Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-988/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
AN2-114-988/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01890-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
D. R.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-988/2022Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01890-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkinti D. R. skundai ir palikti nepakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17179-2021 dėl D. R. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) baudos bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17180-2021 dėl D. R. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) baudos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17179-2021 D. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 16 d., 12.02 val., rajoniniame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas, 2,71 km, vairuodamas transporto priemonę nustatytą 30 km / val. greitį viršijo 18 km / val. – važiavo 48 km / val. (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą. D. R. paskirta administracinė nuobauda – 21,00 Eur dydžio bauda (b. l. 4).

2. Be to, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17180-2021 D. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., krašto kelyje Vilnius–Polockas, 25,88 km, vairuodamas transporto priemonę nustatytą 40 km / val. greitį viršijo 16 km / val. – važiavo 56 km / val. (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą. D. R. paskirta administracinė nuobauda – 21,00 Eur dydžio bauda (b. l. 8).

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. skundu, pateiktu nutarimus priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtus nutarimus (b. l. 3, 31).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi D. R. skundai administracinių nusižengimų bylose buvo perduoti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (b. l. 34–35).

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo D. R. skundai dėl nutarimų dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17179-2021 ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17180-2021 buvo sujungti ir nutarta skundus nagrinėti administracinio nusižengimo byloje Nr. II-433-834/2021 (b. l. 41–42).

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi netenkinti D. R. skundai ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17179-2021 ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17180-2021. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad D. R. 2021 m. balandžio 16 d., 12.02 val., rajoniniame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas, 2,71 km, vairuodamas transporto priemonę nustatytą 30 km / val. greitį viršijo 18 km / val. – važiavo 48 km / val. (įvertinus paklaidą). Taip pat D. R. 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., krašto kelyje Vilnius-Polockas, 25,88 km, vairuodamas transporto priemonę nustatytą 40 km / val. greitį viršijo 16 km / val. – važiavo 56 km / val. (įvertinus paklaidą). Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino D. R. kaltu padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus 2020 m. gruodžio 19 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje nurodė, jog tyrėjas, surašęs skundžiamus nutarimus, padarė tris rašybos kalbos, tačiau šiuo klausimu teismas pažymėjo, kad techninės rašybos klaidos nedaro įtakos skundžiamų nutarimų pagrįstumui ir nekeičia jų esmės. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendė, jog skundžiamais nutarimais D. R. paskirtos baudos nėra aiškiai per griežtos ir neteisingos, todėl keisti jų nėra pagrindo. Institucija teisingai nustatė D. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą (b. l. 84–88).

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartį.

7.1. D. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių ir parodymų vertinimu, kadangi būtent neteisingas vertinimas lėmė neteisingą nutartį.

7.2. D. R. argumentuoja, kad, kaip yra paaiškinta pridedamoje nuotraukoje su aprašymu, kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas sumontuotas stacionarus greičio matavimo prietaisas klaidinančioje vietoje, už greitį ribojančio kalnelio, ir pažymėtas vienu mažu ženklu (leidžiama važiuoti ne daugiau kaip 30 km / h).

7.3. Apelianto D. R. teigimu, pareigūnai statydami matuoklį panaudojo visą kompleksą pasalos elementų, atsižvelgdami į vairuotojų psichologiją ir įpročius. Prieš kalnelius vairuotojai pristabdo, o po kalnelių greitėja, nes priekyje dešinėje yra matyti tuščias laukas, o kairėje įmonių teritorijos tvora. Nėra nei vieno žmogaus, todėl automatiškai didina greitį iki leistino gyvenvietėje. Čia su kelių policijos pritarimu ar pasiūlymu ar reikalavimu sumontuotas fotoaparatas ir mažas greitį ribojantis ženkliukas tikintis, kad vairuotojai jo nepastebės, o sužinos vėliau iš „Delfi“ straipsnių, bet jau bus pagauti iki to laiko tūkstančiai.

