Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014-12-23 raštą Nr. lSS-(7.5)-3218;panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014-11-12 raštą Nr. 49SFN (14.49.104.)-1211;įpareigoti NŽT iš valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys nepaskelbti), suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams įrengti skirtą žemės sklypą ir taip užtikrinti galimybę eksploatuoti 0,3121 ha žemės sklypą arba įpareigoti NŽT valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui ir taip užtikrinti galimybę patekti į žemės sklypą, arba įpareigoti išduoti leidimą pirkti valstybinę žemę, būtiną privažiuojamajam keliui suformuoti, įpareigojant pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį parinkti teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus;numatyti 2 mėnesių terminą veiksmų atlikimui

Valstybės žemės plotas, naudojamas gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, yra visiškai apleistas, o daugelis statinių neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų. Be to, gyvenamiesiems ir kitiems statiniams, pastatytiems teisėtai, eksploatuoti galėtų būti priskirtas žemės sklypas, kuris atitiktų Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Kita vertus, visiškai neaišku, kodėl buvo paskirtas ir kokiu teisiniu pagrindu tokio dydžio žemės plotas, nes jo 2/3 nėra užimti jokiais statiniais. Net ir tuo atveju, jei žemės sklypas visas būtų numatytas suformuoti kaip namų valda, tol, kol jo savininkas yra valstybė, patikėjimo teise jį valdanti NŽT turi ir privalo spręsti dėl servituto nustatymo galimybės, t.y. priimti sprendimą suteikti servitutą ar atsisakyti.

Argumentas, kad pareiškėja pati turėtų išspręsti privažiavimo problemą, norėdama plėtoti veiklą, yra neteisėtas, nes 1) 0,3121 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane numatytas privažiuojamasis kelias. Tai reiškia, kad pareiškėja įsigydama šį sklypą, kaip ir buvę jo savininkai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, turėdami šį dokumentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.75 straipsnis, 4.27 straipsnis) ir nebūdami informuoti apie tai, kad iš jiems numatyto privažiuojamo kelio vėliau buvo suformuoti kiti sklypai ir jau perleisti privačion nuosavybėn, negalėjo objektyviai žinoti apie jų nuosavybės teisių pažeidimus ir padarytą žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) formuojant 0,3121 ha žemės sklypą turėjo būti ne tik numatytas, bet ir išlikti privažiuojamasis kelias. Nuosavybės perleidimo pagrindas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) negali būti priežastimi nepaisyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, nes jų reguliavimo paskirtis visai kita. Nuosavybės atkūrimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1057 106 punktas numatė savivaldybės administracijos direktoriaus pareigą užtikrinti žemės sklypo formavimo teisėtumą, t.y. organizuoti žemės sklypų suformavimą ir jų kadastrinius matavimus taip, kad būtų tiek teisinė, tiek faktinė galimybė rengti detalųjį planą. Nagrinėjamu atveju ji buvo neteisėtai atimta, kai NŽT nurodymu buvo vėliau suformuoti žemės sklypai, nepaliekant galimybės privažiuoti prie 0,3121 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemėtvarkos projektai turėjo būti ir tebeturi būti svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Pagal šį teisės aktą įgyvendinančią metodiką visuomet buvo keliamas reikalavimas formuojant ar pertvarkant žemės sklypus numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Tuo laikotarpiu, kai buvo formuojamas 0,3121 ha Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusių Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 28 punktas numatė, kad „prie formuojamų žemės sklypų turi būti numatytas privažiavimas“. Taigi formuojant 0,3121 ha žemės sklypą (net ir nuosavybės teisės atkūrimui) turėjo būti numatytas į jį privažiuojamasis kelias, o detaliojo plano parengimas buvo tik vieninteliu tikslu - sklypo bendrasavininkiai, norėdami plėtoti veiklą, turėjo numatyti patekimą iš būtent jiems perleisto sklypo į privažiuojamąjį kelią.

Be to, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą pareiškėja turi pirmumo teisę įsigyti valstybės žemės sklypą, būtiną privažiuojamam keliui suformuoti, nes žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas nuosavybės atkūrimo į žemę tikslu. Taip pat jis gali būti suformuotas ir kaip įsiterpęs žemės plotas. Visi šie siūlymai, kaip būtų galima eliminuoti pareiškėjos teisių pažeidimą, buvo pateikti skundžiamai institucijai, tačiau nei dėl vieno siūlymo nėra priimto sprendimo nuo 2015-02-02 (paskutinis prašymas dėl leidimo pirkti žemės sklypo dalį privažiuojamam keliui suformuoti) iki dabar.

Nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintinų žemės sklypų formavimo funkciją atlieka savivaldybė, bet ne NŽT, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad būtent NŽT turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, atliekamų formuojant grąžintinus natūra žemės sklypus, teisėtumą. Nacionalinė žemės tarnyba nėra institucija, atsakinga už teritorijų planavimą ir sklypų formavimą.

Valstybinės žemė, esanti greta pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šiuo metu nėra suformuota, todėl nėra civilinių teisinių santykių objektu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administraciniu aktu servitutai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius. Šiuo metu nėra teritorijų planavimo dokumento, numatančio pareiškėjos nurodytą servitutą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl servituto nustatymo.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti NŽT išduoti leidimą pirkti valstybinę žemę, būtiną keliui iki Žemės sklypo suformuoti, pažymėjo, kad Valstybinių žemės sklypai parduodami ne aukciono tvarka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais. Pareiškėja nenurodo nei vieno iš teisės aktuose numatytų valstybinės žemės įsigijimo ne aukciono būdu pagrindų.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau - Projektas) rengimą. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 13 punktu, Projekto rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius, taip pat asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Šių taisyklių 12.2 punktas nustato, kad miestų ir miestelių teritorijose Projekto rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju NŽT negali būti laikoma žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatoriumi.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. T., A. P. teismo posėdyje sutiko su skundu.

J. P., A. G., K. G., R. G. teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. R., I. A., Č. D., A. K. B., UAB „ArtVilla“ atstovas, A. M., J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2014-12-23 sprendimo Nr. lSS-(7.5)-3218, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014-11-12 sprendimo Nr. 49SFN (14.49.104.)-1211 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos galimybės privažiuoti prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo užtikrinimo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-05-12 įsakymu Nr. 30-870 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė laisvų (neužstatytų) natūra grąžinamų kitos paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini) duomenis (plotus, ribas, taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir t.t.). Žemės sklypo Nr. 7 plotas – 3121 kv. m. (t. I, b. l. 195-202).

Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-07 įsakymu Nr. 2.3-10803-01 „Dėl valstybinės žemės klypo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo Nr. 7, esančio buvusio (duomenys neskelbtini), plotas – 3121 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė (sklypo savininkas, norėdamas plėtoti veiklą, nustatyti naudojimosi būdą ir pobūdį žemės sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka) (t. II, b. l. 5-6).

Vilniaus apskrities viršininkas 2007-12-10 įsakymu Nr. 2.3-13596-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) žemę sąrašo, jiems likusio grąžinti žemės ploto ir pagal jų pateiktą tarpusavio susitarimą tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ patvirtino pretendentų į buvusio (duomenys neskelbtini) žemę sąrašą, jiems likusios grąžinti žemės plotą ir pagal pateiktą susitarimą paskirstė sklypų dalis. Ginčo aspektu pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas į sklypą Nr. 7 vykdytas J. V. (0,0946 ha), L. M. (0,0081 ha), V. B. (0,0020 ha), T. K. (0,0020 ha), D. P. (0,0020 ha), E. S. (0,1013 ha), J. T. (0,1013 ha), R. G. (0,0008 ha) (t. 138-143).

Šiuo metu žemės sklypo bendrasavininkais Nekilnojamojo turto registre nurodyti R. P. ir A. P. (2972/3121), Z. B. (20/3121), A. P. (40/3121), R. G. (8/3121), Lietuvos Respublika (81/3121) (t. I., b. l. 75-80).

Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-29 sprendimu Nr. 2.4-01-5497 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. V.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. D. 1,9396 ha valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, grąžinant natūra 0,0946 ha žemės sklypo dalį, kuri yra 0,3121 ha ploto žemės sklype Nr. 7 (b. l. t. I, b. l. 136-137). Šiame sprendime nurodyta, kad sklypo savininkas, norėdamas plėtoti veiklą, nustatyti naudojimosi būdą ir pobūdį žemės sklype, privalo parengti detalųjį planą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

2014-11-04 pareiškėja pateikė prašymą NŽT dėl servituto Žemės sklypui nustatymo (t. I, b. l. 25-26).

2014-11-12 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1211 NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjai atsakė į 2014-11-04 prašymą, paaiškindama, kad žemėtvarkos planavimo dokumentu – žemės valdos projektu, pertvarkant žemės sklypą turi atsirasti galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), tai yra principinė sklypų formavimo ir pertvarkymo nuostata. Teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu privačios žemės sklypus dalinant į du ar daugiau žemės sklypų arba atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų privačios žemės sklypų dalis ir suformuojant naujus žemės sklypus, jeigu esamiems ar būsimiems savininkams gali kilti sunkumų naudotis naujai suformuotais žemės sklypais, šio projekto sprendinių brėžinyje turėtų būti pažymimi žemės plotai, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėti žemės plotai, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesutarus – teismo sprendimu, turėtų būti įbraižomi ir žemės sklypo plane (t. I, b. l. 21-24).

