. M., parodęs teismui, kad Schema be tako buvo parengta, atsižvelgiant į R. Š. pastabas. Todėl negalima išvada, kad ieškovo ieškinyje nurodytas antras Žemės sklypo atidalinimo variantas buvo pasiūlytas tik atsakovės (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
20. 2023 m. kovo 13 d. atsakovės užsakymu UAB „Inžinerijos centras“ parengė Žemės sklypo atidalinimo planą, pagal kurį atsakovei atitektų stačiakampio formos Žemės sklypo dalis prie kelio, pažymėta raide „A“, o ieškovui – likusi Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „B“ (el. b. t. 2, l. 58, 59).
21. 2023 m. kovo 13 d. atsakovė parašė ieškovui žinutę, prašydama pateikti jo elektroninio pašto adresą, kadangi ji nori pateikti naują Žemės sklypo atidalinimo planą, jog nereikėtų bylinėtis. Ieškovas nurodė jai kreiptis į jo įgaliotą asmenį R., kuris tvarko Žemės sklypo reikalus (el. b. t. 1, l. 181, 182). 2023 m. kovo 15 d. ieškovas nurodė atsakovei ir savo elektroninio pašto adresą, kuriuo atsakovė išsiuntė jam tą pačią dieną Žemės sklypo padalijimo planą, nurodydama, kad jei planas tinka, ji sutinka tvirtinti jį pas notarą, sudaryti taikos sutartį (el. b. t. 1, l. 182).
22. 2023 m. kovo 15 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Geosoma“ nurodydama, kad siunčia savo siūlomą sklypo padalinimo schemą, kadangi negali jos prisegti ŽPDRIS. 2023 m. kovo 16 d. UAB „Geosoma“ patvirtino, kad gavo schemą bei informavo, jog pagal ją paruoš sklypo atidalijimo projekto brėžinį bei atsiųs atsakovei jį susipažinti (el. b. t. 1, l. 132). Kitą dieną UAB „Geosoma“ darbuotoja D. Š. išsiuntė atsakovei Žemės sklypo padalinimo schemą (el. b. t. 1, l. 133).
23. 2023 m. kovo mėn. UAB „Geosoma“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ginčo sklypas pertvarkomas į du žemės sklypus, pažymėtus brėžinyje „763-3-2“ (493 kv. m. stačiakampio formos sklypas be priėjimo (keliuko) prie tvenkinio) bei „763-3-1“ (žemės sklypas 2466 kv. m.) (el. b. t. 1, l. 114,115). Už šį projektą visą sumą sumokėjo ieškovo įgaliotas asmuo R. Š. (el. b.t. 1, l. 173).
24. 2023 m. kovo 20 d. abi ginčo šalys parašė raštą, kad susipažino su D. Š. parengtu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu ir sutinka su projekto sprendiniais (el. b. t. 1, l. 135-137).
25. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 30 d. potvarkiu (el. b. t. 1, l. 164-166) patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas D. Š., pakeistos naujai suformuotų žemės sklypų paskirtys, nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, palikti buvę ir nustatyti nauji servitutai. 2023 m. birželio 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiu atidalintiems žemės sklypams suteikti adresai (el. b. t. 2, l. 3-6). 2023 m. liepos 7 d. NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo sprendimu patvirtintos naujai suformuotų sklypų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (el. b. t. 1, l. 173; t. 2, 7-39).
26. Iš šalių atstovų, liudytojų R. Š. ir L. M. paaiškinimų nustatyta, kad šalims nepavyko pas notarą pasirašyti susitarimo dėl sklypų pasidalinimo, kadangi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti duomenys apie tai, jog inicijuota civilinė byla pagal šioje byloje paduotą ieškinį. Notaras pasiūlė šalims įforminti jų susitarimą dėl sklypo atidalijimo taikos sutartimi, sudaryta šioje byloje (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
27. 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovo įgaliotą asmenį, prašydama pateikti taikos sutarties sąlygas. Iš atsakovės atstovo, liudytojo R. Š. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas siūlė sudaryti atsakovei taikos sutarties sąlygas, pagal kurias nebūtų skirstomos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. šalys liktų prie savo bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniame laiške R. Š. atsakovė nurodė, kad jai netinka taikos sutarties sąlygos, pagal kurias šalys lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, nes jie galėjo susitarti dėl sklypo atidalinimo be teismo (el. b. t. 1, l. 176).
