- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- II-12-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00132-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. P. 2014-12-19 nutarimo Nr. ATPN 3374 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. P. 2014-12-19 nutarimu Nr. ATPN 3374 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 41 str. 1 d. pažeidimą V. M. nubaudė administracine nuobauda - 500 Lt (144.81 EUR) bauda, kurios sumokėjimą išdėstė po 100 litų (28.96 EUR) per mėnesį.
Administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodyta, kad V. M., VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi norminiais aktais nustatytos viršvalandinių darbų skyrimo tvarkos. 2014-12-16 – 2014-12-18 vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-01 darbuotojams skirta viršvalandinių darbų: D. B. 157,08 val., A. D. 128,18 val., S. D. 125,58 val., S. K. 149,2 val., K. S. 125,21 val., D. S. 166,01 val., E. Š. 151,82 val., G. T. 143,24 val., V. V. 190,31 val., nors LR darbo kodekso (toliau DK) 152 str. 1 d. nurodo, kad darbuotojų viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 val. Tuo V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d.
Šalies argumentai
V. M. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-12-19 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog su priimtu nutarimu jis nesutinka, mano, kad nutarimas yra nepagrįstas. Pagal įstaigoje nustatytą tvarką už darbuotojų darbo organizavimą ir jų darbo grafikų rengimą direktoriaus 2014-04-30, 2014-07-21, 2014-09-04, 2014-11-18 įsakymais paskirti atsakingi asmenys, slaugytojų ir medicinos gydytojų darbo grafikus buvo pavesta rengti l.a.p. direktoriaus pavaduotojai slaugai E. B., R. R., slaugytojų GMP dispečerių darbo grafikus pavesta rengti slaugytojai – vyr. GMP dispečerei A. L., dispečerei S. K.. Medicinos padalinyje bendruomenės (bendrosios praktikos) slaugytojomis dirba D. B., A. D., S. D., K. S., E. Š., G. T., V. V.. Už šių darbuotojų darbo grafikų rengimą nuo 2014-04-30 atsakinga E. B., nuo 2014-08-27 iki 2014-09-14 S. K., nuo 2014-09-17 iki 2014-09-30 – A. L., nuo 2014-11-18 – R. R.. Dispečerei – skambučių priėmėjai S. K. darbo grafiką 2014 m. sudarė slaugytoja vyresnioji GMP dispečerė A. L., todėl už tai, kad S. K. išdirbo 151 val. viršvalandžių per metus yra atsakinga A. L.. Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas greitosios medicinos pagalbos stotis laikydamasi teisės aktų reikalavimų negali užtikrinti kokybiškos ir savalaikės pagalbos gyventojams dėl darbuotojų trūkumo, ypač gydytojų ir slaugytojų, ir laikino nedarbingumo, dėl ligos atvejų. Nurodė, kad 2014 m. bendruomenės slaugytoja B. G. sirgo laikotarpiu nuo 2014-11-18 iki 2014-12-23, bendruomenės slaugytoja V. J. sirgo nuo 2014-05-17 iki 2014-05-22, ir 2014-07-09 iki 2014-08-19, bendruomenės slaugytoja V. M. sirgo 2014-10-09 iki 2014-10-17, bendruomenės slaugytoja R. P. 2014-06-05 iki 2014-08-20, bendruomenės slaugytoja V. P. 2014-02-24 iki 2014-03-05, bendrosios praktikos slaugytoja E. S. sirgo 2014-11-10 iki 2014-11-25, bendruomenės slaugytoja S. S. sirgo nuo 2014-11-15 iki 2014-12-02. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, matyti, kad dauguma medicinos personalo darbuotojų turėjo nedarbingumo pažymėjimus antrą metų pusmetį. Taip pat prašė atsižvelgti, jog nustatytų kategorijų darbuotojai turi 37 val. darbo savaitę ir jiems suteikiamos 37 dienų kalendorinių atostogų, yra specialūs reikalavimai dirbantiems antraeilėse pareigose, darbuotojai patys prašo leisti jiems dirbti viršvalandžius, nes jų atlyginimai nėra dideli. Įstaiga stengiasi mažinti viršvalandinio darbo valandų kiekį, nuolat ieško specialistų, kviečia dirbti bendruomenės slaugytojus ir bendrosios praktikos slaugytojus iš Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos stoties, tačiau ir papildomai atėję nauji darbuotojai negali kompensuoti medicininio personalo trūkumo.
