Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-913-109/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
2A-913-109/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-23230-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
G. V. J.
Advokatai
Elena Gylienė, Jūratė Kelpšaitė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-913-109/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-23230-2009-1
Pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė
Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 121.18; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui V. J. ir jo atstovei advokatei Elenai Gylienei, atsakovės G. V. J. atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1970-530/2010 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei G. V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės G. V. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7; 80-86, t. 2, b. l. 96-103) prašydamas nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruotą 1973-09-29, Šakių r. sav. administracijos CMS, akto įrašas Nr.245, nustatant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, palikti ieškovui santuokos metu turėtą pavardę – J., atsakovei - pagal jos pageidavimą. Nekilnojamą turtą, įgytą santuokoje, nutraukus santuoką padalinti šiuo būdu: atsakovei G. V. J. priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 47.91 kv. m. ploto, vidutinė rinkos kaina 105000,- Lt, ieškovui V. J., priteisti garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9530 Lt, esantį (duomenys neskelbtini). Kilnojamą turtą, įgytą santuokoje, nutraukus santuoką, padalinti šiuo būdu: atsakovei G. V. J., priteisti automobilį VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini),1989 m. laidos, kurio vertė 3 500 Lt, ieškovui V. J. priteisti savos gamybos priekabą v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. laidos, kurios vertė 600 Lt. Pripažinti ieškovo V. J., asmenine nuosavybe automobilį Alfa Romeo, 145, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos, kurio vertė 2 000 Lt. Pripažinti atsakovės G. V. J., asmenine nuosavybe automobilį Toyota Yaris, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei G. V. J., priteisti bute (duomenys neskelbtini), kilnojamą turtą bei namų apyvokos daiktus už 7900,- Lt. Priteisti baldus, esančius patalpoje (ind. 77-2) 17,27 kv. m.: rūbų spintą – 800,- Lt, sofą-lovą – 700,- Lt, sekciją – 600,- Lt, žurnalinį staliuką – 200,- Lt, kilimą – 250,- Lt, televizorių – 700,- Lt, priteisti baldus, esančius patalpoje (ind. 77-3) 15,4 kv. m.: miegamąjį kampą – 600,- Lt, knygų lentyną – 200,- Lt, sekciją 600,- Lt, žurnalinį staliuką – 150,- Lt, kilimą - 200,- Lt, baldus, esančius patalpose (ind. 77-4) 5,40 kv. m. (virtuvė): 1. dujinę viryklę – 600,- Lt, virtuvinį komplektą – 400,- Lt, šaldytuvą – 900,- Lt, mikrobanginę krosnelę – 300,- Lt skalbimo mašiną – 800,- Lt, baldus, esančius patalpoje (ind. 77-1) 6,34 kv. m. (koridorius) sieninę spintą – 150,- Lt, batų dėžę – 50,- Lt. Ieškovui V. J., priteisti santuokoje įgyto nekilnojamo turto už 10130,- Lt (garažą, kurio vertė 9530,- Lt, ir transporto priemonė - priekaba 600,- Lt). Nutraukus santuoką atsakovei G. V. J., priteisti santuokoje įgyto kilnojamo ir nekilnojamo turto už 116400,- Lt (butą už 105000,- Lt, baldus esančius bute už 7900,- Lt, transporto priemonę VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3500,- Lt). Iš atsakovės G. V. J., ieškovui V. J., priteisti išmokėti kompensacijos – 48088,- Lt už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį, įgytą santuokoje. Kompensacija yra 48088,- Lt, gauta atėmus iš bendro santuokoje dalintino turto 63265,- Lt (9530 Lt – 600 Lt – 3935 Lt - 112 Lt), t. y. atėmus 9530,- Lt vertės garažą, 600,- Lt vertės priekabą bei dalį išlaidų už 3935,- Lt ginčo buto bendrus patarnavimus, šildymą ir 1112,- Lt dalį išlaidų už automobilių stovėjimo aikštelę. Prašė bylos vedimo išlaidas ieškovui ir atsakovui priteisti po lygiai. Nurodė, kad šeimoje nesutapo požiūriai į gyvenimą, namuose būdavo nuolatiniai barniai.

