Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. vasario 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 5 ar 6 d., apie 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, maršrutinio transporto sustojimo stotelėje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – du kartus kaire ranka suėmė sėdinčiam ant suoliuko šeimos nariui – sugyventinei Ž. J. už kaklo priekinės dalies ir du kartus nuvertė Ž. J. nuo suoliuko, bei Ž. J. kontaktuojant galva bei nugara su žeme, padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas kaklo priekinėje dalyje, taip nežymiai sutrikdant Ž. J. sveikatą, ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su kairio galvos smegenų pusrutulio suspaudimu, taip sunkiai sutrikdant Ž. J. sveikatą.

Taip pat R. P. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., Ž. J. priklausančiame bute, esančiame Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. J. ne mažiau kaip tris smūgius plaštaka į veidą bei į galvos sritį, ne mažiau kaip vieną smūgį kairės rankos plaštakos išoriniu kraštu į sprandą, taip Ž. J. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, taip nežymiai sutrikdant Ž. J. sveikatą.

2013 m. rugpjūčio 7 d. R. P. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad R. P. neprisipažįsta sunkiai sutrikdęs Ž. J. sveikatą. Liudytojų parodymai nepatvirtina, jog prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamajame akte nėra nurodytas tikslus įvykio laikas, kas turėjo būti nustatyta siekiant visapusiškai atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes. Be Ž. J., kuri suinteresuota prisiteisti 50 000 litų, 2013 m. spalio 23 d. duotų parodymų atliekant parodymų patikrinimą vietoje ir tikėtinos specialisto išvados, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Gynėjas akcentuoja R. P. pirminio pranešimo apie įtarimą pakeitimo aplinkybes, iš kurių daro išvadą, jog kaltinamasis yra suimtas už Ž. J. galimai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde teigiama, kad apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą R. P., nurodė, jog iki šios kardomosios priemonės termino pabaigos nėra galimybės išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą, nes byla gauta teisme tik prieš savaitę. Pasak gynėjo, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas R. P. negali būti pateisinamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo jo organizavimo (ikiteisminis tyrimas, pastebėjus klaidą, buvo atnaujintas) užtruko pernelyg ilgai, jis buvo vilkinamas. Todėl kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo reikalingumas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nesusijusios su griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindais.

Gynėjo tvirtinimu, atsižvelgiant į R. P. inkriminuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo vertinimą, egzistuoja pagrindas spręsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą ar namų areštą – klausimą. Nors teismo posėdžio metu buvo prašoma kaltinamajam pakeisti suėmimą į užstatą, kas leistų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus, tačiau apygardos teismas nepasisakė šiuo klausimu. Skunde taip pat cituojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą dėl nustatyto pažeidimo, susijusio su nepagrįstai ilga suėmimo taikymo trukme.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie išdėstyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, R. P. gynėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su duomenų nepakankamumu kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat su pareikšto kaltinimo nekonkretumu, nevertinami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam R. P. suėmimo terminą trims mėnesiams, apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, apygardos teismas iš esmės motyvavo R. P. galimai padaryto nusikaltimo sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. R. P. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta, tačiau vertinant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, būtina atsižvelgti į tai, kad remiantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštu, kaltinamasis turi gyvenamąją vietą šioje seniūnijoje, tačiau gyvena vienas (t. 1, b.l. 191). R. P. yra nevedęs, byloje nėra duomenų, kad jis iki sulaikymo nuolat gyveno su savo sugyventine. Be to, nagrinėjama byla yra susijusi su kaltinamojo galimu fizinio smurto panaudojimu prieš savo sugyventinę, dėl ko ši yra pareiškusi pretenzijas. „Sodros“ duomenimis R. P. iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, nuo 2013 m. liepos 15 d., t. y. šiek tiek daugiau nei tris savaites, dirbo Radviliškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje paskirtus darbus. Iki tol kaltinamasis nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 1, b.l. 183-184). Kaltinamojo išdirbtas laikas iki sulaikymo neleidžia daryti išvados, kad jo darbiniai santykiai buvo pastovūs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nėra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog R. P., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. P. yra kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. P. yra kaltinamas padaręs abi nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu savo sugyventinei Ž. J.. Pažymėtina, kad R. P. 2013 m. kelis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą nukentėjusiajai (t. 1, b.l. 175-178, 179-180), teistumas neišnykęs. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, kas turi įtakos jam galimai atliekant nusikalstamus veiksmus prieš Ž. J.. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iki R. P. nustatyto suėmimo termino pabaigos išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės, nes byla apygardos teisme gauta tik prieš savaitę. Šiuo atveju apygardos teismas tik nurodė objektyvią priežastį, dėl kurios nėra galimybės išnagrinėti R. P. baudžiamąją bylą, tačiau pratęsė kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai motyvuodama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintų pagrindų buvimu. Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamajam pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nebuvo pažeistos BPK nuostatos.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas R. P. motyvuojamas iš esmės tik byloje surinktų duomenų vertinimu dėl kaltinamojo veiksmų teisinės kvalifikacijos, kas, kaip minėta, šiame baudžiamojo proceso etape nėra atliekama. Kaltinamojo gynėjo argumentai, susiję su galimu ikiteisminio tyrimo vilkinimu, taip pat nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakoma.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, kuria R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra pakankamai motyvuota, ji atitinka šiam procesiniam sprendimui BPK keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.