- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-1093-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00037-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M., G. B., I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M., G. B. ir I. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. M., G. B. ir I. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė sutuoktinio B. Š., mirusio (duomenys nepaskelbti), palikimą.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad E. Š. ir B. Š. susituokė (duomenys nepaskelbti). Gyvendami santuokoje, 1992 metais privatizavo butą, esantį (duomenys nepaskelbti), o 1995 metais sodininkų bendrijoje „Šilas“ įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys nepaskelbti), esantį (duomenys nepaskelbti), ir vėliau jame pastatė pastatus. B. Š. mirė (duomenys nepaskelbti). Palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė E. Š., nes po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. E. Š. mirė (duomenys nepaskelbti). Jos palikimą priėmė pareiškėjos, paduodamos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.
Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjoms ir suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – B. Š. ir E. Š. santuokos liudijimu Nr. 315122, iš kurio matyti, kad jų santuoka buvo sudaryta (duomenys nepaskelbti); B. Š. mirties liudijimu Nr. 030471; E. Š. medicininiu mirties liudijimu Nr. 23-65178119; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais apie santuokos metų įgytą ir E. Š. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į (duomenys nepaskelbti), ir žemės sklypą, esantį (duomenys nepaskelbti); sąskaitų kopijomis apie apmokėtą elektros energiją ir Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad B. Š., mirusiam (duomenys nepaskelbti), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys nepaskelbti), ir žemės sklypas, esantis (duomenys nepaskelbti). Dėl B. Š. turto paveldėjimo Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 m. CK 587 straipsnis.
Pareiškėjos nurodė, kad E. Š. gyveno ir po sutuoktinio B. Š. mirties toliau liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame bute, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo pareiškėjų teiginių dėl palikimo priėmimo aplinkybių neginčija. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu.
Darytina išvada, kad pareiškėjų motina ir senelė, būdama įpėdine pagal įstatymą, po sutuoktinio B. Š. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjos negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jų motina ir senelė E. Š. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjos galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jų mirusios motinos ir senelės E. Š. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys nepaskelbti) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jų mirusios motinos ir senelės E. Š. palikimą.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.