Atsakovė G. V. J. byloje pareiškė priešieškinį (t. 1, b. l. 61-64, t. 2. b. l. 84-87), kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. J. ir G. V. J., sudarytą 1973-09-29 Šakių rąj. sav. administracijos CMB, akto įrašo Nr. 245, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Priteisti atsakovei iš ieškovo 10000,- Lt neturtinės žalos. Santuokoje įgytą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padalinti taip: G. V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 49/100 dalis buto, (buto patalpų plane pažymėtą ind. 77-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. J., priteisti 51/100 dalis šio buto, (buto patalpų plane pažymėtą ind.77-2. Koridorių, buto patalpų plane pažymėtą ind. 77-1, virtuvę - 77-4, vonios/tualeto patalpa 77/5 bei rūsį, kadangi tai yra bendro naudojimosi patalpos, šias patalpas priskirti ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai. Santuokoje įgytą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti G. V. J., o V. J. iš ieškovės priteisti kompensaciją pinigais, t. y. 4765,- Lt. Iš ieškovo priteisti 1906,- Lt atsakovei už automobilio laikymą aikštelėje. Iš ieškovo priteisti 1195,- Lt atsakovei už kilnojamuosius daiktus. Automobilį ALFA ROMEO priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Automobilį VW, PASSAT priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 1750,- Lt kompensaciją pinigais; Savos gamybos priekabą v. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant 300,- Lt kompensaciją pinigais. Automobilį TOYOTA YARIS, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe ir neįtraukti į santuokoje įgyto dalintino turto balansą. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti J. pavardę, ieškovei – J. pavardę. Priteisti iš ieškovo atsakovei 4279,- Lt už bendrus patarnavimus ir šilumą. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu (2 t. b. l. 143-153) ieškovo V. J. ieškinį ir atsakovės G. V. J. priešieškinį patenkino iš dalies, santuoką tarp šalių sudarytą Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS 1973 m. rugsėjo 29 d., akto įrašo Nr. 245 nutraukė, pripažįstant jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, atsakovei G. V. J. paliko santuokinę pavardę. Santuokoje įgytą turtą padalino taip:

- Priteisė G. V. J. asmeninės nuosavybės teise 49/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

- Priteisė V. J. asmeninės nuosavybės teise 51/100 dalis šio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė naudojimosi tvarką buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sekančiai: ieškovė G. V. J. naudojasi patalpa buto patalpų plane pažymėta indeksu 77-3, atsakovas V. J. naudojasi patalpa buto patalpų plane pažymėta indeksu 77-2. Koridoriumi, buto patalpų plane pažymėtu indeksu 77-1, virtuve - 77-4 bei vonios/tualeto patalpa 77/5 ir rūsiu, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai.

- Priteisė G. V. J. garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant atsakovę G. V. J., sumokėti V. J. piniginę kompensaciją – 4765,- Lt.

- Priteisė ieškovui V. J. kilnojamuosius daiktus esančius jam tenkančiame kambaryje (17.27 kv. m.): rūbų spintą, sofą-lovą, sekciją, žurnalinį staliuką, kilimą, televizorių bei baldus esančius virtuvėje: dujinę viryklę, virtuvinį komplektą, mikrobanginę krosnelę, skalbimo mašiną, bei baldus, esančius patalpoje (ind. 77-1) 6,34 kv. m. (koridorius) sieninę spintą, batų dėžę.

- Priteisė G. V. J. kilnojamuosius daiktus esančius patalpoje (15,94 kv. m.) - miegamąjį kampą, knygų lentyną, sekciją, žurnalinį staliuką, kilimą.

- Priteisė ieškovui V. J. savos gamybos priekabą, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. laidos, kurios vertė 100,- Lt, išmokant atsakovei G. V. J. 50,- Lt kompensaciją.

- Priteisė ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini),1989 m. laidos, kurio vertė 600,- Lt, išmokant atsakovei G. V. J. 300,- Lt kompensaciją.

- Pripažino ieškovo V. J. asmenine nuosavybe automobilį Alfa Romeo, 145, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos.

- Pripažino atsakovės G. V. J. asmenine nuosavybe automobilį Toyota Yaris, v. Nr. (duomenys neskelbtini)