Teisme nagrinėjant apeliacinį skundą V. M. ir jo atstovas palaikė pateiktą skundą, prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad kai yra sudaromi darbuotojų darbo grafikai, siekiama, kad viršvalandžių tame grafike nebūtų, stengiamasi nepažeisti darbuotojų darbo ir poilsio ręžimo, tačiau viršvalandžiai susidaro dėl kitų aplinkybių - darbuotojų ligos. Realiai trūksta 4 darbuotojų, dalis darbuotojų yra garbaus amžiaus, iki 70 metų, dar mokosi 5 žmonės. Nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuris reglamentuoja darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją, personalo slaugos specialistais gali būti tik (buvę) felčeriai arba šiuo metu pabaigę studijas slaugos specialistai, praėję tam tikrus mokymus. Tuo tarpu felčeriai Lietuvoje jau nebėra ruošiami šešiolika metų. Slaugos specialistai yra prilyginami gydytojams ir tai parodo didelę atsakomybę. Šiuo metu patvirtinta slaugos studijų programa yra skirta dirbti prie gydytojo ir nėra rengiami specialistai, kurie priiminėtų savarankiškus sprendimus įvykio vietoje, skirtų vaistus. Todėl įstaigai yra sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų. Tokia problema yra visose greitosiose pagalbos stotyse. Problema yra respublikinė ir buvo sprendžiama net Seimo sveikatos reikalų komitete, buvo ieškota įvairių problemos sprendimo būdų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucija, priėmusi nutarimą, prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą, nes apeliantas savo veiksmais pažeidė DK 152 str. 1 d. bei padarė ATPK 41 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Mano, kad administracinė nuobauda buvo taikyta tinkamam subjektui, nes V. M. atskiriems darbuotojams nebuvo perdavęs įgaliojimų skirti dirbti viršvalandžius, vesti metinę viršvalandinių darbų apskaitą, be to, jiems (darbuotojams) perduotų pareigų apimtis nėra konkreti. Tokiems darbuotojams nebuvo taikyta ir drausminė atsakomybę už atitinkamų pareigų nevykdymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad įsakymus dirbti viršvalandinį darbą pasirašė pats įstaigos vadovas V. M., o tai rodo, kad V. M. skyrė dirbti viršvalandžius, ignoruodamas norminiais aktais leidžiamą trukmę ir neužtikrino, kad būtų prisilaikoma norminių aktų reikalavimų. Ne visiems darbuotojams buvo skirti viršvalandiniai darbai, kurie viršijo norminių aktų leidžiamą didžiausią jų kiekį, o jų atsisakymai dirbti viršvalandinį darbą nebuvo pateikti. Tai patvirtina, kad tinkamai organizavus darbą būtų buvę galima išvengti norminių aktų pažeidimo net ir trūkstant darbuotojų. Be to, nėra aišku, kada su įsakymais dėl papildomų darbų skyrimo darbuotojai buvo supažindinti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, įstaigos pateikti dokumentai bei paaiškinimai.
Teismo posėdyje institucijos atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė V. M. skundo netenkinti, o palikti galioti institucijos 2014-12-19 priimtą nutarimą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014-12-19 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATPN 3374 naikintinas.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d.
