Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-09-06 · Civilinė byla Nr. 2A-590-03/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
2A-590-03/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Jonas Pesliakas
Atsakovas
K. R., K.
Ieškovas
G. R.
Trečiasis asmuo
E. R.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J.G.Vaitulionienė Civilinė byla Nr. 2A-590-3/2007

Teisėja V. Kralikienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Jono Pesliako, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovui K. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui K. R., trečiasis asmuo E. R., dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei ieškovės G. R. ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės bei 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2003-07-11 iki 2006-07-11. Nurodė, kad atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2003-07-11.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-04-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. R. išlaikymą sūnui K. R. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2006-07-11 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. R. 126 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. R. šalys turėtų teikti lygiomis dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko K. R. poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, nurodė, kad 350 Lt dydžio išlaikymas pakankamas būtinų nepilnamečiam vaikui K. R. vystytis sąlygų sudarymui, objektyviai atitinka ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Teismas nustatęs, kad ieškovės paaiškinimai dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo prieštaringi, nenuoseklūs, šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimą, neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl tai turėjo reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat netyrė aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą dienos, todėl jis negalėjo būti gretinamas su sutuoktiniams priklausančių lėšų disponavimu dar nepradėjus turto padalijimo proceso.

Atsiliepimas

Atsakovas K. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimo dalimi, kuria iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteista po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki sūnaus K. pilnametystės. Taip pat nurodo, kad priteisto išlaikymo dydis prieštarauja realių vaiko poreikių ir jo turtinės padėties proporcingumo principui, taip pat faktinei situacijai. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog į bylą pateikta vaiko poreikių sąmata atspindi realius vaiko poreikius, taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai prisideda prie sūnaus išlaikymo, nes gyvendama su sūnumi ji nepagrįstai dideles išlaidas skiria savo poreikiams. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas pažeidžia kitų jo dviejų nepilnamečių vaikų teises ir galimybes gauti tinkamą išlaikymą. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2006-07-11, nes jis įrodė, kad iki 2006 m. rudens dar gyveno su ieškove jų name, išlaikė namą ir vaiką, todėl išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Atsiliepimų į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties nėra absoliutus, nes nagrinėjamos kategorijos bylose minėtą principą būtina derinti su vienu iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra pažymėjęs, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas, kadangi dėl šių išmokų realios asmens mėnesinės pajamos padidėja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų, gauna darbo užmokestį, mokestį už patalpų nuomą. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepilnamečiam K. R. iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į duomenis apie atsakovo pajamas ir išlaidas, kad atsakovas K. R. turi išlaikyti dar du vaikus iš pirmosios santuokos, į šių vaikų motinos E. R. turtinę padėtį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kur pažymėta, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima iš atsakovo priteisti mažesnį išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui K. R.. Todėl atmestini atsakovo ir ieškovės apeliacinių skundų argumentai, kad priteistas 350 Lt išlaikymo dydis prieštarauja realių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principams. Atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad 350 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. R. priteisimas pažeidžia kitų jo nepilnamečių vaikų teises ir galimybę gauti tinkamą išlaikymą, nes vertinant atsakovo pajamas ir turtinę padėtį, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo materialinė padėtis yra pakankama teikti išlaikymą, kuris atitiktų jo nepilnamečių sūnų interesus ir leistų jiems sudaryti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, kad aplinkybė, jog atsakovas tik nuo 2006 metų lapkričio mėnesio pradėjo geranoriškai teikti sūnui išlaikymą, pervesdamas pinigus į jos atsiskaitomąją sąskaitą, yra pagrindas išvadai, kad iki to momento sūnų išlaikė ji viena.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši teisės norma nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y., kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo nurodytas aplinkybes apie išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą iš dalies patvirtino ir pati ieškovė, pateikti į bylą mokėjimų už paslaugas kvitai, liudytojų V. R., Ž. M., V. K. paaiškinimai. Byloje yra duomenų, kad atsakovas rūpinosi namo, kuriame gyvena šalių nepilnametis sūnus, apsauga, mokėjo už elektrą, dujas, apmokėjo sūnaus lankyto vaikų darželio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovė įrodinėdama išlaikymo įsiskolinimo faktą rėmėsi savo paaiškinimais, kurie prieštaringi ir nenuoseklūs, bei liudytojų – savo mamos A. P. ir V. Z. paaiškinimais, kurie vertintini kritiškai, nes prieštarauja minėtais įrodymais nustatytiems faktiniams bylos duomenims. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasi tikėtinumo taisykle, laiko, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2006-07-11. Atsakovas pats nurodė, kad išlaikymą sūnui iki 2006 m. vidurio teikė pinigais pagal išgales, kol gyveno su ieškove išlaikė namą ir vaiką, o nuo 2006 m. lapkričio mėn. perveda po 200 Lt į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, iš ko darytina išvada, kad išlaikymas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos buvo mokamas ne tokia suma, kuri teismo nustatyta vaiko poreikių tenkinimui. Teismui nustačius, kad atsakovas turi mokėti 350 Lt dydžio išlaikymą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 350 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiam K. R. turi būti priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2006-07-11.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), todėl apeliacinių skundų motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Julija Gražina VaitulionienėKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasJonas Pesliakas