28. Atsakovei teigiant, kad ieškovas neturėjo kreiptis į teismą dėl Žemės sklypo atidalijimo, kadangi tarp jų nebuvo ginčo dėl to, pasisako dėl ieškinio reikalavimo atidalinti Žemės sklypą vienu iš ieškinyje nurodytu būdu.
Dėl ieškinio reikalavimo atidalinti ieškovui J. Z. ir atsakovei A. M. priklausantį Žemės sklypą
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
30. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi jį išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
31. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
32. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis CK, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.
33. Viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, o neįrodžius jo – atmesti ieškinį dėl atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
34. Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022, 74 punktas).
35. Atsakovė, sutikusi atidalinti Žemės sklypą 2022 m. vasarą, tam tikrą laiką (beveik pusę metų) vengė atlikti konkrečius Žemės sklypo atidalijimo veiksmus. Atsakovė neteikė ieškovui pasiūlymų dėl Žemės sklypo atidalijimo, nereagavo į jo skambučius, žinutes bei rašytinį prašymą dėl Žemės sklypo atidalinimo iki 2022 m. lapkričio 20 d. Todėl ieškovas, siekdamas pasinaudoti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, pareiškė ieškinį teisme ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog tarp šalių nebuvo sutarimo dėl nuosavybės teisės į Žemės sklypą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, šio sprendimo 33 punktas).
36. Tai, kad atsakovė sutiko su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu (t. y. Žemės sklypo atidalijimu natūra), nepaneigia buvusio iki ieškinio ginčo tarp šalių, kadangi atsakovė informavo ieškovą per savo sūnų apie tai, jog ieškovo siūlomas Žemės sklypo atidalijimo variantas jai nepriimtinas. Kartu atsakovė, pasiūliusi atidalinti Žemės sklypą, neteikė savo atidalinimo varianto iki pat ieškinio kopijos jai įteikimo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovo ieškinys paskatino atsakovę imtis aktyvių veiksmų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Žemės sklypą įgyvendinimo. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl Žemės sklypo atidalinimo skubotai, nesulaukęs atsakovės atidalinimo pasiūlymo.
37. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės motyvu, kad šioje byloje negali būti atidalintas Žemės sklypas, kadangi tai yra viešo administravimo subjekto kompetencijos sritis. Visų pirma, kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad keliems bendraturčiams siekiant atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ne teismo tvarka prieš kreipiantis į viešo administravimo subjektus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, žemės sklypo atidalinimo projektas turi būti suderintas visų bendraturčių. Esant aiškiam ir įstatymo reikalavimus atitinkančiam žemės sklypo atidalinimo projektui, jis turi būti apsvarstytas viešo administravimo subjektų (žr. sprendimo 34 punktą).
38. Šiuo atveju iki viešo administravimo procedūros inicijavimo NŽT ir Kaišiadorių rajono savivaldybėje tarp šalių nebuvo aiškaus susitarimo dėl žemės sklypo atidalijimo varianto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys suderino Žemės sklypo atidalinimo būdą (atidalinimą natūra), numatydami konkretų atidalinimo variantą (pagal 2023 m. kovo UAB „Geosoma“ brėžinį), tik 2023 m. kovo 20 d. (žr. sprendimo 24 punktą), t. y. šios bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, teismo vertinimu, Žemės sklypo atidalinimo variantas, kuris šiuo metu tenkina abi šalis, buvo sukurtas jų abiejų pastangomis ir aktyviomis derybomis jau po ieškinio priėmimo teisme (žr. sprendimo 19 punktą).
39. Nors pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, bendraturčių susitarimą dėl Žemės sklypo atidalinimo turi tvirtinti notaras, nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Iš šalių atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šalys siekė patvirtinti jų susitarimą dėl atidalijimo pas notarą, tačiau šis atsisakė patvirtinti jų sutartį, kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo įrašas apie šią civilinę bylą.