7.4. Apeliantas nurodė, jog teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. M. teigė, kad vairuotojams, be abejo, būtų patogiau, jei būtų daugiau įspėjamųjų ženklų (kaip pridėtoje nuotraukoje Sukilėlių g. Vilniuje, ties Rasų kapinėmis), bet atseit gal nėra galimybių. Tai yra visiška netiesa. Didėjant milžiniškai nelygybei valstybės institucijos ir buožės turtėja labai sparčiai, kai tuo tarpu per kelis darbus dirbantys piliečiai skursta, todėl pagalba sunkiai dirbantiems turėtų būti institucijų prioritetas, Europos Sąjungos programos „0 žuvusiųjų keliuose“ dalis.

7.5. D. R. pastebėjo, jog kadangi jis turi A, B, C kategorijas, pirmoji jo profesija yra pilotas-instruktorius, o saugiausia transporto rūšis yra aviacija, ir būtent todėl, kad aviacijoje niekas nedaro pasalų, o įvairiais būdais lengvina pilotų darbą, todėl negalima taikstytis su pasalų praktika.

7.6. Apeliantas paminėjo, kad teismo posėdžio metu policijos atstovas V. M. neleistinai jį vadino pažeidėju. Jis yra pareiškėjas, kol nepralaimėjo apeliacijos, bet, matyt, policijoje susiformavusi tvirta subkultūra, leidžianti tyrėjams save laikyti ir apeliacine instancija, nes vairuotojai masiškai pralaimi bylas teismuose. V. M. nepagrįstai moralizavo, kad galėjo suvažinėti vaikus, kai tuo tarpu 2021 m. balandžio 16 d. buvo karantinas, nei vienas moksleivis nei į vieną mokyklą nėjo.

7.7. D. R. nurodė, kad teisėja klausė, ar jis matė kokius nors žmones. Jis atsakė, kad ne, tačiau nutartyje to nepažymėjo, o privalėjo. Apeliantas teigė, jog teisėja bijo pripažinti, kad dėl blogai pastebimų ženklų nėra atsakingas vien vairuotojas. Atseit, būtų suformuota pavojinga teismų praktika. Tuo tarpu siekiant saugumo kaip tik institucijos su dideliais resursais privalo gerinti vertikalų ir horizontalų ženklinimą.

7.8. D. R. pabrėžė, kad pateikia daug nuotraukų, kuriuose matyti sugadinti, aptaškyti, akinamai apšviesti, nusukti ar pavogti kelio ženklai, dėl ko vairuotojai negali būti atsakingi, todėl būtina formuoti tokią teismų praktiką, kad dirbtų institucijos.

7.9. Apeliantas nurodė, kad yra žinomas teismo procesas, kai motociklininkas laimėjo bylą prieš instituciją, nes sumontavus greitį ribojantį kalnelį jis nebuvo tinkamai pažymėtas ir motociklininkas susižeidė.

7.10. D. R. paminėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog jis galėjo matyti vieną mažą greitį ribojantį ženklą, to ženklo nesimato fotonuotraukoje, niekas nežino, kokios būklės ženklas buvo 2021 m. balandžio 16 d., ar jis buvo iš viso, ar nebuvo nusuktas į šoną kaip pateikė vienoje nuotraukoje.

7.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisėja neteisėtai jį menkino ieškodama neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos. Atseit buvo baustas už greičio viršijimą, bet neparašė, kad tai buvo mieste 2017 metais, greitis viršytas apie 15 km / h, tačiau dabar ginčijamais atvejais kaip tik padaryta neabejotina pažanga, nes gyvenvietėse automatiškai važiavo apie 50 km / h.

7.12. Pastebėjo, jog kiti jo „pažeidimai“ yra susiję tik su klaidinančiu ženklinimu, o už tų situacijų pataisymą jam padėkojo Lietuvos kelių direkcijos Projektų vadovas V. L. ir Trakų rajono savivaldybės direktorius D. K., raštus prideda.

