Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Lesto“ pareiškimą skolininkui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012-12-07 buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo kreditoriui AB „Lesto“ iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Teisme gautas kreditoriaus pranešimas, jog skolininkas pagal teismo įsakymą skolą sumokėjo, tačiau neatlygino bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į sunkią skolininkės turtinę padėtį. Savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimo, o tokios lėšos (3257 Lt) biudžete nenumatytos.

2. Kreditorius pažeidė šalių pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. Atsižvelgiant į sunkią skolininkės finansinę padėtį kreditorius galėjo atidėti mokėjimus arba juos išskaidyti. Skolininkė, gavusi finansavimą, iškart įvykdė mokėjimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje priimtas teismo įsakymas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime. Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skolininkė nagrinėjamoje byloje pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, tačiau taip pat apmokėjo skolą už sunaudotą elektros energiją, bylinėjimosi išlaidų skolininkė nesumokėjo, todėl teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl 902703,04 Lt skolos ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nutraukė ir priteisė iš skolininkės kreditoriui 3257 Lt žyminio mokesčio. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsakovę atleisti nuo kitos šalies, t. y. kreditoriaus, patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurioms priskirtinas ir žyminis mokestis. Remiantis įstatymo nuostatomis, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kitoks šio klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui bei teismui ir procesinio lygiateisiškumo principus (CPK6 str., 17 str.).

Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamai vykdomas sutartis.

Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog kreditorius žinodamas sunkią skolininkės finansinę padėtį ir vadovaudamasis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, galėjo atidėti mokėjimus arba juos išskaidyti dalimis, todėl žyminis mokestis neturėjo būti priteistas iš skolininkės. Tai, kad skolininkė įvykdė savo skolinius įsipareigojimus teismui priėmus teismo įsakymą, nesudaro pagrindo atleisti skolininkę nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytos pareigos apmokėti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutar i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.