Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-272/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
1-18-272/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-11021-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Kaltinamasis
V. Š., V. B.
Advokatai
Aurelija Puzinienė, Albertas Kęstutis Mikšys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11021-2008-3.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 27 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,kaltinamojo V. Š. gynėjui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui,kaltinamosios V. B. gynėjai advokatei Aurelijai Puzinienei,specialistei A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteista, - kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: V. Š., laikotarpiu nuo 1994 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. kovo 1 d. būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – Įstatymas) 9 str. 2 d. (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, redakcija, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-01 iki 2008-07-03) nuostatas privalėdamas parinkti (duomenys neskelbtini) apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, bei pagal Įstatymo 21 str. l d. nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, žinodamas, kad, pagal Įstatymo 4 str. nustatytus reikalavimus apskaitos informacijai, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pagal savo užimamas pareigas, numatytas (duomenys neskelbtini) vadovo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2004 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu Nr. 1, turėdamas duomenis apie (duomenys neskelbtini) sandorius, finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos duomenis, kontroliuodamas atsiskaitymus su kreditoriais, tiekimo ir rangovų organizacijomis, savo parašu privalėdamas tvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paskyras, medžiagų nurašymą ir kitus įmonės vidaus informacinius dokumentus, bei žinodamas faktines šios bendrovės išlaidas ir pajamas visuose vykdomuose objektuose, šiai bendrovei pagal (duomenys neskelbtini) subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu (duomenys neskelbtini) atliekant statybos (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Projektas), 2006 m. vasario mėnesio - 2007 m. gruodžio mėnesio laikotarpiu (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad:

visos (duomenys neskelbtini) patirtos sąnaudos objektuose už nurodytą laikotarpį buvo apskaitomos bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje, bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini);

2006 metais nebuvo surašyti medžiagų nurašymo aktai pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini);

nebuvo tvarkoma Projekte naudotų medžiagų likučių apskaita;

nebuvo surašyta molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų;

po to, kai (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose, pateiktuose rangovui (duomenys neskelbtini) įrašė 6530 kub. m žemės kasimo darbų už 136476,80 Lt daugiau, priėmus užsakovo (duomenys neskelbtini) patvirtintą 2006-06-13 pakeitimo orderį Nr. 5, panaikinantį šį peraktavimą, nebuvo surašytas dokumentas, atstatantis minėtą peraktavimą.

Tuo V. Š. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-01 iki 2008-07-03), kuri numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, reikalavimus bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5, III skyriaus 3 d., kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, nuostatą;str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus;

6 str. 2 d., kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimus;

12 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

12 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) reikalavimą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Dėl šių V. Š. padarytų pažeidimų nebuvo galima įvertinti, kokią išlaidų sumą, susijusią su grunto kasimu ir vežimu, skaldos, granitinės skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, smėlio - žvyro mišinio, smėlio bei molio panaudojimu ir vežimu Projekte turėjo patirti ir faktiškai patyrė (duomenys neskelbtini), tai yra negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006 m. - 2007 m. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

V. B. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: V. B., laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 12 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. būdama (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – Įstatymas) 10 str. 1 d. 1 p. nuostatas privalėdama tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą bei pagal Įstatymo 11 str. l d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) nuostatas, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, ir žinodama, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pagal savo užimamas pareigas disponuodama (duomenys neskelbtini) pirmine apskaitos dokumentacija bei žinodama faktines šios bendrovės išlaidas ir pajamas visuose vykdomuose objektuose, šiai bendrovei pagal (duomenys neskelbtini) subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu (duomenys neskelbtini) atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Projektas), 2006 m. vasario mėnesio - 2007 m. balandžio 11 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), aplaidžiai visas (duomenys neskelbtini) patirtas sąnaudas objektuose už nurodytą laikotarpį apskaitė bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje ir netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini); 2006 metais nesurašė medžiagų nurašymo aktų pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini); netvarkė Projekte naudotų medžiagų likučių apskaitos; nesurašė molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų.

Tuo V. B. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuri numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais, reikalavimus bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5, III skyriaus 3 d., kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, nuostatą;str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus;

6 str. 2 d., kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nuostatą;

12 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Dėl šių V. B. padarytų pažeidimų nebuvo galima įvertinti, kokią išlaidų sumą, susijusią su grunto kasimu ir vežimu, skaldos, granitinės skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, smėlio - žvyro mišinio, smėlio bei molio panaudojimu ir vežimu Projekte turėjo patirti ir faktiškai patyrė (duomenys neskelbtini), tai yra negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006 m. - 2007 m. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

Kaltinamasis V. Š. kaltas neprisipažino ir parodė, kad jis nuo 1994-08-10 iki 2010-03-02 dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2010-03-02 iki 2011-02-14 - (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ekonomikai, nuo 2011-03-01 dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Parodė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini). Parodė, kad šio objekto apskaita buvo vedama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – Įstatymas) reikalavimus, jo nepažedžant. Įstatymo 8 str. nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Kadangi dauguma bendrovės objektų buvo nedideli, nebuvo būtinybės vesti buhalterinę apskaitą atskirai pagal objektus, buhalterinė apskaita buvo vedama rankiniu būdu ir sunkumų tai nesudarė. Parodė, jog tvarka, kad medžiagų apskaita būtų vykdoma atskirai pagal objektus, buvo jau nuo tada, kai 1977 metais jis (V. Š.) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tai yra dar iki to, kai vyr. buhaltere pradėjo dirbti V. B. Jis bandė keisti nusistovėjusią tvarką, kad buhalterinė apskaita būtų vedama ne rankiniu būdu, bet įsakymo, kad buhalterinė apskaita būtų vykdoma atskirai pagal objektus, jis nepriėmė. Jis siuntė vyr. buhalterę į kursus, kad ji išmoktų vesti buhalterinę apskaitą atskirai pagal objektus, tačiau ji ir toliau buhalterinę apskaitą vedė rankiniu būdu, pagal seniau priimtą įsakymą. Dalinai kompiuterinė programa buvo – į “Excel” programą buvo suvedami duomenys, o jau 2005 metais įmonė įsigijo naują KONTO buhalterinės apskaitos programą. Vadovaujantis Įstatymo 8 str., vidaus apskaitos sistemą jie pasirinkdavo savarankiškai, ir buhalterinę apskaitą pagal atskirus objektus tvarkė iš dalies, t.y. medžiagų nurašymas, darbo užmokestis ir transporto medžiagų bei grunto pervežimas buvo vykdomas pagal objektus. Ne pagal objektus buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) nuosavų autobusų ir mechanizmų apskaita, tokia apskaita buvo vedama, bet nebuvo atskiros suvestinės. Autobusai buvo naudojami darbuotojų nuvežimui ir atvežimui iš objektų. Greideriai, ekskavatoriai, volai – tai mechanizmai, kurie priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau, kai mechanizmų pritrūkdavo, tekdavo juos ir samdytis, kokiuose objektuose šie mechanizmai dirbo matyti iš kelionės lapų, bet suvestinės nebuvo daromos. Kadangi metai iš metų (duomenys neskelbtini) laimėdavo stambesnius objektus, kurie buvo vieno, dviejų ar trijų milijonų vertės, tapo sunku buhalterinę apskaitą vesti rankiniu būdu, todėl jo (V. Š.) nurodymu 2005 metais (duomenys neskelbtini) įsigijo naują buhalterinės apskaitos programą KONTO, kurios pagalba galima buvo atskirti kiekvieno objekto pajamas ir sąnaudas. 2006-2007 metais ši programa dar nebuvo įdiegta. 2006 metais (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere dirbo V. B., kuri buhalterinę apskaitą vedė tvarkingai, o nuo 2007 m. balandžio mėnesio vyr. buhaltere pradėjo dirbti D. S., kadangi V. B. vesti buhalterinę apskaitą pagal objektus buvo sunku. Nuo 2008 metų pradžios buhalterinė apskaita buvo vykdoma atskirai pagal objektus. Kodėl 2009-09-18 (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 361 jis nurodė, kad iki 2009 metų vykdytų projektų savikainos registrai pagal išlaidų straipsnius vedami nebuvo, jis nežino, tikriausiai suklydo.

Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pirmas objektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Parodė, kad 2006-2007 metais (duomenys neskelbtini) vykdant darbus (duomenys neskelbtini) tvarka buvo tokia: darbų vykdytojas S. Š. (duomenys neskelbtini) įrengime atlikdavo darbus ir visus kiekius iš jo priimdavo (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojas ir užsakovo (duomenys neskelbtini) paskirtas priežiūros inspektorius, tik po jų parašų dėl kiekių ir pačių darbų buvo surašomos pažymos forma Nr. 2 ir forma Nr. 3, taip patišrašoma PVM sąskaita-faktūra. Šiai priežiūrai vadovavo ir specialistas iš Vokietijos T. Z., taigi, buvo triguba kontrolė. Kiekvieną savaitę pasitarimuose dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas J. V., kuris stebėjo ir tikrino, kaip vykdomi darbai, kas atlikta. Jis (V. Š.) pasirašinėdavo tik PVM sąskaitas-faktūras ir pažymas formą Nr. 3, o pažymą forma Nr. 2, t.y. darbų iššifravimą, pasirašinėdavo aikštelės vadovas, kuris surinkdavo parašus iš rangovo ir priežiūros inspektoriaus. Į jo (V. Š.) pareigas neįėjo pareiga tikrinti, ar yra atlikti darbai, nes darbų kiekius ir darbų aprašymus tikrindavo rangovas bei priežiūros inspektorius, kurie tiesiogiai buvo už tai atsakingi, o techninis skyrius tikrino kiekius ir kainas. Pirmiausiai buvo surašoma pažyma forma Nr. 2, kurioje atsispindi, kokie buvo atlikti darbai, darbų kiekiai, tai dokumentas, kuriame nurodyta, už kokius darbus yra apmokama, tuomet buvo surenkami reikalingų asmenų parašai, kuriais patvirtinama, kad visi kiekiai ir darbai yra teisingi, tada darbų vadovas išrašo pažymą formą Nr. 3 – tai yra pažymą finansavimui, pagal kurią apmokami darbai, pagal ja buhalterijos išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Tuomet darbų vadovas pateikia šiuos dokumentus rangovui, šiuo atveju - (duomenys neskelbtini), kur pasirašoma pažyma forma Nr. 3 ir PVM sąskaita-faktūra, du pažymos forma Nr. 3 egzemplioriai ir vienas PVM sąskatos-faktūros egzempliorius buvo paliekami rangovui, tiek pat šių dokumentų egzempliorių buvo pasiliekama sau.

Parodė, kad jis nesutinka ir su kaltinimu, kad 2006 metais nebuvo surašyti medžiagų nurašymo aktai pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad medžiagų nurašymą vykdė kiekvienos aikštelės vadovas, kurie buvo materialiai atsakingi ir turėjo vesti buhalterinę apskaitą. 2006-2007 metais medžiagos buvo nurašomos pagal objektus, šias medžiagas nurašinėdavo aikštelių vadovai, o jais buvo S. V., S. Š., V. K. ir G. G., asfaltbetonio bazės vadovas buvo V. P., vyr. mechanikas - S. Z., šie visi vadovai kiekvieną mėnesį savo padalinyje nurašinėdavo medžiagas pagal objektus ir nurašymai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus A. P., buvo pateikiami buhalterijai. Šie žiniaraščiai buvo pateikti ir specialistei A. S. ir jie yra byloje. Patikslino kad jo (V. Š.) įsakymais buvo paskirti šie aikštelių vadovai: S. V., S. Š., V. K. ir G. G., kurie buvo pasirašytinai supažindinti su įsakymais. Jie buvo atsakingi už visą buhalterinę apskaitą savo aikštelėje, už tabelių vedimą, už drausmę, už visą medžiagų, darbų apskaitą, projektus, už darbų grafikus, darbų organizavimą, vadovavo meistrams, vykdytojams, kiekviena aikštelė turėjo po 5-7 vykdytojus.

Parodė, kad jis nesutinka ir su kaltinimu, kad nebuvo tvarkoma Projekte naudotų medžiagų likučių apskaita. Parodė, kad prieš pateikdami medžiagų nurašymo kiekius, aikštelių vadovai savo ataskaitas pateikdavo techniniam skyriui, kuris patikrindavo, ar medžiagos nurašytos teisingai, ar ne per daug jų nurašyta. Likutinė medžiagų ir darbų vertė buvo vedama techniniame skyriuje kaupiamuosiuose žiniaraščiuose. Patikrinus techniniame skyriuje ir nustačius, kad kiekiai atitinka, žiniaraštį pasirašydavo aiškštelės vadovas ir pateikdavo šį žiniaraštį vyr. inžinieriui galutiniam medžiagų nurašymo patvirtinimui. Ši medžiaga taip pat buvo pateikta specialistei A. S. Taip pat bendrovėje įsakymu kiekvienų metų pabaigoje buvo sudaroma komisija, kuri tikrindavo visų medžiagų likučius. Komisija, susidedanti iš 5-6 asmenų, važinėdavo į nebaigtus objektus, skaičiuodavo medžiagų likučius ir pateikdavo aktą buhalterijai, kuri patikrindavo, ar atitinka medžiagų likutis su faktiniu likučiu. Jo (V. Š.) nuomone, specialistės A. S. pateikta išvada yra neteisinga, medžiagos buvo nurašomos pagal objektus, bet dokumentai buvo dedami į vieną krūvą ir nebuvo išskirti pagal objektus. Jis pripažįsta, kad apskaita dalinai, bet nepilnai, buvo vedama pagal objektus.

