Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteista už tai, kad 2008 m. gruodžio 27 d., apie 21-21.30 val., (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė ranka ir kojomis gulinčiai ant grindų, esančiai bejėgiškoje būklėje dėl sunkaus girtumo, invalidumo, senatvės G. J., gim. (duomenys neskelbtini m., į krūtinę, galvą, abejas plaštakas, kairį petį, dešinį klubą, dešinę šlaunį, kairio kelio sritį, liemenį, kuo padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, poodines kraujosruvas su žaizdomis kaktos abiejose pusėse, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas nosies pamato srityje, kairiame skuoste, smakre, dešinio klubo sityje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, abiejose plaštakose, kairio peties srityje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinės kairėje, veido, pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, viso ne mažiau septyniolikos smūgių ranka ir kojomis, iš kurių ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais padarė liemens sumušimą, abipusius (dešinėje IV, VII, kairėje III-V ir VII) šonkaulių lūžius, kraujosruvas dešinio plaučio apatinėje, kairio plaučio viršutinėje skiltyse, sukėlė židininį plaučių uždegimą, ūmaus kvėpavimo - kraujotakos nepakankamumą, nuo ko iškart po patirtų sužalojimų G. J. įvykio vietoje mirė, tokiomis aplinkybėmis tyčia nužudė buvusią bejėgiškos būklės G. J.

Nuteistoji A. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

Apeliantė, nesutikdama su apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad jai yra paskirta per griežta bausmė. Ji prisipažino kalta dėl G. J. mirties ir labai gailisi nusikaltusi. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir nusikalstamai. Tačiau ji nei nužudyti, nei sužaloti G. J. nenorėjo, ji tik norėjo jai sukelti fizinį skausmą. Mano, kad dėl jai paskirtos griežtos - 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nukentės ne tik ji, bet ir jos šeima, vaikai, kurių nebus kam prižiūrėti. Ji namuose prižiūri 6 mažamečius vaikus, be to šiuo metu yra nėščia. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ji neprižiūri savo vaikų ir piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodo, jog ji išgeria tik retkarčiais, o jos vaikai yra prižiūrėti, jokių pretenzijų dėl vaikų elgesio jai niekas nepareiškė. Taip pat apeliantės manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad vaikus gali prižiūrėti vaikų tėvas. Jos sugyventinis dirba ne namuose, todėl jis negali visą dieną rūpintis vaikais. Mano, kad teismas jai galėtų taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji A. K., jos gynėjas bei nukentėjusysis prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė neneigia nužudžiusi G. J., tačiau teigia nenorėjusi pastarosios žudyti, o norėjusi jai tik sukelti fizinį skausmą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas A. K. kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. Byloje nustatytos nužudymo aplinkybės – suduotų nukentėjusiajai smūgių skaičius – ne mažiau 17 smūgių; padarytų sužalojimų lokalizacija – 4 smūgiai suduoti į krūtinės sritį, padarant mirtį sukėlusius sužalojimus; 7 smūgiai į galvos (veido) sritį, 6 – į abejas plaštakas, leido teismui padaryti išvadą, jog nuteistoji suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į G. J. gyvybę, kuri būdama bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo, invalidumo, senyvo amžiaus, turėjusi vaikščiojimo sutrikimų, nuteistosios veiksmams net nesipriešino, ir nors nenorėjo atimti nukentėjusiajai gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl apygardos teismo išvada, kad nuteistoji nužudė bejėgiškos būklės G. J., veikdama neapibrėžta, netiesiogine tyčia, yra teisinga ir pagrįsta, ir nuteistosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesutinka ir su jai paskirta bausme. Mano, kad jai yra paskirta per griežta bausmė ir prašo ją švelninti. Šis apeliantės prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajai A. K. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantei bausmę, atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta neapibrėžta, netiesiogine tyčia. Nuteistosios padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nuteistosios įvykdytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. J. buvo senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini), neįgali, jai buvo nustatyta 2 invalidumo grupė (t. 1, b. l. 50), be to, įvykio metu nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (G. J. lavono kraujyje rasta 2,85 promilių etilo alkoholio). Teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė ir į nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgta ir į nustatytą nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir nuteistosios asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantė neteista (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebausta. Nors apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ji neprižiūri savo vaikų ir piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau toks teismo motyvas yra patvirtintas bylos duomenimis. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pateiktos charakteristikos matyti, kad A. K. su sugyventiniu S. D. augina 6 nepilnamečius vaikus. 2007-03-29 įsakymu Nr.13B-814 A. K. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaikų nepriežiūros. Kaimynai dažnai skundėsi dėl A. K. girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Šeima buvo dažnai lankoma socialinių darbuotojų, policijos, nuteistoji ne kartą rasta neblaivi. Vaikai dažnai buvo paliekami be priežiūros, dažnai praleisdavo pamokas. Po specialistų vizitų situacija pasitaisydavo trumpam. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų iš A. K. pagal teismo sprendimą yra priteistos lėšos dukters iš pirmos santuokos išlaikymui, tačiau ji išmokų nemoka (t. 2, b. l. 9, 12). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad A. K. netinkamai vykdė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus (t. 2, b. l. 11). Kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad A. K. tinkamai neprižiūrėjo vaikų, tačiau teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, vis tik atsižvelgė ir į tai, kad vaikams reikalinga motina, jos dėmesys, auklėjimas, ir ši aplinkybė įtakojo nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliantei už jos įvykdytą kvalifikuotą nužudymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas) paskyrė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 14 metų (baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos), todėl teigti, kad nuteistajai yra paskirta per griežta bausmė nėra pagrindo.

Apeliantė savo skunde prašo taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Pirmosios instancijos teismas svarstė tokią galimybę ir padarė išvadą, kad taikyti nuteistajai BK 62 straipsnį pagrindų nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą bausmė gali būti švelninama, jei yra visuma sąlygų, o būtent: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; 3) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui yra būtina dar viena sąlyga – kaltininkas turi išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Apeliantė savo skunde nurodo, jog ji prižiūri 6 mažamečius vaikus, šiuo metu yra nėščia, jos sugyventinis dirba, todėl negalės prižiūrėti vaikų. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė augina 6 mažamečius vaikus ir šiuo metu yra nėščia, tačiau tai nereiškia, kad apeliantės vaikų dėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam prižiūrėti. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė gyvena su sugyventiniu, savo vaikų tėvu S. D., kuris dirba (UAB (duomenys neskelbtini)), gauna legalias pajamas, gyvena kartu su vaikais, išlaiko šeimą. Todėl teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios vaikus, pastarajai atliekant paskirtą bausmę, bus kam prižiūrėti. Dėl to, kad byloje nėra visų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymui, apeliantės prašymas taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atmetamas.

Apeliantė skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jai paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nuteistajai A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.