- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-438/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- S. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 21 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2014 m. gegužės 9 d., laikotarpiu nuo 22.30 iki 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą prieš S. A., bendrai sudavė ne mažiau kaip 19 smūgių kumščiais bei kojomis ir šiais bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas veide, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose, muštines žaizdas nosyje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dubens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžį, pilvo sumušimą su vidaus organų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvo ertmę ir dėl ko S. A. įvykio vietoje mirė, pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės 280 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5570“ su UAB „Tele 2“ tinklo SIM kortele bendros 120 Lt vertės, iš automobilio 9 pakelius cigarečių „FEST“ 45 Lt vertės, taip bendrais veiksmais tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė S. A. ir padarė nukentėjusiam turtinę 445 Lt žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. gegužės 21 d. S. P. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi kaltinamajam S. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai kaltinamojo S. P. atžvilgiu negali būti pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis S. P. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti.
Kaltinamasis teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ar trukdyti procesui. Kardomosios priemonės terminas, S. P. manymu, pratęstas, nes jam inkriminuojama nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai, anot kaltinamojo, negali būti pagrindu tęsti suėmimo terminą. Jam turėtų būti paskirta viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neįgalus, gauna invalidumo pašalpą. Turi mamą bei neįgalią seserį, kurioms reikalinga jo pagalba. Kaltinamasis tvirtina nesislėpsiantis nuo teismo, šaukiamas atvyks į teismą. S. P. nurodo, kad teismas turi atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į jam daromą fizinę ir psichologinę žalą. Skunde kaltinamasis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog pagal proporcingumo principo nuostatas, kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė turi būti adekvati siekiamam tikslui, turi būti pasirenkamos tokios poveikio priemonės, kurios darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį asmeniui, kurio laisvė yra ribojama. Kaltinamasis akcentuoja, kad kardomoji priemonė - suėmimas, gali būti skiriama tik tuo atveju, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonės negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo S. P. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. P. skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. P. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų S. P., N. V. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei jų prieduose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės - suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam S. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad S. P. yra kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų įtvirtina tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje jis iki suėmimo gyveno kartu su savo motina ir seserimi, tačiau kaltinamasis yra nevedęs. S. P. iki sulaikymo nedirbo, be to, jis anksčiau buvo teistas. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, S. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nepaneigia S. P. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori padėti savo šeimos nariams, bei tai, jog jis, būdamas laisvėje, neketina bėgti (slėptis) nuo teismo.
Priešingai, nei skunde tvirtina kaltinamasis, iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties turinio matyti, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme) nebuvo nustatytas.
Kaltinamasis skunde akcentuoja, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo turi būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad būnant suimtu, esant būtinybei, jam negali būti suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.
Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamasis S. P., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas bei tinkamai nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Panevėžio apygardos teismas pratęsdamas S. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo S. P. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.