Parodė, kad jis nesutinka ir su kaltinimu, kad nebuvo surašyta molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų. Parodė, kad pagal Projektą (duomenys neskelbtini) objekte buvo atliekami žemės kasimo darbai. Šiame Projekte buvo numatyta atlikti žemės kasimo darbus ir gruntą buvo numatytą išvežti į sąvartą. Kasant gruntą buvo rastas molingas gruntas – molis. Gruntas skirstomas pagal klases: smėlis, molis, priesmėlis, priemolis. Taigi, ištyrus dalį grunto, kuris išvežamas į išlikį, buvo nustatyta, kad jis tinka sąvartyno dugno įrengimui, ir suderinus su užsakovu bei technine priežiūra buvo leista tą gruntą, t.y. molį vežti į (duomenys neskelbtini), o ne į išlikio vietą. Dėl tos priežasties tas gruntas – molis - nebuvo pajamuojamas, kadangi pagal jų bendrovės apskaitą gruntas – tai nėra medžiaga ir jo pajamuoti nereikia.

Parodė, kad jis taip pat nesutinka su kaltinimu, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose, pateiktuose rangovui (duomenys neskelbtini), įrašė 6530 kub. m žemės kasimo darbų už 136476,80 Lt daugiau, priėmus užsakovo (duomenys neskelbtini) patvirtintą 2006-06-13 pakeitimo orderį Nr. 5, panaikinantį šį peraktavimą, nebuvo surašytas dokumentas, atstatantis minėta peraktavimą. Šiuo klausimu jis pareiškia, kad (duomenys neskelbtini) visus atliktus kiekinius ir medžiagų panaudojimo darbus priduodavo priežiūros inspektoriui R. V., kuris patikrinęs kiekius pasirašydavo dokumentą. (duomenys neskelbtini), gavusi iš priežiūros inspektoriaus parašą dėl teisingų kiekių aktavimo, pateikdavo pažymą forma Nr. 2 ir pažyma forma Nr. 3 bei PVM sąskaitą-faktūrą savo rangovui (duomenys neskelbtini), o ką aktuodavo (duomenys neskelbtini), kokius kiekius ir darbus įrašydavo - jie negalėjo žinoti ir nežinojo, jie gaudavo pinigus už jų atliktus darbus, kas matyti pažymoje forma Nr. 2. Apie peraktavimus jis (V. Š.) asmeniškai nežinojo ir negalėjo žinoti, nes viskas vyko su (duomenys neskelbtini). Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad buvo peraktavimas, jis sužinojo tik gavęs šios bylos kopiją, nes iš byloje esančios kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) padarė peraktavimą ir grąžino atgal pinigus.

Parodė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir dabar jis savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad nuo 2005 metų nesugebėjo priversti buhalterijos darbuotojų įdiegti ir naudoti naują buhalterinę apskaitą, nors, jo nuomone, (duomenys neskelbtini) vedama sena buhalterinė apskaita buvo tinkama ir 2006-2007 metais buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama teisingai. Paaiškino kad 2006 metais jie nepradėjo naudoti naujos buhalterinės programos, kadangi turėjo problemų su vyr. buhaltere, pripažįsta, kad jis yra kaltas, nes nesugebėjo priversti vyr. buhalterės vesti buhalterinę apskaitą pagal objektus. Jis siuntė vyr. buhalterę V. B. į buhalterijos kursus, sakė, kad reikia vesti buhalterinę apskaitą pagal atskirus objektus, bet ji pasakė, kad nesugebės to padaryti, ir kad jis ieškotų naujo vyr. buhalterio. Tuomet jis ėmėsi ieškoti naujo vyr. buhalterio ir ieškojo jo iki 2007 metų. Jis sutinka, kad direktorius atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, tiesiog buhalterijos darbuotojai pareiškė, kad įmonės buhalterinė apskaita vedama teisingai ir nėra būtinybės jos keisti, o jis pasitikėjo. Parodė, kad jam buvo žinomi Buhalterinė apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir norminių aktų reikalavimai, jis sąmoningai nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nuo 1994 metų buhalterinė apskaita buvo tvarkingai vedama, nei iš mokesčių inspekcijos, nei iš SoDros jokių rimtų pastabų nebuvo gauta.