- Priteisė G. V. J. iš atsakovo V. J. – 1112,- Lt išlaidas už automobilio laikymą aikštelėje, 5300,- Lt už bendro turto pagerinimus; 4279,- Lt už bendrus patarnavimus ir šilumą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisti iš ieškovo V. J. 1497,95 Lt žyminio mokesčio Valstybės naudai, 203,50 Lt žyminio mokesčio bei 625,- Lt advokato išlaidų atsakovės G. V. J. naudai, 15,- Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas Valstybės naudai, priteisė iš atsakovės G. V. J. 5,- Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas Valstybės naudai.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareikštus ieškinio, patikslinto ieškinio ir priešieškinio, patikslinto priešieškinio reikalavimus, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs motyvus ir argumentus atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį, liudytojų parodymus, ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalys santuokinį gyvenimą nustojo vesti nuo 2006 m. pradžios, kada ieškovas išėjo iš namų ir kaip teigė atsakovė, atšventęs kūčias išėjo ir daugiau į namus nebegrįžo. Tai, kad nustojus gyventi su atsakove, po kurio laiko ieškovas susirado kitą moterį, teismas nelaikė šeimos iširimo priežastimi. Nors atsakovė teigia, jog ieškovas nuolat turėdavo kitų moterų, su jomis buvo neištikimas jai, tačiau tiesioginių įrodymų patvirtinančių neištikimybės faktus, į bylą nepateikė. Liudytojai apklausti teismo posėdžio metu patvirtino, kad matydavo ieškovą su kitomis moterimis sėdintį kavinėje, ar rūkantį, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą buvus neištikimu iki santuokos faktiško iširimo. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo neištikimas dar tuomet kai jų sūnui buvo ketveri metai, tai yra apie 1980-uosius metus ir ieškovas tas aplinkybes pripažino, atsižvelgiant į tai, kad šalys susitaikė ir toliau gyveno, nelaikytini skyrybų priežastimi. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai prašė pripažinti, jog skyrybų priežastimi buvo besaikis alkoholio vartojimas, kadangi byloje tokių duomenų, jog ieškovo polinkis vartoti alkoholį būtų turėjęs įtakos šeimos materialiniai gerovei, nėra. Priešingai, liudytojai patvirtino tai, kad atsakovė išėjus sutuoktiniui, pergyveno dėl materialinio gerbūvio, kad stigs lėšų šeimos pragyvenimui. Dėl aplinkybės, kad ieškovas išėjo iš namų ir nustojo rūpintis šeima, nerėmė finansiškai, teismas įvertino ieškovo parodymus, kad jis išėjo iš namų dėl to, kad trūko kantrybė, dėl nuolatinių sutuoktinės priekaištų, žeminimo, bandymo vadovauti, atimti galimybę naudotis šeimos turtu ir dėl to, kad sutuoktinė nebeįsileisdavo į namus, liudytojos I. T. parodymais, kad ieškovas pasiskundė, jog jį išvarė iš namų ir jis neturi kur gyventi, todėl jam leido apsistoti jų namuose. Dėl to teismas padarė išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abipusės sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas įtvirtintas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, dėl charakterio skirtumų, skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, sutuoktinį, padarė šalių bendrą gyvenimą neįmanomu, todėl šalys nuo 2006 metų pradžios nustojo bendrai gyventi. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo (CK 3.27, 3.28 straipsniai). Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 10000,- Lt neturtinės žalos teismas nurodė, kad nustačius, jog šalių santuokinis gyvenimas iširo dėl abipusės kaltės, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išsprendė šalių reikalavimus dėl santuokinio turto padalinimo manydamas, kad kliūčių padalinti turtą natūra nėra. Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, jog jis šiuo metu glaudžiasi draugo bute, todėl padarė išvadą, jog tenkinus priešieškinio dalį, jis turėtų gyvenamąjį plotą ir tai labiau atitiktų CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas įvertino ir tas aplinkybes, jog atsakovė būdama 65 metų amžiaus neturėtų realios galimybės išmokėti piniginę kompensaciją sutuoktiniui, kadangi jos pajamos šiuo metu yra nedidelės, sudaro apie 1400,- Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 74). Kitas turtas, kurį ji turi nuosavybės teise yra žemės sklypai Kazlų Rūdoje, kurių vertė yra nedidelė (t. 1, b. l. 75). Vasarnamis esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kazlų rūdoje nėra jos nuosavybė ir tai patvirtina UAB „Skena“ į bylą pateikta turto vertės ataskaita, jog gyvenamas namas pastatytas be leidimo, neinventorizuotas ir teisiškai neįregistruotas (t. 1, priedas Nr. 2), todėl ieškovo argumentai, jog atsakovė pardavusi vasarnamį turės galimybę išmokėti kompensaciją teismo laikyti nepagrįstais. Esant šioms aplinkybėms teismas tenkintino priešieškinio dalį dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę buto dalį, neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose, bei teisme nurodė, kad bute yra kilnojamieji daiktai, todėl jie dalintini. Teismas sutiko su atsakovės išsakyta pozicija, kad šaldytuvo ir skalbimo mašinos nėra, todėl negali būti traukiami daiktai į dalintino turto masę, jeigu jie neegzistuoja, dėl ko ieškinį dėl skalbimo mašinos bei šaldytuvo padalinimo atmetė, kaip neįrodytą. Dėl atliktų pagerinimų teismas nurodė, kad reikalavimas 5300,- Lt sumai yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkino priešieškinį šioje dalyje ir iš ieškovo atsakovei priteisė 5300,- Lt. Atsakovės priešieškinį dalyje dėl 1195,- Lt kompensacijos priteisimo už jos lėšomis nupirktus garų surinktuvą, šaldytuvą, skalbimo mašiną, teismas atmetė nurodydamas, kad kilnojamieji daiktai negali būti vertinami kaip bendro turto pagerinimai. Dėl garažo padalinimo teismas įvertino šalių argumentus, pateiktus įrodymus, bei vadovaudamasis CK 1.5 str. įvirtintais kriterijais, tenkino priešieškinį šioje dalyje ir garažą priteisė atsakovei natūra, ieškovui priteisė 4756,- Lt piniginę kompensaciją. Teismo nuomone, garažo paskirtis yra laikyti jame automobilį, atsakovė įrodė, jog ji automobilį buvo priversta laikyti apmokamoje aikštelėje. Kadangi ginčo dėl transporto priemonių tarp šalių nėra, todėl automobilis Alfa Romeo priteistas ieškovui, o automobilis Toyota Yaris priteistas atsakovei. Automobilį VW Passat pagamintą 1989 m. paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas įvertino 600 -700 Lt verte, atsakovė mano jog automobilio vertė galėtų būti ne didesnė nei 500,- Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog automobilio vertė turto padalinimo metu yra 600 Lt (vidurkis). Ieškovas mano, jog automobilis turėtų būti priteistas atsakovei, o atsakovė, kad ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra senas, jis registruotas ieškovo vardu, teismas manė, jog tikslinga jį priteisti ieškovui, o atsakovei priteistina kompensacija 300,- Lt vertės. Savos gamybos priekaba, kurią ieškovas paskutinio posėdžio metu įvertino 100 Lt verte, palikta ieškovui, priteisiant atsakovei 50,- Lt kompensaciją. Atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo 4279,- Lt už buto bendrus patarnavimus bei šilumą (b. l. 3-76, t. 2), teismo patenkintas, kadangi pareiga išlaikyti bendrą turtą, mokėti mokesčius tenka abiems šalimis vienodai, o ieškovas šios pareigos nevykdė. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 1906,- Lt išlaidas už automobilio laikymą aikštelėje (t. 2, b. l. 88), teismas atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad reikalaujama suma turėtų būti atitinkamai sumažinta sumokėtų mokesčių už garažą kaina, todėl tenkino priešieškinio dalį ir iš ieškovo atsakovei priteisė 1112,- Lt automobilio saugojimo aikštelės išlaidas.