40. Esant tokioms aplinkybėms, kai šalys tarpusavio nesutarimus dėl Žemės sklypo atidalijimo išsprendė tik šios bylos nagrinėjimo metu, kai buvo pareikštas ieškovo ieškinys dėl atidalijimo, tačiau šalims taip ir nepasiekus taikaus teisminio ginčo išsprendimo, teismas turi išspręsti ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų iš esmės (žr. sprendimo 30 punktą).
41. Viešo administravimo subjektai atliko būtinas procedūras minėtam projektui patikrinti ir patvirtino jį. Abi šalys sutaria, jog 2023 m. kovo mėn. UAB „Geosoma“ parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinys atitinka jų abiejų interesus.
42. Teismas, ištyręs į bylą pateiktą 2023 m. kovo mėn. UAB „Geosoma“ parengtą Žemės sklypo atidalinimo brėžinį, nenustatė, kad įgyvendinus padalijimą pagal minėtą brėžinį žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą taps neįmanoma, ar tai galima būtų padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų. Teismas nenustatė, kad nėra galimybės šalims padalyti žemės sklypą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų. Ginčo žemės sklypas atitinka jam suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, po atidalinimo jo dalys gali būti asmeninės nuosavybės objektais.
43. Ieškinyje nurodytas antras Žemės sklypo atidalijimo variantas fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos žemės sklypui, nepažeidžia kitų asmenų teisių, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį bei užtikrinta tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis ir jas aiškinančia teismų praktika, tenkina ieškovo ieškinį, atidalindamas šalims priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į 0,2959 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalindamas jį natūra. Teismas paskiria ieškovo nuosavybėn 2466 kv. m. ploto Sklypo dalį, pažymėtą 2023 m. kovo mėn. UAB „Geosoma“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinyje indeksu „763-3-1“, atsakovės nuosavybėn – 493 kv. ploto Sklypo dalį, pažymėtą minėtame brėžinyje indeksu „763-3-2“.
44. Patenkinęs ieškinį teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti ydingai, kadangi jie prieštarauja vienas kitam. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinyje gali būti reiškiami keli reikalavimai, vieno iš kurių patenkinimas pašalina galimybę tenkinti kitą, ir tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami, jei tenkinant vieną iš jų būtų išspręstas šalių ginčas iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Šiuo atveju ieškovas ir pareiškė ieškinyje du reikalavimus, vieno iš kurio patenkinimas išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl Žemės sklypo atidalinimo.
45. Teismas, patenkinęs ieškinį, nepasisako dėl ieškovo į bylą pateikto jo įgalioto asmens ir atsakovės pokalbio garso įrašo, nes, teismo vertinimu, įrašo turinys neturi teisinės reikšmės ginčo rezultatui. Toliau pasisakoma dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
47. Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
48. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą).
49. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinį, t. y. priėmus sprendimą ieškovo naudai, atsakovė turi atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo teismo sprendimu ginčo sklypas atidalijamas tokiu būdu, kurio pageidavo ir atsakovė, nėra pagrindo išvadai, kad sprendimas priimtas ir jos naudai, bei nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį.
50. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Žemės sklypo atidalijimo po to, kai atsakovė apie pusę metų nebendradarbiavo su juo dėl Sklypo atidalijimo. Ieškovui pareiškus ieškinį bei patikslinus jo reikalavimus, atsakovė prašė atmesti juos tuo pagrindu, kad tarp jų nėra ir nebuvo ginčo dėl Žemės sklypo atidalijimo. Atsakovė laikėsi tokios pozicijos nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios iki jos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bei atsisakė sudaryti taikos sutartį ieškovo siūlytomis sąlygomis (neskirstant tarp šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovė laikėsi pozicijos, jog būtent ieškovas turi atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
51. Ieškovas, jo įgaliotas asmuo visą laiką bendradarbiavo su atsakove, derindami su ja Žemės sklypo atidalinimo sąlygas, apmokėjo projekto rengimo išlaidas (žr. sprendimo 16, 23 punktus). Atsakovė iš pradžių pusę metų ignoravo ieškovo žinutes, prašymus, skambučius, iškėlus bylą teisme bei susitarus su ieškovu dėl atidalinimo varianto, nurodė, kad sutinka užbaigti ginčą taikos sutartimi (šio sprendimo 21 punktą). Vėliau atsakovė atsisakė sudaryti taikos sutartį dėl jos bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo (šio sprendimo 27 punktas), nors būtent jos neteisėti veiksmai (nebendradarbiavimas ir nesikooperavimas su ieškovu dėl bendros dalinės nuosavybės valdymo ir disponavimo) lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą. Teismo nuomone, tokia atsakovės pozicija, atsižvelgiant į jos elgesį iki ir po ieškinio padavimo teisme, negali būti vertinama kaip sąžininga.
