- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-171-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00815-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, G. V., R. V., D. V., B. V., V. V.
- Advokatai
- Alius Galminas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, G. V., R. V., D. V., B. V. ir V. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolių B. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jų palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėjai ir jos broliams B. V., J. V. ir R. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Po brolių mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau toliau naudojosi jai ir broliams priklausančiomis žemės sklypų dalimis. Nusprendusi žemės sklypus parduoti iš notarės sužinojo, kad pirmiausia reikia priimti brolių palikimą. Pažymėjo, kad broliai J. V. ir R. V. santuokų sudarę nebuvo ir vaikų nesusilaukė. B. V. susilaukė 5 vaikų, t. y. G. V., R. V., D. V., B. V. ir V. V.. Nei vienas iš jų dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra ir pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateiktu atsiliepimu pareiškimui iš esmės neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. L. atstovas advokatas Alius Galminas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja po brolių mirties toliau rūpinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius, 4 ha ji yra išnuomojusi. Kito paveldimo turto nėra. B. V. vaikai gyvena Plungės r. Jie žino, kad pareiškėja rūpinasi žeme, į palikimą jie nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. V., R. V., D. V., B. V. ir V. V. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. 2022 m. sausio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. L. yra B. V., J. V. ir R. V. sesuo. Pareiškėjai, jos broliams bei kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). B. V. mirė (duomenys neskelbtini), J. V. mirė (duomenys neskelbtini), R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės pirmojo notaro biuro 2021 m. kovo 4 d. pažymos patvirtina, kad po B. V., J. V. ir R. V. mirties dėl jų palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo bylos užvestos nebuvo. Po brolių mirties likusiais žemės sklypais naudojosi pareiškėja, mokėjo mokesčius, dalį sklypo 2008 m. sausio 5 d. sudarytos žemės sklypo panaudos sutarties pagrindu perdavė naudotis kitiems asmenims.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos brolis B. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK). B. J. Vaitkus (mirė (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirė jau įsigaliojus naujajam 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju, palikimui atsiradusiam po B. V. mirties priimti taikytinos 1964 m. CK nuostatos, o palikimui, atsiradusiam po J. V. ir R. V. mirties priimti – 2000 m. CK nuostatos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. L. ir jos broliai B. V., J. V. ir R. V. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po tėvų mirties. Mirus broliams, pareiškėja ir toliau rūpinosi ne tik savo, bet ir brolių sklypų dalimis, mokėjo mokesčius, dalį sklypo perdavė naudotis kitiems asmenims. Šių aplinkybių neginčijo ir B. V. vaikai, šioje byloje suinteresuoti asmenys, G. V., R. V., D. V., B. V. ir V. V.. Pripažintina, kad pareiškėjos J. L. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po brolių mirties likusį palikimą.
Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L. po brolių B. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jų palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po brolių B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jų palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.