Atsiliepimas

7.13. Apeliantas pažymėjo, kad dėl kelio Vilnius-Polockas, 25,88 km, tai yra labai daug neatitikimų ir abejonių: Institucija atsiliepime nurodė, kad fotografuota 5,88 km (2 nutarties puslapis). Tai esminė klaida, to fakto neprisimena, nors automobilį visada pats vairuoja. Nuvažiavęs į vietą, Lavoriškes, neprisimena, kad ten būtų buvęs, ženklas stovi tik vienoje kelio pusėje, faktai nuotraukoje. Nors Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektų vadovas M. K. el. laišku rašė, kad ženklas iki 40 km / h yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje (ženklo pavadinimo kalba netaisyta, ženklas turi numerį ir pavadinimą), tačiau nutartyje ir autoriaus laiške tai neparašyta.

7.14. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 19 d. buvo šeštadienis, karantinas, todėl vaikų negalėjo būti.

7.15. Pažymėjo, kad tyrėja I. B. protokoluose padarė mažiausiai tris klaidas, elgėsi nemandagiai klausimu, ar gailisi, dar labiau nemandagiai teismo posėdžio metu elgėsi Institucijos atstovas V. M.. Jam kėlė pyktį tiek savo agresyvia išvaizda (trumpai kirpti plaukai, randas per kaktą, nemotyvuotai kerštingas žvilgsnis ir kerštingas elgesys, siekis įteigti kaltės jausmą) (b. l. 91–93).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. R. apeliacinis skundas atmetamas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria palikti galioti nepakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17179-2021 ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17180-2021, yra teisėta ir D. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtos administracinės nuobaudos yra teisingos ir proporcingos.

9. ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.

Žemesnės instancijos teismas

10. KET 117 punkte yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Dėl 2021 m. balandžio 16 d., 12.02 val., įvykio rajoniniame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas, 2,71 km

11. Institucijos nutarimu D. R. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 127 punkto pažeidimą, tai yra, kad jis 2021 m. balandžio 16 d., 12.02 val., rajoniniame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas, 2,71 km, vairuodamas automobilį viršijo (18 km / val. įvertinus paklaidą) nustatytą greitį (30 km / val.) (b. l. 4).

12. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2021 m. balandžio 16 d., 12.02 val., stacionariu greičio matuokliu GATSO T-Series 202005000519, patikros sertifikato numeris 1374516, objektyviai nustatytas greičio viršijimo faktas, kai leistinas greitis buvo 30 km / val. D. R. argumentas, kad jis laikėsi greičio ribojimo, nustatyto gyvenvietėje, kadangi kelio ruože, kuriame buvo užfiksuotas greičio viršijimas, jis nepastebėjo kelio ženklų, nustatančių greitį, nes ženklai buvo per maži, buvo nepakankamas kelio ženklinimas, buvo atmestas. Teismas motyvavo, kad iš greičio matuoklio užfiksuotos fotonuotraukos ir koordinačių matyti, jog 2021 m. balandžio 16 d. pažeidimo padarymo vietoje kelias yra su dviem eismo juostomis. Atsižvelgiant į pareiškėjo vairavimo stažą bei tai, kad jis valdo padidinto pavojaus šaltinį, t. y. automobilį, jo atidumas turi būti itin išlavintas, o vien tik kelio ženklo nepamatymas negali suponuoti pareiškėjo kaltės nebuvimo ar konstatuoti nusižengimo mažesnio pavojingumo. Net jeigu pareiškėjas iš tikrųjų nepamatė kelio ženklo, tai nereiškia, kad jis jo negalėjo ir neturėjo pamatyti.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas sumontuotas stacionarus greičio matavimo prietaisas klaidinančioje vietoje, už greitį ribojančio kalnelio, pasaloje (prieš kalnelius vairuotojai pristabdo, o po kalnelių greitėja, nes priekyje dešinėje yra matyti tuščias laukas, o kairėje įmonių teritorijos tvora. Nėra nei vieno žmogaus, D. R. taip pat jų nematė, todėl automatiškai didina greitį iki leistino gyvenvietėje), ir pažymėtas vienu mažu ženklu (leidžiama važiuoti ne daugiau kaip 30 km / h). Apygardos teismas pažymi, kad iš D. R. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad iš karto už kelio ženklo „Ribotas greitis“ yra pastatytas kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ Nr. 636. Šie kelio ženklai stovi Riešėje, vienoje iš pagrindinių seniūnijos gatvių. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas buvo pastatytas pasaloje.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog D. R. galėjo matyti vieną mažą greitį ribojantį ženklą, to ženklo nesimato fotonuotraukoje, niekas nežino, kokios būklės ženklas buvo 2021 m. balandžio 16 d., ar jis buvo iš viso, ar nebuvo nusuktas į šoną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš D. R. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad greitį iki 30 km / h ribojantis kelio ženklas Nr. 329 yra įprasto dydžio, vizualiai yra gerai matomas, pastatytas įprastoje vietoje. D. R. šiuo konkrečiu atveju tiek teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde argumentuoja, kad kelio ženklo jis nepamatė, kadangi kelio ženklas buvo per mažas, o ne kad kelio ženklo nebuvo ar buvo nusuktas į šoną. Konstatavus, kad greitį ribojantis kelio ženklas iš pačio D. R. pateiktos fotonuotraukos yra gerai matomas, nesant duomenų, kad šio ženklo nebuvo ar jis buvo nusuktas į šoną, atmetamas kaip nepagrįstas D. R. argumentas, kad jis šio kelio ženklo nepamatė dėl ženklą prižiūrinčių ar už jį atsakingų asmenų kaltės.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 16 d. epizodas), nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.