Pareiškėja, nesutikdama su pateiktu atsakymu, 2014-12-02 kreipėsi į NŽT (t. I, b. l. 33-35), kuri 2014-12-23 raštu Nr. 1SS-(7.5)-3218 paaiškino servitutų privatiems žemės sklypams administraciniu aktu nustatymo tvarką ir sąlygas, nurodė, kad tokie servitutai galimi nustatyti tik Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3, 4, 5 p. nustatytais atvejais, o kitais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliotas administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą. Pasiūlė pareiškėjai kreiptis į privačių žemės sklypų savininkus, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu dėl kelio servitutų nustatymo tarpusavio sutartimi (sandoriu) (t. I, b. l. 7-9).

2015-02-02 pareiškėja kreipėsi į NŽT, prašydama leisti pirkti valstybinę žemę, kurioje yra gyvenamieji namai, būtiną keliui suformuoti. Nurodė, kad tai, jog žemės sklype yra gyvenamieji namai, per se nepagrindžia jo viso naudojimosi teisėtumo (t. I, b. l. 113-114).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-05-11 raštu Nr. 49SDŽ-386-(14.49.22) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamas pateikti informaciją, ar Vilniaus miesto savivaldybė yra priėmusi sprendimą dėl sklypo, reikalingo šiems statiniams suformavimo (t. I, b. l. 106).

Atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą, kurio bendrasavininke yra pareiškėja, nebuvo išspręstas privažiuojamojo kelio prie šio sklypo klausimas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-01-07 patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-4 buvo patikrintas Žemės sklypas ir nustatyta, kad Žemės sklypas neturi privažiavimo, ribojasi su privačiais žemės sklypais kadastro (duomenys neskelbtini), valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypu (pietinėje dalyje) ir valstybinės žemės plotu, naudojamu gyvenamųjų namų eksploatacijai, kuris VĮ Registrų centre nėra įregistruotas (t. I, b. l. 62-64, 65).

Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo nustatyti servitutą valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi su Žemės sklypu.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Žemės įstatymo 2 dalies 14 punktą žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygos ir tvarka reglamentuojama Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi šios dalies 1-5 punktuose nustatytais atvejais. Taigi iš šių normų analizės matyti, kad esminė sąlyga servitutui administraciniu aktu nustatyti yra tai, kad servitutas turi būti numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Pareiškėja įsigijo žemės sklypo dalį iš asmens, kuriam 2006 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini), plotas – 3121 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, įsigydama sklypą žinojo sklypo paskirtį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pateiktame žemės sklypo plane, ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio plano kelias nėra numatytas (t. 1, b. l. 154, 169).

Pareiškėja teigia, kad jos žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje galima suprojektuoti privažiavimo kelią iki jos sklypo. Tačiau tiek atsakovė, tiek Vilniaus savivaldybės administracija atsiliepimuose teigė, jog šiuo atveju nesant patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, servitutas negali būti nustatytas, nes nėra būtinos jo nustatymo sąlygos. Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į 2015-08-10 prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriui 2015-08-18 pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-641-(14.49.22), iš kurių matyti, kad formuojama ar pertvarkoma teritorija prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams eksploatuoti (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, projekto rengimui keliami reikalavimai: rengiant projektą įvertinti gretimybes – žemės sklypus ir kitas teritorijas, kurie (-ios) ribojasi su planuojama teritorija. Nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, žemės servitutus (esant poreikiui), nepažeisti trečiųjų asmenų pagrindinių teisių (t. II, b. l. 90).

Kaip matyti iš pareiškėjos 2014-11-04 prašymo NŽT Vilniaus miesto skyriui (t. I, b. l. 25-26), 2014-12-02 prašymo NŽT (t. I, b. l. 33-35) pareiškėja juose nedetalizavo savo prašymo dėl servituto nustatymo, t.y. aiškiai nenurodė, kuriame žemės sklype ar teritorijoje jis turėtų būti nustatytas. Esant tokiai situacijai, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-11-12 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1211, NŽT2014-12-23 raštu Nr. 1SS-(7.5)-3218 teikė informaciją dėl servituto administraciniu aktu nustatymo galimybės gretimuose privačiuose žemės sklypuose, taip pat paaiškino dėl galimybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniuose pažymėti žemės plotus, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ginčijami atsakymai pagrįsti nustatytais faktais ir aktualiomis teisės aktų normomis. Teismas nenustatė šių administracinių aktų negaliojimo pagrindų, todėl konstatuotina, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, reikalavimas juos naikinti netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Dėl NŽT įpareigojimo iš valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su Žemės sklypu, suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams įrengti skirtą žemės sklypą.