Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-12-15 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 2 mėnesių laisvės apribojimo;

2) 2020-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Bausmę atliko 2021-11-03, teistumas neišnykęs,

kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2022-05-08, apie 16 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme spyrė koja ne mažiau kaip tris kartus R. T. į sugipsuotą dešinę koją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir 2022-05-09 bei 2022-08-24 paaiškino, kad 2022-05-08, apie 8 val., atvažiavo namo. Prie namų susitiko brolį R. K.. Namo, (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje kepė mėsą, vartojo alų. Darže dirbo mama Z. B. su sugyventiniu R. T.. Kažkuriuo metu jie irgi prisijungė ir kartu gėrė alų. Apie 15 val. R. T., būdamas stipriai apsvaigęs, pradėjo konfliktuoti su Z. B., įžeidinėjo ją, priekaištavo. Kai R. T. sudrausmino, šis pradėjo šaukti. Liepė R. T. eiti į namus. R. T. atsistojo ir ėjo nuo stalo. R. T. dešinė koja buvo sugipsuota. Tada jis atsistojo ir nueinančiam R. T. dešine koja spyrė vieną kartą „pendelį“. Spirdamas galėjo įspirti į sugipsuotą koją. Tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir piktas ant R., todėl į sugipsuotą koją galėjo įspirti apie tris kartus. Nuoširdžiai gailisi dėl elgesio. Nenorėjo smurtauti prieš R. T.

Nukentėjusysis R. T. ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-08 parodė, kad su sugyventine Z. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Sugyventinės sūnus R. K. gyvename kitame bute, tame pačiame name. 2022-05-08, apie 10 val., buvo kieme. R. pasiūlė išgerti alaus. Alkoholį vartojo pavėsinėje. Pasibaigus alui, R. pradėjo priekaištauti, kad išgėrė jo alų, ir pradėjo šaukti, kad atpirktų visą alkoholį. Pamatęs, kad ginčytis beprasmiška, nusprendė eiti namo. Šlubuojant link namų, pasivijo R. ir koja nemažiau trijų kartų spyrė į dešinę sugipsuotą koją. Visų spyrių metu juto stiprų fizinį skausmą. Nušlubavęs į namus, sunkiai judino koją ir juto skausmą buvusio lūžio vietoje. Paskambino skubios pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Incidentą matė Z. ir R..

Liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-12 parodė, kad R. K. jos sūnus, kuris gyvena kaimynystėje – (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu R. T. gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. R. nesutaria su R. T.. 2022-05-08, apie 10 val., grįžusi namo pamatė, kad kieme, sūnūs R. ir R. kepa šašlykus. Šalia ant suoliuko sėdėjo R.. Visi gėrė alų. Ji prisijungė prie kompanijos. Apie 15-16 valandą tarp jos ir R. kilo konfliktas. Sūnus be priežasties užsiplieskė, pradėjo šaukti, keiktis, priekaištauti. R. T. užsistojo, pasakė R., kad pastarasis neturi teisės taip bendrauti su motina. Tada sūnus pradėjo rėkti ir ant R.. Matė, kad R. nenorėjo veltis į konfliktą. R. pasakė, kad išeina į namus. R. nueinant, pamatė, kad paskui jį sparčiai eina R.. Netoli namo lauko durų R., priartėjęs R. iš nugaros pusės, staiga du kartus koja spyrė į dešinę sugipsuotą koją. R. nesureagavo, galimai išsigando sūnaus ir greitai užėjo į namo vidų. Paskui jį užėjo ir R.. Nusprendė eiti pas sugyventinį R.. Kambaryje pamatė R., sėdintį ant lovos, o šalia stovėjo R. ir rėkė, mosavo rankomis bei keikė R., grasindamas sumušti. R. liepė išeiti. Girdėjo, kaip R. koridoriuje keikėsi ir daužė buto duris. R. nusprendė paskambinti į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai..

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-06 parodė, kad 2022-09-08, apie 9 val., išėjo į kiemą. Kieme ant suoliuko netoli malkinės sėdėjo brolis R. K. ir gėrė alų. Darže dirbo mamos Z. B. sugyventinis R. T., kurio dešinė koja buvo sugipsuota. Su R. nusipirko alaus ir abu gėrė. Kažkuriuo metu prisijungė ir mama. Visi gėrė alų, kepė mėsą. R. taip pat prisijungė. Gerokai po pietų prasidėjo žodinis konfliktas tarp R. ir R. T.. Nesikišo į konfliktą. Kai R. nuo stalo kažkur ėjo, R. įspyrė R. į „užpakalį“. Matė vieną spyrį. R. nuėjo link namų. Neatsimena, ar R. ėjo paskui R..

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-22 parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2022-05-08, apie 16 val. 24 min., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėją muša sugyventinės sūnus. Reaguojant į gautą informaciją, nuvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Pranešėjas R. T. paaiškino, kad kieme vykusių išgertuvių metu kilo konfliktas su R. K., kuris puolė muštis ir spyrė koja ne mažiau kaip tris kartus į traumuotą dešinę koją. Buvo matyti, kad R. T. dešinė kojos blauzda yra gipse. R. K. spyriai į sugipsuotą koją sukėlė stiprų fizinį skausmą. Z. B. patvirtino R. T. žodžius, paaiškindama, kad sūnus R. K., padauginęs alkoholio, tapo agresyvus ir pradėjo spardyti sugyventinį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš R. T. asmens apžiūros 202-05-08 protokolo matyti, kad dešinė koja, nuo pėdos iki kojos blauzdos vidurio yra gipse. Kitų sužalojimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltę įrodo nukentėjusiosios R. T., liudytojų Z. B., R. K. ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas ir asmens apžiūros protokolas.

R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė skausmą R. T..

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 dalis).

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. R. K. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas, dėl to nėra pagrindo skirti jam švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, todėl skiriama arešto bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nustatomas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytam arešto bausmės vidurkiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o R. K. prisipažįsta esąs kaltas, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. R. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir kad nėra pagrindo netaikyti R. K. BK 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. L. 2022-05-09 nutarimu R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekama ši kardomoji priemonė.

R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-05-08 18 val. 40 min. iki 2022-05-09 12 val. 30 min. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki trisdešimties parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti R. K. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laiką R. K. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2022-05-08 18 val. 40 min. iki 2022-05-09 12 val. 30 min. – vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. L. 2022-05-09 nutarimu R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis R. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.