52. Tuo atveju, jei atsakovė sutiktų sudaryti su ieškovu taikos sutartį jo pasiūlytomis sąlygomis, ginčas galėtų pasibaigti dar iki 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio. Atsakovei atsisakius sudaryti taikos sutartį ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, nors tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl Žemės sklypo atidalijimo, procesas buvo tęsiamas. Atsakovė teikė papildomus įrodymus, prašė apklausti byloje liudytoju jos sūnų, siekdama įrodyti savo poziciją. Ieškovas naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei siekdamas paneigti atsakovės įrodymus, taip pat teikė papildomus įrodymus ir prašė apklausti byloje liudytoju savo įgaliotinį.
53. Būtent atsakovės kategoriška pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo nulėmė tai, kad byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės, didinant abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas bei sąžiningas. Siekdamas sudaryti su atsakove taikos sutartį administracinės procedūros metu ieškovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. siekė, kad byla nebūtų nagrinėjama iš esmės, kad šalys neturėtų daugiau išlaidų advokato pagalbai. Tai, kad ieškovas neatsiėmė / neatsisakė ieškinio, bylos nagrinėjimo metu šalims iš esmės pasiekus susitarimą dėl Sklypo atidalijimo, negali būti vertinama kaip jo nesąžiningas procesinis elgesys. Atsakovė ir pasiekus minėtą susitarimą dėl ginčo esmės bylos nagrinėjimo teisme metu prašė atmesti ieškinį dėl to, kad jis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas, nesutikdamas su tokia atsakovės pozicija, turėjo teisę į civilinės bylos išnagrinėjimą iš esmės, juolab kad atsakovė atsisakė sudaryti su juo taikos sutartį.
54. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad patenkinus ieškinį, nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos atsakovės. Atsakovės reikalavimas dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovo turi būti atmestas.
55. Ieškovas šioje byloje turėjo 105 Eur žyminio mokesčio ir 3565,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (el. b. t. 1, l. 32, 42-45; t. 2, l. 48-50, 77-81, 85-89). Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 1600 Eur suma, sumokėta už advokato ieškinio parengimą, įrodymų rinkimą bei konsultacijas ieškovui, 1300 Eur už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patikslintą ieškinį, konsultacijas, advokato atstovavimą teismo posėdyje; 363 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, advokato pasirengimą teismo posėdžiams ir ieškovo interesų atstovavimą teismo posėdyje; 302,50 Eur už ieškovo interesų atstovavimą teismo posėdyje.
56. Statistikos departamento duomenimis 2023 m. II ketv. vidutinio darbo užmokesčio (bruto), reikšmingo sprendžiant klausimą dėl advokato atlygintinų išlaidų, dydis buvo 2000,10 Eur. Todėl laikytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu už vieną advokato konsultacijų / pasirengimo nagrinėti bylą / atstovavimo teismo posėdyje valandą galima maksimali atlyginimo suma yra 200,01 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Maksimali ieškinio parengimo kaina – 5000,25 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 1700,09 Eur (Rekomendacijų 8,5 punktas, CPK 3 straipsnio 7 dalis), patikslinto ieškinio kaina – 800,04 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas, įvertinus tai, kad ieškinys buvo iš esmės papildytas tik alternatyviu reikalavimu); rašytinių paaiškinimų – 800,04 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas).