Dėl 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., įvykio krašto kelyje Vilnius–Polockas, 25,88 km

16. Institucijos nutarimu D. R. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 127 punkto pažeidimą, tai yra, kad jis 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., krašto kelyje Vilnius–Polockas, 25,88 km, vairuodamas automobilį viršijo (16 km / val. įvertinus paklaidą) nustatytą greitį (40 km / val.) (b. l. 8).

17. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., stacionariu greičio matuokliu Vector SR SB151000220-3482, patikros sertifikatas 1378121, objektyviai nustatytas greičio viršijimo faktas, kai leistinas greitis buvo 40 km / val. D. R. argumentas, kad jis laikėsi greičio ribojimo, nustatyto gyvenvietėje, kadangi kelio ruože, kuriame buvo užfiksuotas greičio viršijimas, jis nepastebėjo kelio ženklų, nustatančių greitį, nes ženklai buvo per maži, buvo nepakankamas kelio ženklinimas, buvo atmestas. Teismas motyvavo, kad byloje esantis Lietuvos automobilių keliais direkcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. el. laiškas patvirtina, kad krašto kelyje Vilnius-Polockas, 25,88 km, leistinas greitis yra 40 km / val., o ženklas 40 yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, nes ten yra mokykla. Iš greičio matuoklio užfiksuotos fotonuotraukos ir koordinačių matyti, kad 2020 m. gruodžio 19 d. pažeidimo padarymo vietoje kelias yra su dviem eismo juostomis. Atsižvelgiant į pareiškėjo vairavimo stažą bei tai, kad jis valdo padidinto pavojaus šaltinį, t. y. automobilį, jo atidumas turi būti itin išlavintas, o vien tik kelio ženklo nepamatymas negali suponuoti pareiškėjo kaltės nebuvimo ar konstatuoti nusižengimo mažesnio pavojingumo. Net jeigu pareiškėjas iš tikrųjų nepamatė kelio ženklo, tai nereiškia, kad jis jo negalėjo ir neturėjo pamatyti.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. R. neprisimena, kad jis buvo minėto kelio 5,88 km. Iš fotonuotraukos matyti, kad ženklas stovi tik vienoje kelio pusėje. Nors Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektų vadovas M. K. el. laišku rašė, kad ženklas iki 40 km / h yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje (ženklo pavadinimo kalba netaisyta, ženklas turi numerį ir pavadinimą), tačiau nutartyje ir autoriaus laiške tai neparašyta.