Teismas atsižvelgiant į patenkintų ir atmesti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atitinkamai padalino ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 31-37) ieškovas V. J. prašo 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą turto padalinimo dalyje:

1. Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 47.91 kv. m. ploto, vidutinė rinkos kaina 105000,- Lt, padalinti šiuo būdu: atsakovei G. V. J. priteisti 51/100 dalis buto su rūsiu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) už 53550,- Lt; ieškovui V. J. priteisti 49/100 dalis buto su rūsiu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) už 51450,- Lt.

2. Ieškovui ir atsakovei nustatyti naudojimosi tvarką - buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 47,91 kv. m. ploto, pagal pateiktą buto dalių apskaičiavimo projektą ir paskirti naudotis: ieškovui V. J. šio buto kambarį, plane pažymėtą (ind. 77-3) 15,94 kv. m. ploto, atsakovei G. V. J. šio buto kambarį, plane pažymėtą (ind. 77-2) 17,27 kv. m. ploto. Bendro naudojimosi patalpas: koridorių, plane pažymėtą (ind. 77-1) 6,34 kv. m. ploto, virtuvę, plane pažymėtą (ind. 77-4) 5,40 kv. m. ploto ir vonią, WC, plane pažymėtą (ind. 77-5) 2,96 kv. m. bei rūsio patalpą padalinti šalims naudotis bendrai.

3. Ieškovui V. J. priteisti garažą su rūsiu (boksas), esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9530,- Lt.

4. Padalinti bute (duomenys neskelbtini), baldus šiuo būdu: priteisti ieškovui baldus, esančius patalpoje (ind. 77-3) 15,94 kv. m., miegamąjį kampą 400,- Lt, knygų lentyną 50,- Lt, sekciją 550,- Lt, žurnalinį staliuką 50,- Lt, kilimą 50,- Lt, bei priteisti mikrobanginę krosnelę – 100,- Lt esančią virtuvėje (ind. 77-4) (viso 1350,- Lt), priteisti atsakovei G. V. J. baldus esančius patalpoje (ind. 77-2) 17,27 kv. m. rūbų spintą 600,- Lt, sofą lovą 350,- Lt, sekciją 550,- Lt, žurnalinį staliuką (nulis vertės), kilimą 50,- Lt, televizorių 400,- Lt (viso 1950,- Lt). Atsakovei G. V. J. priteisti baldus, asmeninės nuosavybės teise, esančius virtuvėje, įsigytus nutrūkus faktinei santuokai (po 2006 m. gegužės mėn.): virtuvinį komplektą, kurio vertė 2250,- Lt, šaldytuvą „Samsung“ (vertė 1000,-) Lt, skalbimo mašiną AWE (vertė 980,- Lt) (viso 4230,- Lt). Priteisti ieškovui ir atsakovei, bendro naudojimo patalpoje (ind. 77-4) 5,40 kv. m. (virtuvė), esančią buitinę techniką: dujinę viryklę 100,- Lt ir garų surinktuvą – 410,- Lt, nustatant ieškovui ir atsakovei buitinę techniką naudotis bendrai. Priteisti iš ieškovo V. J. išmokėti atsakovei G. V. J. piniginę kompensaciją 205,- Lt dalį lėšų už garų surinktuvą. Priteisti ieškovui ir atsakovei bendrai baldus, esančius patalpoje (ind. 77-1) 6,34 kv. m. (koridorius) sieninę spintą 100,- Lt, batų dėžę 50,- Lt, nustatant ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai.

5. Kilnojamą turtą, transporto priemones įgytas santuokoje, padalinti šiuo būdu: atsakovei G. V. J. priteisti automobilį VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini),1989 m. laidos, kurio vertė 600,- Lt, priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės G. V. J. piniginę kompensaciją 300,- Lt.