Kaip matyti, V. M. nubaustas už tai, kad būdamas VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriumi, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi norminiais aktais nustatytos viršvalandinių darbų skyrimo tvarkos, nes 2014-12-16 – 2014-12-18 vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-01 darbuotojams skirta viršvalandinių darbų: D. B. 157,08 val., A. D. 128,18 val., S. D. 125,58 val., S. K. 149,2 val., K. S. 125,21 val., D. S. 166,01 val., E. Š. 151,82 val., G. T. 143,24 val., V. V. 190,31 val., nors pagal DK 152 str. 1 d. darbuotojų viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 val.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla ir įvertinus joje surinktus įrodymus, taip pat teisme nagrinėjant skundą išklausius apelianto V. M. ir jo atstovo, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovių paaiškinimus, matyti, jog apeliantas V. M. visiškai nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 41 str. 1 d., kadangi nėra jo kaltės dėl to, kad kaltinime nurodyti darbuotojai - D. B., A. D., S. D., S. K., K. S., D. S., E. Š., G. T., V. V., 2014 m. įstaigoje dirbo viršydami norminiais aktais nustatytą viršvalandinių darbų skyrimo tvarką, normą – ne daugiau kaip 120 val. per metus. Kaip matyti, tokia situacija įstaigoje susiklostė dėl objektyvių aplinkybių – darbuotojų kaitos, jų trūkumo, nebuvimo darbe dėl ligos ir panašiai, o ne dėl vadovo kokių tai aplaidžių, piktybiškų veiksmų. Apeliantas vadovauja institucijai, kuri teikia skubias ir nepertraukiamas medicinos paslaugas gyventojams, todėl naujų darbuotojų paieška taipogi yra su tam tikrais ypatumais, kuomet yra reikalaujama kvalifikacija, studijų baigimas, dėl ko tokioms įstaigoms šiuo metu yra sudėtinga surasti reikiamų naujų darbuotojų, o sumažinti darbuotojų skaičių arba neleisti jiems dirbti viršvalandžius tokiu būdu, kad būtų pažeidžiami norminiai aktai, nėra galimybių, nes įmonė atlieka būtinas, skubias ir nepertraukiamas gyventojams paslaugas. Teismas nesutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentais, kad įstaigos vadovo kaltė yra ta, kad jis netinkamai organizavo įstaigos darbą taip, kad visiems darbuotojams skiriant viršvalandinius darbus, jie neviršytų norminių aktų leidžiamo didžiausio jų kiekio, nes vienų darbuotojų atžvilgiu nustatytos ribos nebuvo peržengtos ir jų (tokių darbuotojų) atsisakymai dirbti viršvalandinį darbą nebuvo pateikti. Kaip jau buvo minėta, viršvalandžiai darbuotojams susidarė tiek dėl jų pačių laikino nedarbingumo, tiek ir dėl išėjimo iš darbo arba jų kaitos, darbuotojų trūkumo įstaigoje, o ne dėl netinkamos viršvalandinio darbo apskaitos, juo labiau, kai dirbti viršvalandžius darbuotojas turi sutikti pats, taip pat atsižvelgiant į tai, kad turi būti išlaikomas arba nepažeidžiamas darbuotojų darbo ir poilsio ręžimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad maksimali viršvalandinio darbo trukmė per metus - 180 val., nagrinėjamu atveju visgi nebuvo pažeista. Teismas taip pat nesutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, išsakytu argumentu, kad įstaigos vadovas V. M. atitinkamiems darbuotojams turėjo taikyti drausminę atsakomybę už atitinkamų pareigų nevykdymą, nes bylos medžiaga nepatvirtina, kad aukščiau minėtoje įstaigoje nepalankiai susiklosčiusią situaciją lėmė kokių tai jos darbuotojų netinkami veiksmai, todėl vadovui nebuvo jokio pagrindo jiems kelti drausmės bylas.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir remiantis byloje surinktais įrodymais konstatuotina, kad V. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., sudėties, jo padaryta veika buvo kvalifikuota netinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti neteisingai, todėl administracinėn atsakomybėn V. M. buvo patrauktas pagal ATPK 41 str. 1 d. visiškai nepagrįstai. V. M. skundas tenkintinas, 2014-12-19 nutarimas Nr. ATPN 3374 naikintinas ir byla jo atžvilgiu pagal ATPK 41 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).
Šiuo atveju, teismas taip pat pažymi, kad į bylą nepateikta duomenų, kad V. M. nebuvo atsakomybės pagal ATPK 41 str. 1 d. subjektas. Kaip matyti, įsakymais jis atskiriems darbuotojams pavedė atlikti pakankamai siauras funkcijas – darbo grafikų sudarymą ir laiko apskaitos vedimą, už ką jie ir buvo atsakingi. Teikimai dirbti viršvalandžius buvo adresuoti įstaigos direktoriui ir įsakymus dirbti viršvalandinį darbą taip pat pasirašė įstaigos vadovas V. M., tačiau, kaip jau buvo minėta, apelianto veiksmuose nesant subjektyviosios pusės pažeisti darbo įstatymų reikalavimus, jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2014-12-19 nutarimą Nr. ATPN 3374 panaikinti ir bylą V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.