19. Apygardos teismas pažymi, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad D. R. nurodytu laiku ir vietoje važiavo 56 km / val. (įvertinus paklaidą), todėl atmetamas kaip nepagrįstas jo argumentas, kad jis šioje vietoje nebuvo. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, be to, kaip nurodoma administracinio nusižengimo protokole (b. l. 6), ir D. R. neginčija, greičio viršijimas buvo užfiksuotas 2020 m. gruodžio 19 d., 12.44 val., stacionariu greičio matuokliu. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. S., tačiau pats D. R. nurodė, kad šia transporto priemone naudojosi D. R. (b. l. 10, 11, 12). Byloje nėra duomenų, kad D. R. įvykio metu buvo kitoje vietoje.

20. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad D. R. suprato, jog krašto kelyje Vilnius–Polockas, 25,88 km, jo važiavimo kryptimi, yra nustatytas didžiausias leistinas greitis 40 km / val. Administracinių nusižengimų registre nurodyta leistina reikšmė 40 km / h (b. l. 9). Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnas M. K. 2021 m. rugsėjo 3 d. el. laiške viršininkei S. S. nurodė, kad „žiūrint į 2021 balandžio mėnesio darytas foto fiksacijas, ženklas 40 yra tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, nes ten yra mokykla. Nemanau, kad kažkas pasikeitė per vasarą. Jeigu asmuo turi kitokių įrodymų, kad ten ženklų nėra, galėtų pateikti, tada būtų pagrindas nusiųsti mūsų žmones gyvai patikrinti.“ (b. l. 16). Iš fotonuotraukos matyti greitį iki 40 km / h ribojantis kelio ženklas Nr. 329 Lavoriškėse, Vilniaus g., kelyje link Vilniaus, taip pat šalia kelio ženklas „Vaikai“ (b. l. 17). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viešojo šaltinio – internetinės svetainės https://www.google.com/maps – duomenimis Lavoriškėse, Vilniaus g., kryptimi į Polocką, yra greitį iki 40 km / h ribojantis kelio ženklas, taip pat šalia kelio ženklas „Vaikai“. Nors šie kelio ženklai yra kitoje vietoje nei nurodė D. R., tačiau minėtame el. laiške yra teisingai nurodyta, kad šie kelio ženklai yra abiejose kelio Vilniaus g. pusėse. KET 1 priedo 5 punkte yra nurodyta kelio ženklo Nr. 329 galiojimo tvarka, todėl logiška, kad pagal šią tvarką kelio ženklas turi būti pastatytas tik važiavimo kryptimi.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gruodžio 19 d. epizodas), nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.

Dėl D. R. paskirtų administracinių nuobaudų

22. D. R. apeliaciniame skunde teigė, kad padarė neabejotiną pažangą palyginus su jo ankstesniais padarytais pažeidimais, kadangi gyvenvietėse automatiškai važiavo apie 50 km / h. Taip pat D. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad kiti jo ,,pažeidimai“ yra susiję tik su klaidinančiu ženklinimu. Apygardos teismas pažymi, kad iš 2021 m. rugsėjo 2 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog D. R. buvo nubaustas, pavyzdžiui, pastaruoju metu 2021 m. vasario 8 d. nutarimu pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad pastatė automobilį vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos. Nutarimas buvo apskųstas, tačiau nebuvo panaikintas. 2020 m. liepos 16 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvažiavo į kelio ženklo „Vienpusis eismas“ galiojimo zoną, apsisuko ir važiavo prieš eismą, kai kelio ženklas nurodo, kad eismas vyksta viena kryptimi. Nutarimas buvo apskųstas, tačiau nebuvo panaikintas. (b. l. 18–21). Taigi matyti, kad D. R. yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, susijusius, be kita ko, su transportu ir kelių ūkiu, o savo pažeidimus menkina ir pateisina išorinėmis aplinkybėmis.

23. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos yra adekvačios D. R. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikomos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Baudos skirtos tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (b. l. 4, 8). D. R. dirba UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), (duomenys neskelbtini), turi vaikų, tarp jų nepilnamečių (b. l. 27). Paskirtų baudų dydžiai atitinka ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam baudos dydžio vidurkiui. Todėl vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikšmius ar nekėlusius realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnes nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. D. R. skirtos nuobaudos buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per švelnios ar per griežtos, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

25. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistus Institucijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Darius Pranka