6. Panaikinti sprendimą dalyje dėl 5300,- Lt kompensacijos priteisimo iš ieškovo. už bendro buto pagerinimą, priimant naują sprendimą: priteisti iš ieškovo V. J. išmokėti atsakovei G. V. J. piniginę kompensaciją 1679,- Lt.

7. Panaikinti sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo 4279,- Lt dalį mokesčių už butą, priimant naują sprendimą priteisti iš ieškovo V. J. išmokėti atsakovei G. V. J. piniginę kompensaciją 3935,- Lt.

8. Sumažinti teismo sprendimu, priteistas išlaidas: 2326,45 Lt (priteistą žyminį mokestį -1497,95 Lt. Valstybės naudai, teismo priteistą iš ieškovo atsakovės naudai 203,50 Lt, teismo priteistas už advokato išlaidas sumoje 625,- Lt), priteisti iš atsakovės išlaidas turėtas apeliacinėje instancijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo:

1. Teismas padalino tarp ieškovo ir atsakovės turtą iš esmės pažeidžiant ieškovo, kaip sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, priteisdamas atsakovei didesnę turto dalį, tai patvirtina byloje rašytiniai įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ieškovo materialinės padėties, kad jokio turto įregistruoto VĮ „Registrų centre“ ieškovas neturi, kad nuo 2006 m. gegužės mėn. iki dabar neturi gyvenamo ploto, pajamos mažos, nes dirba 0,5 etato darbo krūviu, neatsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę (serga epilepsija l t. b. l. 89). Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis žymiai geresnė, kadangi atsakovė turi turto įregistruoto VĮ Registrų centre, gauna pensiją, dirba. Sutinkamai su CK 3. 123 str. l d. teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kt. svarbias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas ieškovo prašymą jam priteisti didesnę nekilnojamo turto dalį, atmetė, neatsižvelgė į šias aplinkybes: į ieškovo įdėtą didesnį įdėlį sukaupiant santuokinį turtą - didesnį darbo užmokestį laikotarpyje nuo santuokos įregistravimo iki 2006 m. vidurio (1 t. b. 1. 87), jog ieškovas skyrė lėšas šeimai, rūpinosi šeimos gerove, jog šeima buvo pilnai materialiai aprūpinta.

3. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimą būtų įmanoma vykdyti, ieškovas sutinka dėl ginčo buto padalinimo natūra, tačiau teismo prašo jam priteisti 15,94 kv. m. patalpą su balkonu dėl sveikatos būklės, sutinka, kad jam būtų priteista patalpa (ind. 77-3) 15.94 kv.m. mažesnės kv.m, kadangi teismo prašo priteisti ieškovui garažą nurodydamas, jog teismas nepagrįstai garažą priteisė atsakovei motyvuojant tuo, kad ji turi automobilį, kurį laiko aikštelėje ir moka nuomos mokestį. Teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus byloje, t. y.: teismui pateiktame VĮ „Registrų centro“ išraše (1 t. b. l. 18, 53) , nurodyta, kad garažas (boksas) yra su rūsiu. Garažo 1 aukšte yra laikomas automobilis, o rūsyje yra sukrautos automobilio atsarginės dalys ir kt. asmeniniai daiktai (automobilio padangos, medžio apdirbimo staklės, tačiau neveikiančios - iškomplektuotos), todėl teismui papildomai pateikė įrodymus.

4. Dėl naudojimosi tvarkos - buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl patalpų naudojimo tvarkos nustatymu, paskiriant atsakovei patalpą (ind.77-3) 15.94 kv.m., o ieškovui patalpą (ind. 77-2) 17.27 kv.m., sutinkamai su virš išdėstytais motyvais.

5. Nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje kilnojamo turto - baldų bei namų apyvokos daiktų padalinimo, esančių bute (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Jeigu šis prašymas bus patenkintas, tokiu atveju, teismo prašo priteisti ieškovui tenkančiose patalpose esančius baldus (miegamąjį kampą 400,- Lt, knygų lentyną 50,- Lt, sekciją 550,- Lt, žurnalinį staliuką 50,- Lt, kilimą 50,- Lt, bei priteisti mikrobangų krosnelę 100,- Lt esančią virtuvėje (ind. 77-4). Viso 1350,-). Be to mano, kad bendro naudojimosi patalpose buitinę techniką (virtuvėje - dujinę viryklę, garų surinktuvą), šalys turėtų naudotis bendrai. Pažymėtina, kad teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl baldų bei buitinės technikos virtuvėje priteisimo atsakovei G. V. J. Atsakovei G. V. J. priteistini bute (duomenys neskelbtini), baldai, esantys patalpoje (ind. 77-2) 17.27 kv. m.: rūbų spinta 600,- Lt, sofa lova 350,- Lt, sekcija 550,- Lt, žurnalinis staliukas (nulis vertės), kilimas 50,- Lt, televizorius 400,- Lt, viso 1950,- Lt.), G. V. J. priteistini baldai, esantys virtuvėje, kurie įsigyti nutrūkus faktinei santuokai. Priteisti ieškovui ir atsakovei bendro naudojimo patalpoje (ind. 77-4) 5.40 kv. m. (virtuvė), esančią buitinę techniką: dujinę viryklę 100,- Lt ir garų surinktuvą 410,- Lt (įgytą atsakovės, nutrūkus santuokiniams ryšiams), nustatant ieškovui ir atsakovei buitinę techniką naudotis bendrai. Ieškovas sutinka atsakovei išmokėti dalį lėšų už garų surinktuvą – 205,- Lt kompensaciją. Taip pat prašo priteisti ieškovui ir atsakovei bendrai baldus, esančius patalpoje (ind. 77-1) 6.34 kv. m. (koridorius) sieninę spintą 100,- Lt, batų dėžę 50,- Lt, nustatant ieškovui ir atsakovei naudotis bendrai.