Parodė, kad ne visa (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos medžiaga už 2006-2007 metus buvo pateikta specialistei A. S., kadangi ne visa medžiaga iš bendrovės buvo paimta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau tekste – FNTT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žmonėms, kurie ėmė dokumentus, išvykus, jie pamatė, kad kai kurie dokumentai liko nepaimti iš bendrovės. Jie atvykę pareikalavo, kad jiems būtų pateikti visi dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini). FNTT darbuotojai, imdami bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus, nepaėmė kelionės lapų, autobusų ir buldozerių, kitų mechanizmų dokumentų, o šie dokumentai, V. Š. nuomone, būtų šiek tiek pakeitę specialistės A. S. išvadą. Papildomai bendrovėje likusių buhalterinių dokumentų niekas iš jų nereikalavo, jis taip pat nereiškė raštiško prašymo pateikti specialistei A. S. visus bendrovėje likusius dokumentus, buvo tik žodini prašymas. Parodė, kad bendrovėje likę dokumentai, kurie nebuvo pateikti FNTT ir specialistei A. S., yra neesminiai dokumentai, ir jie negalėtų įtakoti bendros įmonės ūkinės veiklos ar objekto veiklos rezultatų įvertinimo. Parodė, kad jis siūlė jiems paslaugą, kad gali parūpinti žmones, atsakingus už vedamą buhalterinę apskaitą, kurie padėtų išsiaiškinti, bet jie nepasinaudojo jo siūlomomis paslaugomis, tik aikštelės vadovui S. V. leido padėti išsiaiškinti dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos. Specialistė A. S. pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad ji ne viską sugebėjo išsiaiškinti. Jis yra pateikęs teismui atsiliepimą, kuriame atsikerta į kiekvieną specialistės teiginį. Jo nuomone, specialistė A. S. iš tikrųjų negalėjo žinoti, kokios medžiagos buvo naudojamos (duomenys neskelbtini), nes norint tai sužinoti, reikia gilintis į Projektą, o specialistė A. S. nėra tos srities specialistė. Specialistė pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos įvairios medžiagos, t.y. tame objekte buvo naudojamos įvairios medžiagos todėl, kad kiekvienoje objekto dalyje buvo naudojamos kitokios konstrukcijos, sąvartyno dugnui - granitinė skalda, apvažiavimo keliams - dolomitinė skalda, privažiavimo keliui prie priešgaisrinio rezervuaro buvo naudojamas trupintas betonas, todėl specialistė be jų pagalbos ir negalėjo įvertinti, kiek kainuoja medžiagos, dėl ko išvadoje ir nurodė, kad to negalima nustatyti. Ji nežinojo, kad sąmatoje esantys medžiagų kiekiai ir atvežami medžagų kiekiai skiriasi todėl, jog tam, kad paskaičiuoti, kiek reikia atvežti medžiagų, sąmatoje imamas medžiagų kiekis turi būti padauginamas iš sutankinimo koeficiento, o neįvertinus sutankinimo koeficiento specialistės apskaičiuoti kiekiai sąmatoje gavosi mažesni nei natūroje. Paaiškino, kad teismui pateikto dokumento, kuriame nurodyti grunto sutankinimo koeficientai, jis nepateikė ikiteisminio tyrimo metu, nes specialistės išvadą gavo tik vėliau. Jis atliko skaičiavimus taikant grunto sutankinimo koeficientus ir jų netaikant, ir nustatė, kad skirtumai tikrai yra. Medžiagos buvo vežamos puriame stovyje, o sąmatoje pateikiami kiekiai sutankintame pavidale. Pritaikius grunto sutankinimo koeficientą, užaktuoto ir pervežto grunto kiekiai yra panašūs. Specialistė, lygindama aktuotus grunto kiekius ir faktinius pervežtus kiekius, neįvertino grunto sutankinimo koeficiento. Jis gruntui taikomas iki 1.1, todėl užaktuoto ir pervežto grunto kiekiai panašūs, o nedidelis skirtumas išlieka, kadangi pritaikius grunto sutankinimo koeficientą gali būti paklaida. Vežamas gruntas nėra sveriamas, nes objektuose svarstyklės, kurios kainuoja 800000 Lt, nėra statomos, pasveriami keli automobiliai, pakrauti atitinkamo grunto, ir taip nustatomas svoris, o kiekvienas automobilis, pakrautas atitinkamo grunto, nėra sveriamas, todėl gali būti paklaida. Specialistė A. S. pilnai neįvertino (duomenys neskelbtini) veiklos už 2006-2007 metus, ji vertino tik (duomenys neskelbtini) objekto veiklą.

Parodė, kad kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tikrindavo audito kompanija. Iš pradžių audito kompaniją jie samdydavo atrankos būdu, o nuo 2007 metų naujas (duomenys neskelbtini) savininkas pasamdė tarptautinį auditą UAB „Ernst & Young Baltic“, kuris pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi bendrovės finansinę padėtį 2007-12-31 pagal Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartus. Taigi, V. Š. nuomone, (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2006-2007 metais buvo vedama teisingai, visos sąnaudos ir pajamos buvo teisingai apskaičiuojamos.

