Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo D.U. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjo prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2012-07-25 raštu Nr. 30-68-S-7412 informavo D.U., kad jo pareiškimas dėl eismo įvykio, įvykusio 1997 metais, per kurį pareiškėjas buvo sužalotas, nebus nagrinėjamas, kadangi nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, iki skundo padavimo dienos praėjo 15 metų. D.U. prašo atstatyti praleistus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje konkrečiai išvardyta kokias bylas sprendžia administraciniai teismai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Policija, vykdydama jai pavestus uždavinius ir įgyvendindama įstatymus veikia kaip valstybinio administravimo subjektas, tačiau policijai yra suteikti įgalinimai pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnis), ji taip pat yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jam rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovas D.U. pareiškimą nepagrįstai tyrė vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos rajono policijos komisariatas turėjo įvertinti, ar D.U. kreipėsi dėl asmens patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti specialiųjų teisės aktų reglamentuojamą asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba atitinkamai pradėti (atsisakyti pradėti) ikiteisminį tyrimą.

Nors iš skundo turinio nėra aišku ar kreipdamasis į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjas D.U. siekė, kad atsakovas pradėtų administracinio teisės pažeidimo teiseną, ar ikiteisminį tyrimą, tačiau ir vienu, ir kitu atveju skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumą ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei Administracinių bylų teisenos įstatymu, nei kitais įstatymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka.

Administracinių teismų kompetencijai taip pat nėra priskirtas skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292, 293 straipsnius nutarimai, priimti išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (atitinkamai ir nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos), per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems proceso dalyviams. Organas (pareigūnas) per 3 dienas, jei įstatyme nenumatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ATPK 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė procesinio dokumento - nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną arba kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog 2012-07-25 raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, faktiškai analizuojamu raštu toks atsisakymas pradėti teiseną buvo išreikštas.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

Išaiškintina, kad policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn teisėtumas nagrinėtinas Klaipėdos rajono apylinkės teisme, o atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo D.U. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.