57. Nors pirmoje ieškovo advokato išrašytoje sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas laikas, kurį advokatas užtrūko, teikdamas ieškovui konsultacijas, rengdamas ieškinį bei rinkdamas įrodymus, teismo vertinimu prašoma atlyginti už šiuos veiksmus 1600 Eur suma yra protinga ir sąžininga. Net pripažinus, kad ieškovas buvo konsultuojamas advokato dėl šio ginčo vieną valandą, nurodyta suma nėra neproporcinga ir neprotingai didelė ieškinio parengimo išlaidoms. Ieškinio parengimo ir konsultacijų kaina (1600 Eur) yra trigubai mažesnė už maksimalią vienos valandos konsultacijos bei ieškinio parengimo kainą (5200,26 Eur). Todėl nėra pagrindo mažinti šių ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų.
58. Ieškovo prašoma atlyginti 1300 Eur suma už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patikslinto ieškinio parengimą bei advokato konsultacijas ir atstovavimą teisme taip pat nėra neproporcinga ir neprotingai didelė, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą. Sąskaitos išrašymo dėl 1300 Eur sumos apmokėjimo dieną byloje buvo įvykęs vienas posėdis, kuris trūko 23 min., kitą dieną – posėdis, kuris trūko 1 val. 25 min. Todėl yra pagrindas skaičiuoti išlaidas už advokato dalyvavimą 2 val. trukmės teismo posėdžiuose. Maksimali šiame punkte nurodytų advokato paslaugų atlyginimo suma galėtų būti 3100,16 Eur (procesinių dokumentų parengimas, advokato dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose (2 val.), viena valanda konsultacijų). Kaip matyti, ieškovo prašoma atlyginti suma už šiame punkte nurodytas advokato paslaugas daugiau kaip du kartus yra mažesnė, nei maksimali mokėtina suma. Teismas, nustatęs šias aplinkybes bei įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo sudėtingumą, mano, kad nėra pagrindo mažinti už nurodytus procesinius veiksmus priteistino atlyginimo sumą.
59. Ieškovas prašo atlyginti ir 363 Eur už advokato paslaugas šiam rengiant rašytinius paaiškinimus, ruošiantis bylos nagrinėjimui iš esmės ir atstovaujant ieškovo interesus teismo posėdyje. 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdis, kuriame advokatas V. M. atstovavo ieškovą, trūko 50 min. Teismo vertinimu šiam posėdžiui pasirengti buvo būtina ne mažiau ne viena valanda. Maksimali suma už advokato rašytinius paaiškinimus ir pasirengimą bei ieškovo atstovavimą teismo posėdyje galėtų būti 1200,06 Eur (800,04+200,01+200,01). Ieškovo prašoma atlyginti suma yra daugiau kaip tris kartus mažesnė už maksimalią sumą, mokėtiną už nurodytas advokato paslaugas. Įvertinus bylos sudėtingumą, teismo nuomone, nėra pagrindo mažinti šiame punkte nurodytų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
60. Ieškovo prašymas atlyginti 302,50 Eur išlaidas, susijusias su advokato atstovavimo paslaugomis 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje (1 val. 23 min.), turi būti patenkintas iš dalies. Už advokato pasirengimo šiam teismo posėdžiui (1 val.) ir atstovavimą (1 val.) galėtų būti mokama maksimali 400,02 Eur suma (200,01 Eur+200,01 Eur; Rekomendacijų 9 punktas). Įvertinus tai, kad prieš tai turėtos ieškovo išlaidos advokato pagalbai buvo bent 2-3 kartus mažesnės už maksimalias kainas (šio sprendimo 57-59 punktai), tikslinga sumažinti šiame punkte nurodytas išlaidas 3 kartus bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 100 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje.
61. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimi, patenkinęs ieškinį, priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 3468 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (105+1600+1300+363+100).
62. Valstybė šioje byloje turėjo 9,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 96 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
patenkinti ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei A. M..
Atidalinti ieškovui J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į 0,2959 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant jį natūra pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geosoma“ 2023 m. kovo mėn. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį, paskiriant ieškovo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 2466 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą brėžinyje indeksu „763-3-1“, atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn – 493 kv. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą brėžinyje indeksu „763-3-2“.
Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3468 (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,24 Eur (devynių Eur 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.