Kaltinamoji V. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti buhaltere 1995-11-27, dirbo iki 1996-02-12, nuo 1996-02-13 iki 2007-04-11 dirbo šios įmonės vyr. buhaltere, nuo 2007-04-11 iki 2010-07-30 - buhaltere, tuo metu vyr. buhaltere dirbo D. S. Dėl jai pareikšto kaltinimo, kad ji aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi nuo 2006 metų iki 2007-04-11 netvarkė buhalterinės apskaitos pagal atskirus objektus, parodė, kad sąnaudos, t.y. medžiagos, darbo užmokestis, iš dalies buvo vedamos atskirai pagal objektus, ir sąlyginai surinkti šias sąnaudas pagal objektą būtų įmanoma iš pirminių dokumentų, kadangi kiti padaliniai vedė apskaitą taip pat rankiniu būdu, tačiau savo transporto ir mechanizmų sąnaudas pagal objektus atrinkti būtų neįmanoma. Parodė, kad dėl jai pareikšto kaltinimo dėl iš (duomenys neskelbtini) vežamo molio pajamavimo nori paaiškinti, kad buhalterijoje ji pati vedė duomenis, pirkėjai ir pardavėjai buvo jos žinioje, ji tvarkė balansą, suvesdinėjo pirkimo-pardavimo sąskaitas. Ji vadovavo buhalterijai, į jos darbo pareigas įėjo buhalterijos darbo kontrolė, ji buvo supažindinta su Buhalterinės apskaitos įstatymu. Buhalterijoje dirbo trys buhalterės - ji, A. S. ir N. M. Už medžiagų nurašymą buvo atsakinga buhalterė N. M., ji buvo atsakinga už medžiagų pajavimą ir nurašymą, ilgalaikio turto pajamavimą ir nurašymą. A. S. buvo atsakinga už darbo užmokestį, už teisingą kasos vedimą, ji rašė pardavimo sąskaitas. Parodė, kad ji (V. B.) pasitikėjo savo kolegėmis - buhalterėmis, nekontroliavo, ar buhalterė N. M. surašė molio pajamavimo ir nurašymo aktus (duomenys neskelbtini), ji pripažįsta čia savo aplaidumą, kadangi privalėjo tai patikrinti. 2005 metų vasarą (duomenys neskelbtini) įsigijo naują KONTO programą buhalterinei apskaitai vesti, bet vadovybė nereikalavo, kad jie – buhalterijos darbuotojai - naudotų naują buhalterinę programą. Dėl žinių ir ryžtingumo stokos jie tą programą įdeginėjo tik po truputį, t.y. pagal šią programą buvo vedama medžiagų nurašymas, viso ilgalaikio turto apskaita. Naujai programai įdiegti reikėjo papildomų finansų, kurių vadovybė nelabai norėjo skirti. Darbo užmokesčio programa buvo vedama pagal „Bonus“ programą. Iki 2005-2006 metų griežto reikalavimo iš vadovybės, kad sąnaudos būtų vedamos atskirai pagal kiekvieną objektą, nebuvo. 2006 metais vadovybė jau pradėjo griežčiau reikalauti, kad buhalterinė apskaita būtų vedama pagal objektus, tačiau rašytinio įsakymo nebuvo, buvo tik žodinis reikalavimas. Kiekvienais metais buvo atliekamas įmonės buhalterinės apskaitos auditas ir jokių priekaištų, kad įmonėje buhalterinė apskaita netvarkoma pagal verslo standartų reikalavimus, nebuvo. 2006 metais (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos auditą atliko UAB „Baltijos auditas“ ir priekaištų, kad įmonė buhalterinę apskaitą tvarko ne pagal verslo standartus, taip pat nebuvo, todėl ji (V. B.) manė, kad buhalterinę apskaitą tvarko teisingai ir tinkamai, ir tikslo sąmoningai apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ji neturėjo. Parodė, kad specialistei A. S. buvo pateikti visi bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentai, tik nebuvo pateikti kelionės lapai nepateikti, o visų medžiagų dokumentai buvo pateikti. Parodė, jog ji pripažįsta, kad 2006 metais nesurašė medžiagų nurašymo aktų pagal atskirus objektus, pripažįsta, kad iš dalies netvarkė Projekte naudotų medžiagų likučių apskaitos. Parodė, kad S. V. turėjo kelis objektus ir jo medžiagų ataskaitoje yra bendri likučiai, o nurašymas buvo pagal objektus. Taip pat parodė, kad buhalterė N. M. darė nurašymus. Ji pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to yra kalta. Parodė, kad jos veiksmais valstybei žala nėra padaryta, iš vadovybės nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo nebuvo. Labai gailisi dėl padaryto, savo kaltę pripažįsta visiškai, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais normalūs. Parodė, kad šiuo metu ji dirba auditore UAB „Auditas“, nuo 2007-04-11 iki 2011 m. vasario mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Parodė, kad ji buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere tikslu suvesti į buhalterinę programą LABBIS, kitaip dar vadinamą - KONTO programa - buhalterinės apskaitos duomenis ir taip sutvarkyti valdymo apskaitą. Iki to buhalterinė apskaita buvo vykdoma rankiniu būdu. Ji per pusmetį suvedė į naują programą buhalterinės apskaitos duomenis. Be jos (duomenys neskelbtini) buhalterėmis dirbo V. B., A. S., N. M. Iki jai – D. S. – ateinant dirbti į (duomenys neskelbtini) pasikeitė įmonės savininkai. Naujų savininkų noras buvo nuo 2008-01-01 pereiti prie KONTO buhalterinės apskaitos programos ir perkelti duomenis į šią naują programą. Jų noras buvo pilnai įdiegti naują apskaitą, buhalterija turėjo pereiti į AXAPTA programą. Jai 2007-04-11 pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, direktoriumi tuo metu buvo V. Š. Pradėjus dirbti pagal naują programą buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad būtų suvedama visa smulki apskaitos informacija, o iki to buhalterinė apskaita buvo vedama pagal pavyzdinį apskaitos planą. Parodė, kad, kai ji pradėjo dirbti, mežiagos buvo nurašomos pagal objektus. Medžiagų nurašymo aktus paruošdavo darbų vadovai. Kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), darbų vadovu buvo S. Š., gal, jai atėjus dirbti į šią įmonę, dar kažkiek laiko darbų vadovu dirbo S. V., tačiau neilgai. Parodė, kad jai atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini), visi buhalteriniai duomenys buvo tvarkingai suvesti, finansinė atskaitomybė buvo aiški, jai nekilo rūpesčių suvesti duomenis ir pereiti į kitą programą, visi likučiai buvo aiškūs. S. V. perduodavo buhalterei N. M. medžiagų nurašymų aktus. Nurašymų aktus tvirtino vyr. inžinierius A. P. ir po to dokumentai buvo perduodami buhalterei. Gamybos techninis skyrius suderindavo medžiagų nurodšymo aktus, prieš perduodamas juos inžinieriui. Kiek jai yra žinoma, iki jai ateinant dirbti į (duomenys neskelbtini), buvo naudojama ta pati KONTO buhalterinė programa, bet tik dalinai – darbo užmokesčiui, o į EXCEL programą buvo suvedami tik registrai. Parodė, kad panaudotų medžiagų likučių apskaita buvo vedama iki jai ateinant, medžiagos buvo nurašomos pagal medžiagų nurašymo aktus, medžiagos buvo sušifruotos. Kiekvienam objektui buvo priskirti kodai, o kodas buvo įvedamas. 2007 metais paslaugos nebuvo koduojamos pagal objektus, viskas eidavo bendrai pagal savikainos sąskaitas. Ji negali pasakyti, kaip buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2006 metais, kadangi tais metais toje įmonėje nedirbo, o 2007 metais (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tikrino tarptautinė audito kompanija ir pateikė išvadą, kad buhalterinė apskaita vykdoma teisingai. Parodė, kad jai nekilo įtarimų, kad yra klastojami dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) atliekamais darbais. Jos žiniomis, generalinis rangovas nesiskundė atliekamais darbais, ji žino tik, kad 2006 metais kelios sąskaitos buvo blogai išrašytos, bet vėliau jos buvo pataisytos, medžiagos buvo pirktos 2006 metais, o sąskaitos išrašytos 2007 metais, tačiau kokios medžiagos – neprisimena, tai yra aprašyta audito ataskaitoje. Parodė, kad iki jai ateinant dirbti į (duomenys neskelbtini) medžiagos buvo nurašomos pagal objektus, bet pilno vaizdo nebuvo. 2007 metais medžiagos pagal nurašymo aktus buvo koduojamos, nurodomas projektas, bet norint surinkti visas išlaidas pagal projektą buvo sudėtinga, nes tik viena dalis nueidavo į projektą, o kita į savikainą. Transporto paslaugos ėjo į bendrą savikainos sąskaitą, taip pat - telefono pokalbiai, paskui jie smulkiai šifruodavo pagal projektus. Neprisimena, ar darbo užmokestis buvo suvestas į programą. 2007 metais jie smulkiai neanalizavo pagal projektus, nes nebuvo poreikio.