6. Nesutinka su transporto priemonių padalinimu. Teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymus bei duotus parodymus, kad automobiliu nesinaudoja nuo 2006 metų, kad automobilis, jo dokumentai ir raktai yra pas atsakovę, kuri laikotarpyje nuo 2006 metų pradžios iki dabar naudojosi automobiliu. Sutinkamai su išdėstytais motyvais, prašo teismo sprendimą dalyje dėl automobilio VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti šį automobilį atsakovei G. V. J., priteisiant iš atsakovės G. V. J. išmokėti ieškovui V. J. piniginę kompensaciją 300,- Lt. Likusioje dalyje sutinka su teismo sprendimu dėl kitų transporto priemonių priteisimo ieškovui ir atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

7. Dėl mokesčių už butą priteisimo 4279,- Lt. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu iš dalies, nes teismas iš ieškovo priteisė mokėti kompensaciją atsakovei 4279,- Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo bute ieškovas negyveno, kad atsakovė ieškovo į butą neįsileido nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki dabar, todėl jis neturėjo realios galimybės gyventi bute, naudotis priklausančia buto dalimi. Todėl sutinka išmokėti atsakovei kompensaciją 3935,- Lt.

8. Dėl bendro turto pagerinimo, bute (duomenys neskelbtini). Teismas tenkino atsakovės prašymą dėl atliktų remonto darbų buto pagerinimo 10600,- Lt sumai patenkino, priteisė iš ieškovo išmokėti dalį kompensacijos 5300,- Lt. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus byloje. Jis nesutinka šioje dalyje su teismo sprendimu, nes neįrodyta, kad ginčo butui pagerinti yra sunaudotos medžiagos ir atlikta darbų už 10600,- Lt. Ieškovė nurodė, kad bendro buto remonto darbus vykdė 2008 metais, tačiau iš pateiktų kvitų matyti, kad dalis statybinių medžiagų pirktos 2009 metais. Nėra jokių įrodymų, kad už virtuvės remontą sumokėta 3000,- Lt. Taip pat ieškovė nurodė, jog pirko naują virtuvės komplektą už 2250,- Lt, tačiau jokio kvito teismui nepristatė, tik avansu įneštus 600,- Lt. Nors teismas sprendime pasisakė, kad kilnojamieji daiktai negali būti vertinami kaip bendro turto pagerinimai, tačiau 2250,- Lt sumą įtraukė į bendro turto pagerinimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė dalį remonto darbų pradėjo užvedus bylą teisme 2009 m, sąmoningai siekė padidinti kompensacijos dydį, priteistiną atsakovei. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ieškovės menamų išlaidų buto remontui, nes suma nepagrįsta įrodymais. Ieškovas sutinka tik su dalimi, t. y. 3358,- Lt, todėl atsakovei mokėtina 1679,- Lt kompensacija (įdėtos šarvuotos durys, kurių vertė – 2000,- Lt, santechnikos darbai – 900,- Lt, pirktos statybinės medžiagos – 457,- Lt) (1 t. b. l. 108, 2 t. b. 1. 110, l t. b. 1. 124).

Atsakovė G. V. J. atsiliepimu (2 t. b. l. 41-46) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1970-530/2010 palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad 2010-12-15 teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, t. y., teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių ir nekilnojamąjį turtą, butą padalino natūra tinkamai. Ieškovas išeina už ieškinio ribų ir apeliacinėje instancijoje reiškia naują savarankišką reikalavimą. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad jam pirmos instancijos teismas priteisė mažesnę nekilnojamojo turto dalį. Atvirkščiai, teismas jam priteisė 51/100 dalis buto esančio (duomenys neskelbtini) ir kompensacijos iš jo atsakovei nepriteisė. Teismas teisingai nusprendė priteisdamas atsakovei garažą, o ieškovui priteisdamas kompensaciją už pusę garažo pinigais. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad garažas yra dviejų aukštų, jame yra duobe - rūsys, o ne du aukštai. Ieškovas pats siūlo pažeisti šalių lygiateisiškumo principą ir prašo teismo jam priteisti garažą, tačiau nemini, kad jis mokėtų kompensaciją. Teismas visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus byloje dėl buto pagerinimo, tinkamai įvertino aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl mokesčių, tinkamai išsprendė klausimą dėl automobilių padalijimo ir priėmė pagrįstą sprendimą. Dėl bute (duomenys neskelbtini) baldų padalinimo ieškovas kitaip skaičiuoja baldų vertes nei pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atsakovė neprieštarauja, kad teismas sprendime dar aiškiau nurodytų, t. y., išvardintų jai asmenine nuosavybe priklausančius daiktus, kaip mini ieškovas, t. y., šaldytuvą Samsung – 1000,- Lt, skalbimo mašiną AWE 4516 2009-03-04, 980,- Lt, virtuvės komplektą 2250,- Lt. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo jis skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą tik turto padalijimo dalyje. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl turto padalijimo.

