Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-323-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
A14.-323-224/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00109-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Pažeidėjas
L. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-323-224/2018Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00109-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 15.1.4; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 4 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovei D. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 3 d. atlikus statybos patikrinimą, nagrinėjant skundą, buvo nustatyta, jog L. R. iki 2018 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) esančioje valstybinėje žemėje (sklypas nesuformuotas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė neypatingo statinio – gyvenamojo namo (vieno buto pastatas) rekonstravimo darbus, kurių metu buvo pristatytas medinis karkasinis priestatas (vidaus patalpos neįrengtos), įrengtas medinis karkasas mansardai (vidaus patalpos neįrengtos) ir tokiu būdu buvo padidintas rekonstruojamo pastato tūris, užstatymo plotas. Taigi L. R. savavališkai vykdė neypatingo statinio rekonstravimą, neturėdamas tam parengto projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Tokiais savo veiksmais L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą palaikė, pabrėžė, jog L. R. padarytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas byloje esančiais duomenimis. Atstovė administracinės nuobaudos skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog jis nieko nežinojo apie tokius rekonstravimo darbams taikomus reikalavimus, nes anksčiau su tuo jis nebuvo susidūręs. Kuomet sužinojo apie taikomus reikalavimus, jis iš karto ėmėsi tvarkyti visus dokumentus ir dar šiuo metu juos tvarko. Apie tai jis informavo ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją. Rekonstruojamą pastatą jis paveldėjo po senelio ir tėvo mirties.

Tai, jog L. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Šalies argumentai

L. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo nurodytoms teismo posėdžio metu aplinkybėms (b. l. 4, 49).

Žemesnės instancijos teismas

Iš projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties Nr. P-01-37 matyti, jog L. R. 2018 m. sausio 17 d. pasirašė sutartį dėl naujo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po nuosavybės teise valdomais pastatais, formavimo projekto sprendinių brėžinio parengimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentacijos parengimo bei jų suderinimo su institucijomis (b. l. 5 – 6).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-48 nurodyta, jog 2018 m. sausio 3 d. buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) esančio statinio – gyvenamojo namo (vieno buto pastatas) vykdoma rekonstrukcija. Patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas priklauso valstybei (nesuformuotas žemės sklypas), šiame sklype esančio statinio rekonstrukcijai būtinas statybą leidžiantis dokumentas bei projektas. Šio statinio rekonstrukcija vykdoma nuo 2013 metų, stogas baigtas dengti 2017 m. lapkričio 20 d., rekonstravimo darbai dar nebaigti. Patikrinimo metu nustatyta, jog rekonstravimo darbai vykdomi neturint tam paruošto projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Patikrinimo metu nustatyta, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimai. Patikrinime dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. (b. l. 14 – 24, 26).

Iš situcijos shemos bei fotonuotraukų matyti, jog buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas bei jame esančio gyvenamojo namo rekonstrukcija. Nuotraukose matosi, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija dar nėra baigta (b. l. 25, 27 – 34).

Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ir jame esančių statinių planai bei kitos charakteristikos (b. l. 39 – 45).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 19 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-180119-00014 nurodyta, jog statytojas L. R. (duomenys neskelbtini) esančiame valstybiniame žemės sklype (sklypas nesuformuotas) vykdė šiame sklype esančio neypatingo statinio – gyvenamojo namo (vieno buto pastatas) rekonstravimą, neturėdamas tam parengto projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Rekonstravimo metu buvo padidintas gyvenamojo namo tūris bei užstatymo plotas. Akte taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimai, kurie buvo pažeisti (b. l. 50 – 52).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 352 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą, tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 200 Eur iki 2 300 Eur. Neypatingo statinio sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, 28 dalis ir 30 dalis.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog L. R. vykdė neypatingo statinio savavališką rekonstravimą ir tuo jis padarė ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina ir tai, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju L. R. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). L. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, jog L. R. neteistas, baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas – sumokėjęs ir tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 56, 57 – 60). L. R. nevedęs, nedirbantis, kaip jis pats nurodė – moksleivis. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog L. R. dar yra jauno amžiaus, administracinį nusižengimą jis padarė dėl gyvenimiškos patirties stokos, teisės aktų neišmanymo bei aplaidumo. Be to, byloje nėra jokių L. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Svarbu paminėti bei įvertinti ir tai, jog vos tik nustačius padarytą administracinį nusižengimą, L. R. nedelsdamas pradėjo tvarkyti jo rekonstruojamo neypatingo statinio – gyvenamojo namo rekonstrukcijai būtinus dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina tiek L. R. teisme pateiktas paaiškinimas, tiek ir byloje esantys dokumentai (b. l. 5 – 6, 7 – 13, 38). Taigi, vertinant L. R. padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas MalinauskasPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18079235653.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.