Liudytojas S. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini), V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o V. B. - vyr. buhaltere, santykiai su jais yra normalūs. Parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu nuo 1980-07-03 iki 2008-05-17, jo specialybė – inžinierius-statybininkas. Jis buvo atsakingas už eilę objektų, taip pat ir už (duomenys neskelbtini), tvarkė dokumentus įprastine visiems objektams tvarka, gavęs medžiagas, jas užpajamuodavo. Jis buvo atsakingas už darbų eigą, už medžiagų užsakymą, medžiagų nurašymą ir už atliktų darbų dokumentų įforminimą. Statybos darbams tiesiogiai vadovavo S. Š., jis buvo statybos darbų vykdytojas, o jis (S. V.) - vadovas. Dar dirbo meistras A. J., kuris daugiausiai dirbo (duomenys neskelbtini) vykdant asfaltavimo darbus, buvo ir daugiau žmonių, dirbusių (duomenys neskelbtini) įrengime. Generalinis rangovas buvo (duomenys neskelbtini), buvo ir subrangovų, bet (duomenys neskelbtini) su jais tiesioginio kontakto neturėjo. Didžioji dalis darbų sudarė žemės darbai ir pakloto, dugno konstrukcijos įrengimas, taip pat keliai ir aikštelės. Darbai (duomenys neskelbtini) buvo pradėti 2006 metų pradžioje. Jis (S. V.) taip pat užsakydavo mechanizmus, medžiagas, bet medžiagas jis užsakydavo ne tik tam objektui, t.y. (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems objektams, medžiagas jis užsakydavo bendrai, neišskirstydamas jų pagal atskirus objektus, nes neturėjo nurodymo medžiagas užsakinėti atskirai kiekvienam objektui. Jis užsakinėjo birias medžiagas: smėlį, skaldą, statybines medžiagas. Jis taip pat samdydavo transportą, bet taip pat ne tik vienam konkrečiam objektui, nes būdavo, kad užsakytas transportas pusdienį dirbo viename objekte, o kitą pusdienį - kitame objekte, taigi jis užsakydavo transportą, kuris dirbdavo visuose objektuose. Transporto ir medžiagų apskaitą jie vedė pagal atskirus objektus. Jis užsakydavo bendrą kiekį reikiamų medžiagų, o įrengus konstrukcijas nurašydavo medžiagas pagal atskirus objektus. Medžiagas jis nurašydavo kiekvienam objektui, prie kiekvienos pozicijos nurašant buvo rašomas atskiras šifras. Tas pats buvo ir su transportu. Jei transportas dirbdavo vieną dieną dvejuose objektuose, tai būdavo pildomi du važtaraščiai. Buvo pildomas statybų darbų žurnalą, kuri pildė S. Š. ir kiti brigados vadovai. Statybų darbų žurnale pasirašydavo jis (S. V.) ir statybos priežiūros inspektorius, kiekvieną dieną jie pasirašydavo žurnale. (duomenys neskelbtini) jis (S. V.) lankydavosi beveik kiekvieną dieną. Jis tikrindavo, ką statybos darbuotojai užrašydavo žurnale, matavimų jis pats neatlikdavo, tikrindavo tik įrašus – ar yra įrašyti atlikti darbai. Kiekiai į žurnalą buvo rašomi remiantis krovinių pervežimo važtaraščiais, o į atliktų darbų aktus kiekiai buvo įrašomi atlikus faktinius matavimus, (duomenys neskelbtini) pasamdyti geodezininkai matavo sąvartyno duobes ir tarnybinę teritoriją, o apvažiavimo kelyje matavimus darė jis (S. V.) su S. Š. Be geodezininkų pateiktos nuotraukos techninis prižiūrėtojas R. V. nepasirašydavo žurnale. Atliktų darbų kiekiai buvo kiekvieną dieną įrašomi į statybų darbų žurnalą, o mėnesio pabaigoje būdavo atliekama kontrolė, kadangi atlikti darbai turėjo atitikti geodezininkų įmonės pateiktus duomenis ir duomenis transporto važtaraščiuose, ir tik po to darbai iš jų buvo priimami. Kai darbai buvo atlikti, geodezininkų įmonė pasirašydavo, techninis prižiūrėtojas akylai savo ruožtu pasirinktinai patikrindavo, taip pat jis asmeniškai tikrindavo plėvelės paklojimą, kurią klojo subrangovai, kuriuos samdė (duomenys neskelbtini). Parodė, kad molį jie vežė iš Palemono keramikos ir Dvarčionių keramikos, taip pat iš Alesninkų k., Elektrėnų sav., kadangi ten jų bendrovei atliekant darbus ir įrenginėjant aikštelę buvo rastas molis, kuris žemės savininkams leidus buvo panaudotas (duomenys neskelbtini) statybose. Molis buvo vežamas iš (duomenys neskelbtini) karjero, kuris yra (duomenys neskelbtini). Visas molis buvo sveriamas, tačiau jis (S. V.) negali pasakyti tikslaus skaičiaus, nes neprisimena. Molio įgijimas buvo įforminamas, jei jis buvo perkamas kaip prekė. Iš Alesninkų kaimo vežamas molis buvo įforminamas kaip paprastas gruntas, jis niekur “neatsidūrė” kaip prekė, nes už jį niekam nieko nebuvo mokėta. Jo praktikoje niekada nebuvo taip, kad tokią poziciją, kaip molį, reikėtų aktuoti, visų kelininkų tokia praktika. Žvirgždą jie vežė iš Zabarų ir Verkšionių karjerų. Žvirgždą reikia pagaminti, jis gamtoje nerandamas, jį reikia perleisti per sietus. Smėlis yra ir randamas, ir taip pat gali būti gaminamas. Smėlį ir smėlio-žvyro mišinį iš šių karjerų jie naudojo (duomenys neskelbtini) dugno konstrukcijos įrengimui. Žvyrą taip pat naudojo įrenginėjant (duomenys neskelbtini). Dolomitinę skaldą taip pat naudojo įrengiant (duomenys neskelbtini), ji buvo vežama lyg iš Klovainių karjero, bet tiksliai negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) dugno įrengimui buvo naudojama granitinė skalda iš Ukrainos, asfaltbetonį jie gamino patys, o grunto perteklių vežė į Zabarų karjerą, po to - į UAB „Zelvė“ gyvulininkystės kompleksą, kur jiems buvo skirta teritorija grunto perteklių sandėliavimui. Medžiagų atvežimą į statybos objektą ir jų išvežimą kontroliavo S. Š. arba A. J., gal ir kiti asmenys. Važtaraščius pasirašinėjo S. Š., A. J. ir kiti tuo metu pareigas atliekantys meistrai. Birios medžiagos ir gruntai važtaraščiuose buvo apskaitomi tonomis, o nurašymo metu buvo nurašomi kubais, bet ne visos medžiagos taip buvo nurašomos, tarkim, asfaltas nebuvo verčiamas kubais, tokia buvo nusistovėjusi praktika jų bendrovėje. Jo (S. V.) manymu, (duomenys neskelbtini), kas buvo jo (S. V.) kompetencijoje, viskas buvo atliekama pagal įstatymus ir praktiką, apskaitoma - irgi taip pat, nebent buvo kažkokie specifiniai reikalavimai, kurių jie nežinojo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo visa eilė projekto pakeitimų, nuo pat objekto pradžios, t.y. nuo 2006-01-01, iki pat jo užbaigimo. Didžiausias pakeitimas buvo tada, kai jie tik pradėjo dirbti, jie informavo užsakovą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir techninę priežiūrą, kad projektas vienu metru neatitinka projekto aukščio ir, kad būtų galima įgyvendinti projektą, reikia per visą sąvartyno plotą, t.y. 9 ha, pažeminti vienu metru dugną. Tai buvo esminis pakeitimas, todėl generalinio rangovo buvo užsakytas techninis projektas su visais tiksliais matavimais, pagal projektą sudaryta sąmata, kurioje numatyti visi grunto išvežimo darbai. Nuo to momento, kai jie kreipėsi dėl šio esminio projekto pakeitimo ir iki to momento, kai jis buvo patvirtintas, praėjo nemažiau kaip pusė metų. Iki pakeitimo patvirtinimo jie tvarkėsi taip, kad tuos darbus vykdė,aktuodami grunto pervežimo darbus, o kai buvo patvirtintas naujas pakeitimas, tada aktavo pagal naują pakeitimą, viskas buvo užaktuota. Parodė, kad medžiagos buvo nurašomos pagal atskirus objektus. Patikslino, kad jis kalba apie objektus, kuriuose jis dirbo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo tvarkoma panaudotų medžiagų likučių apskaita, buvo tvarkomi medžiagų likučiai ir apskaitymai visoje darbų vykdymo aikštelėje. Atskirai pagal objektus nebuvo daroma medžiagų likučių apskaita. Jis nebūtinai medžiagų likučius turėjo panaudoti tam pačiam objektui, todėl taip ir būdavo, kad medžiagų likučius jis panaudodavo ne tam pačiam objektui, nes tokių reikalavimų, kad medžiagų likučiai būtų panaudoti tam pačiam objektui, nei direktorius, nei auditas jam nekėlė. Parodė, kad molis, paimtas iš (duomenys neskelbtini) aikštelės, nebuvo užpajamuotas, nes jie už jį niekam nemokėjo, jie jį prilygino žemės sankasos gruntui. Tokio molio jie niekada nepajamuodavo ir nenurašinėdavo, kadangi tuo metu tai daryti niekas nereikalavo. Paaiškino, kad FNTT pareigūnai klausė jo dėl molio iš (duomenys neskelbtini), bet jis nežino, ar specialistė A. S., duodama išvadą, atsižvelgė į jo paaiškinimus. Su specialiste jie viską rado dokumentuose, buvo iškilęs klausimas dėl grunto sutankinimo koeficiento taikymo, jis jai konkrečiai nurodė, ką jie taikydavo. Kadangi molio sutankinimo nebuvo, tai jie tyrė laboratoriškai. Specialistė atsižvelgė į jo pastabas, kad turi būti taikomas grunto sutankinimo koeficientas. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes, sakė tiesą, tik patikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad molio iš Alesninkų kaimo buvo panaudota (duomenys neskelbtini) statybose daugiausiai 6000 kubinių metrų, tačiau jo buvo panaudota tikrai daugiau, jam atrodo, kad jo buvo panaudota apie 20000-30000 kubinių metrų, tiesiog duodamas parodymus jis nebuvo apmąstęs šio klausimo, o vėliau apmąstė ir tvirtina, kad jo buvo panaudota apie 20000-30000 kubinių metrų.