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o asmeninės arba bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas.

Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių turtą, gali būti taikomas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais (pvz., nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė) ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių dalių nuosavybės teisėje principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priežasčių, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas nebaigtinis – nustatyta galimybė teismui remtis ir ,,kitomis svarbiomis priežastimis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ,,kitomis svarbiomis priežastimis“ ir paskiriant vienam sutuoktiniui naudotis daugiau ar vertingesnėmis patalpomis nei kitam, turi būti apsaugotos ir kito sutuoktinio teisės, jo teisių ribojimai turi būti proporcingi nustatytoms svarbioms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą nuo lygių dalių bendrojoje nuosavybės teisėje nukrypti.

Apeliantas neginčija teismo sprendimo dėl konkrečios jam tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje. Nesutikdamas su naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu - butu - nustatymu, apeliantas teigia, kad ši tvarka neatitinka asmeninių poreikių bei jo sveikatos būklės. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (serga epilepsija, T.I, 89 b.l.), jam turėtų būti suteikta teisė naudotis nors ir mažesniu, tačiau turinčiu balkoną buto kambariu, plane pažymėtu indeksu (77-3), kurio plotas 15,94 kv.m., o atsakovei kambariu, plane pažymėtu indeksu (77-2), kurio plotas 17,27 kv.m. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka. Atsakovo sveikatos būklė (epilepsijos priepuoliai), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas ieškovui suteikti teisę naudotis nors ir mažesniu, tačiau turinčiu balkoną kambariu, nes taip sudaromos jam sąlygos dažniau būti gryname ore (CK 3.123 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentu, jog ieškovas išėjo už ieškinio ribų ir apeliacinėje instancijoje reiškė naują savarankišką reikalavimą, t.y. nustatyti teisę naudotis nors ir mažesniu, tačiau turinčiu balkoną buto kambariu, nes tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje buvo pareiškę reikalavimus padalyti ginčo butą. Būdo, kuriuo prašoma padalinti butą, pakeitimas apeliacinės instancijos teisme nėra išėjimas už ieškinio ribų, nes esminis reikalavimas padalinti santuokoje įgytą butą lieka nepakitęs.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo keistina, o šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl garažo priteisimo natūra atsakovei, o ieškovui kompensacijos pinigais, pažymi, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Akivaizdu, kad garažas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio techniškai neįmanoma atskirti tarp dviejų savininkų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai garažą natūra priteisė vienam sutuoktiniui, o kitam kompensaciją pinigais. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo garažu iki santuokos nutraukimo naudojosi ieškovas, jame sukrauti įvairūs automobilio remonto reikmenys (T.III. 9 b.l), be to, ieškovas turi automobilį, nuo 1986 m. yra GSK NR. 117 narys, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti nusistovėjusius šalių santykius ir garažą priteisti atsakovei, o ieškovui kompensaciją pinigais, prieštarauja ekonomiškumo ir teisinių santykių stabilumo principams. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, garažą natūra priteisiant ieškovui, o atsakovei iš ieškovo 4765,- Lt kompensaciją pinigais už jam tenkančią atsakovės garažo dalį.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog automobilis VW Passat, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai natūra priteistas ieškovui, o iš jo piniginė kompensacija atsakovei. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovė sutiko su ieškovo teiginiais, kad ginčo automobilis yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, bevertis. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalinti tarp šalių turtą, kuris nebeturi ekonominės ar turtinės vertės, nėra pagrindo, todėl ginčo automobilis iš dalintinos turto masės pašalintinas ir tarp šalių nedalintinas. Kita vertus, šio automobilio tarp šalių nepadalijus, už jo utilizaciją lieka atsakingas tas asmuo, kurio vardu jis registruotas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog kilnojamieji daiktai tarp šalių padalyti netinkamai. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas kai kuriuos kilnojamuosius daiktus turėjo šalims palikti naudotis bendrai. Teisėjų kolegija pažymi, kad baldai ar buitinė technika yra padalijami daiktai, todėl jie tarp šalių turi būti padalinti natūra. Būtent taip pirmosios instancijos teismas ir padarė. Daiktai, atsakovės įgyti po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, yra jos asmeninė nuosavybė, todėl santuokos nutraukimo byloje į bendro turto masę neįtrauktini ir tarp šalių nedalintini.

Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas iš jo atsakovei nepagrįstai priteisė 4279,- Lt už buto bendrus patarnavimus bei šilumą. Ieškovas neginčija, kad nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, nemokėjo bendro turto (buto) išlaikymo išlaidų (komunalinių mokesčių ir pan.). Duomenų, kad atsakovė neįleido į butą byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip turto bendrasavininkis privalo kompensuoti atsakovei išlaidas, kurias ji turėjo už bendro turto išlaikymą. Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį bendrasavininkiai, išlaikydami bendrąją jungtinę nuosavybę, privalo solidariai apmokėti jos išlaikymo išlaidas. CK 6.114 straipsnio 3 punktas numato, kad kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais, jam reikalavimo teisė į skolininką pereina regreso tvarka pagal įstatymą. Taigi, atsakovei perėjo reikalavimo teisė pagal įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei pagrįstai priteisė 4279,- Lt.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas atsakovei priteisė nepagrįstai didelę 5300,- Lt kompensaciją už bute atliktus pagerinimus, pažymi, kad jie pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė įrodė buto pagerinimų padarymo faktą ir jų vertę (10600,- Lt). Su tokiais pirmosios instancijos argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Byloje yra duomenys tik apie tai, jog ieškovė sumokėjo 2000,- Lt už šarvuotas duris; santechnikos darbus – 900,- Lt; pirko statybines medžiagas – 457,- Lt (T.I, 108; 124; T.II, 110 b. 1.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pakeitė radiatorius už 750,- Lt; padarė virtuvės remontą būtent už 3000,- Lt, o koridoriaus už 1700,- Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad virtuvės baldų komplekto už 2250,- Lt įsigijimas negali būti laikomas buto pagerinimu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė buto pagerinimą tik už 3357,- Lt, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jai priteista kompensacija iš ieškovo už turto pagerinimą mažintina iki 1679,- Lt.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp bylos šalių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos nutraukimo byloje ieškiniu ir priešieškiniu iš esmės reiškė analogiškus reikalavimus (nutraukti santuoką, padalinti turtą ir pan.). Šie šalių reikalavimai buvo patenkinti (santuoka nutraukta, turtas padalytas). Tai, jog šalys prašė skirtingais būdais tarp šalių padalinti turtą, nereiškia, kad kuri nors iš jų laimėjo bylą. Todėl pripažintina, jog nei viena iš šalių bylos pirmosios instancijos teisme nelaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme, vienai iš kitos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 500,- Lt žyminio mokesčio išlaidų (T.III, 18 b.l.) ir 800,- Lt advokato pagalbos išlaidų, o 1392,- Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas (T.III, 38 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 500,- Lt advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovas apeliaciniu skundu ginčijo dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, t.y. 63060,- Lt sumoje. Jo skundas patenkintas apie 93 procentus. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys (apeliacinis skundas) patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 465,- Lt (500 x 93/100=465,- Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 744,- Lt (800 x 93/100=744 Lt) advokato pagalbos išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistini 35,- Lt (500 x 7/100 = 35,- Lt).

Kai apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir šalims priklauso atlyginimas už dalį jų bylinėjimosi išlaidų, teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, taiko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 1.1 str. 2 d., 6.130 str. 1 d.).

Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1174,- Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Be to, valstybei iš atsakovės priteistina 1294,56 Lt (1392 x93/100= 1294,56 Lt) žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, kurios mokėjimo terminas ieškovui buvo atidėtas (T.III, 38 b.l.) (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 51/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 49/100 dalis šio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, pažymėta plane indeksu 77-2, naudojasi atsakovė G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o iekšovas V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa, pažymėta plane indeksu 77-3. Koridoriumi, buto patalpų plane pažymėtu indeksu 77-1, virtuve - 77-4 bei vonios/tualeto patalpa 77/5 ir rūsiu, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai.

Priteisti V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovą V. J., sumokėti atsakovei G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją – 4765,- Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus).

Priteisti ieškovui V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus esančius jam tenkančiame kambaryje (17.27 kv. m.): rūbų spintą, sofą-lovą, sekciją, žurnalinį staliuką, kilimą, televizorių bei baldus esančius virtuvėje: dujinę viryklę, virtuvinį komplektą, mikrobanginę krosnelę, skalbimo mašiną, bei baldus, esančius patalpoje (ind. 77-1) 6,34 kv. m. (koridorius) sieninę spintą, batų dėžę.

Priteisti atsakovei G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus esančius patalpoje (15,94 kv. m.) - miegamąjį kampą, knygų lentyną, sekciją, žurnalinį staliuką, kilimą.

Priteisti ieškovui V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) savos gamybos priekabą, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. laidos, kurios vertė 100,- Lt, išmokant atsakovei G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 50,- Lt kompensaciją.

Pripažinti ieškovo V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį Alfa Romeo, 145, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos.

Pripažinti atsakovės G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį Toyota Yaris, v. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 1112,- Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dvylikos litų) išlaidas už automobilio laikymą aikštelėje, 1679,- Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus) už bendro turto pagerinimus; 4279,- Lt (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis litus) už bendrus patarnavimus ir šilumą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1174,- Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1294,56 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis litus 56 ct.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Jolita CirulienėGintautas Koriaginas