Liudytojas S. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, V. Š. - buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius, V. B. - buhalterė, santykiai su jais normalūs. Parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1996 metų iki kol ši bendrovė nustojo egzistuoti, t.y. iki 2009 metų, 2006-2007 metais jis dirbo darbų vykdytoju. Vienu metu buvo vykdomas vienas objektas ir 2006-2007 metais buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) įrengimas. Jis buvo atsakingas už darbų vykdymą objekte, t.y. už darbų vykdymo kokybę, už darbų saugą, visų technologinių procesų įgyvendinimą, apskaitos tvarkymą. Tiesioginis jo viršininkas buvo S. V., o A. J. taip pat buvo darbų vykdytojas, jie kartu su juo dirbo įrenginėjant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įrengimo darbai prasidėjo 2006 metais, tikriausiai vasario mėnesį. Vyko sąvartyno įrengimas, seno karjero perdarymas į aikšteles, kurios turėjo atitikti sąvartyno reikalavimus. Tai buvo žemės darbai, jie turėjo įrengti apžvalgos kelią, aplinkinius kelius, atlikti asfaltavimo darbus, toks buvo pirmas etapas, kurį jie pabaigė 2007 metais, tikriausiai spalio mėnesį. Įrenginėjant (duomenys neskelbtini) dirbo apie 40 automobilių iš įvairių įmonių. (duomenys neskelbtini) turėjo savo transportą ir naudojosi juo, bet to transporto buvo nedaug, todėl reikėjo nuolat samdytis papildomą transportą. Transportas buvo samdomas iš A. U. IĮ, J. L. IĮ, UAB „Chedas“, taip pat dar iš kitų įmonių, kurių pavadinimų dabar jis neprisimena. Transporto panaudojimą apskaitė apskaitininkė S. P., kuri fiksuodavo transporto reisus, taip pat apskaitydavo transportą, kuris dirbo vietoje. Transporto važtaraščius ir jų apskaitą tvarkė J. L. Darbo pabaigoje visus duomenis jos pateikdavo jam (S. Š.), duomenis jis gaudavo kiekvieną vakarą. S. P. duomenis perduodavo J. L., o ši - jam, kartais ir pati S. P. jam perduodavo duomenis. Važtaraščius surašydavo J. L. remdamasi S. P. pateiktais duomenimis. Toliau tas transporto važtaražtis tikriausiai buvo priduodamas buhalterijai, dabar jis jau gerai neprisimena, bet berods kiekvieną savaitę. Parodė, kad darbų techninė priežiūra vyko labai skrupulingai. Darbų vykdymo žurnale jie pasirašydavo už atliktus darbus, jis pildė šį žurnalą ir pasirašydavo jame, tai darbų vykdymo žurnalas, o sankaupinis žurnalas - mėnesio pabaigoje. Kiekvieno mėnesio pabaigoje buvo surašomi atliktų darbų aktai, remiantis atliktų darbų kiekiais. Atliktų darbų aktai dar kartą būdavo patikrinami techninės priežiūros. Kiekvieną dieną vykdomi darbai buvo įrašomi į darbų vykdymo žurnalą, visi plotai arba konstrukcijos buvo aprašomi pridavimo akte ir tuo remiantis mėnesio pabaigoje buvo sudaromas bendras aktavimas, t.y. tai, kas buvo padaryta per visą mėnesį. Pažymoje forma Nr. 2 buvo surašomi atlikti darbai, o pažymoje forma Nr. 3 - pinigine išraiška. Sankaupiniame žurnale buvo bendras sąmatinis kiekis su kainomis, pagal sąmatos pozicijas jie ir pateikdavo techniniam prižiūrėtojui R. V. Atliktų darbų aktus formuodavo ir užpildydavo N. M., o po to atliktų darbų aktą dar kartą tikrindavo techninės priežiūros atstovas R. V., jis pasirašydavo aktą, jei viskas būdavo tvarkoje, jei atitikdavo atliktų darbų kiekius, o jei jis nepriimdavo kokių darbų, tai niekaip nepildydavo, nes negalima buvo aktuoti. Parodė, kad žvyrą į (duomenys neskelbtini) jie vežė iš Verkšionių karjero, dokumentuose jis buvo įformintas kaip žvyras, bet dar galėjo būti įformintas kaip žvyro-smėlio mišinys, dabar jis jau neprisimena. Daugiau, atrodo, žvyro iš niekur nevežė. Dolomitinę skaldą vežė, berods, iš Pakruojo rajono, bet gerai jis irgi neprisimena. Granitinę skaldą vežė iš (duomenys neskelbtini) gamybinės bazės, bet kokia įmonė buvo tiekėjas – nepr išvežtaisimena. Smėlį vežė iš Verkšionių karjero, molį - iš Dvarčionių keramikos karjero, taip pat - iš Palemono karjero. Priemolį vežė iš gretimo objekto – (duomenys neskelbtini) - teritorijos, kadangi tas, kuris buvo gaunamas kasant gruntą, netiko, nes netenkino jo pralaidumas. Dalis iškasamo grunto buvo sunaudota vietoje teritorijos planiravimui, o dalis išvežta į Verkšionių karjerą. Juodžemio kaip ir nebuvo, nes buvo iškastas karjeras, buvo tik krūvos senos atodangos ir durpyno klodelis. Rengiant aplinkėlį jie aptiko projekte nenumatytą durpyną, tai teko jį “išdurpinti”, o durpes jie panaudojo gerbūviui. Jis neprisimena, kiek buvo vedama statybos žurnalų, tik žino, kad jie buvo nuosekliai vedami, vienas baigiamas - kitas pradedamas. Parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) teritorijos vežamas priemolis buvo įforminamas važtaraščiuose, ar buvo jis pajamuojamas – neprisimena. Transportas visada buvo apskaitomas važtaraščiuose. Parodė, kad medžiagų nurašymą vedė ne jis.

Liudytojas N. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais normalūs. Nuo 2001 m. liepos mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini), pirmus 5 metus dirbo meistru, po to – darbų vykdytoju, o nuo 2007 m. vasario mėnesio - inžinieriumi. 2006-2007 metais jie statė objektą, jis dirbo Elektrėnų sav., prie tilto. Jam asmeniškai neteko dirbti (duomenys neskelbtini) jį statant. Nuo jo paskyrimo inžinieriumi jis prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) statybos objektą, šį darbą perėmė iš M. K., kadangi ji išėjo į pensiją. Jo pareigos buvo – atliktų darbų aktų įforminimas pagal iš objekto gautus skaičius apie atliktų darbų kiekius. Darbų vykdytojai ar darbų vadovai užpildydavo kaupiamuosius žiniaraščius ir juos pateikdavo jam, jis parašydavo atliktų darbų aktus ir pažymą už atliktus darbus, t.y. pažymą formą Nr. 3. Jis skaičiuodavo papildomų darbų vertę, atlikdavo raštininko darbą, įforminant atliktų darbų aktus, apskaičiuodavo kainas. Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), asmeniškai su užsakovu jis nebendraudavo, sąmatas jis pateikdavo S. V., kiek tai sąmatų jis gal ir buvo elektroniniu paštu pateikęs (duomenys neskelbtini). Dažniausiai sąmatas jis pateikdavo S. V. ir S. Š., kadangi jie tiesiogiai bendravo su (duomenys neskelbtini). S. V. ir S. Š. jam pateikdavo atliktų darbų aktus. Buvo kaupiamasis žiniaraštis, kurį jam pateikdavo darbų vadovas. Neprisimena, ar A. J. jam pateikdavo atliktų darbų aktus. Gavęs pirminius duomenis jis (N. M.) nieko netikrindamas surašydavo aktus, kuriuos pateikdavo techninės priežiūros inžinieriui, o jis jau viską patikrindavo. Jis (N. M.) tikrindavo tik užbaigus objektą. Darbai (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2006 metų pradžioje, o baigti buvo 2008 metais. 2006-2007 metais jis netikrindavo, ar jam pateikti duomenys atitinka sąmatinius paskaičiavimus, kažkiek, žinoma, tikrindavo, bet skaičiai nesiskirdavo, nes jau darbų vadovas pildydamas patikrindavo ir iki jo (N. M.) atkeliaudavo tikri skaičiai. Buhalterijai atliktų darbų aktus ir formas pateikdavo ir jis, ir darbų vadovas, ir darbų vykdytojas. Jis tikrindavo medžiagų nurašymą. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis geriau viską prisiminė ir tyrėjui sake tiesą.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, o V. B. - vyr. buhalterė, santykiai su jais normalūs. Parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) apie 12 metų, nuo 1995 ar 1998 metų iki 2010-08-06, dirbo darbininke, po to - technike. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) darbininke, dirbo, kai buvo įrenginėjamas (duomenys neskelbtini), ji vedė apskaitą, vairuotojai jai atnešdavo važtaraščius, pavyzdžiui, kai atveždavo smėlį, žvyrą, ji įrašydavo kilometrus, kiekį ir paskaičiuodavo tonkilometrius. Tonkilometrius ji įrašydavo į apkaitos suvestinę, o mėnesio pabaigoje surašydavo, kiek iš viso buvo gauta, ir perduodavo duomenis inžinierei-normuotojai R. R. Transporto reisus skaičiavo S. P. ir dar viena moteris, kurios dabar nei vardo, nei pavardės neprisimena. Šios dvi moterys skaičiavo reisus, o važtaraščius pagrinde pildė ji – J. L., kartais - meistras. Jos užrašytus duomenis tikrino meistras S. Š., jokių priekaištų iš jo dėl apskaitos ji niekada nesulaukė.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamoji V. B. yra jo žmona, jie susituokė 1987 metų gegužės mėnesį. Su žmona susilaukė dviejų dukterų – 1988 m. jiems gimė dukra L. B., o 1989 metais - G. B. Abi dukros yra studentės, jos niekur nedirba, G. yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto 4 kurso studentė, L. Mykolo Riomerio universitete studijuoja buhalteriją magistratūroje antrame kurse. Santykiai su sutuoktine yra geri, ginčų niekada nebūna. Parodė, kad jis šiuo metu nedirba, nedirba dvi savaites, iki tol dirbo VĮ „Automagistralė“ mechaniku, tačiau dėl sveikatos teko išeiti iš darbo išeiti. Jia yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, specialybė – technikas-mechanikas. Šiuo metu jis ieško darbo, jo žmona taip pat nedirba, nes yra abejonių, ar ji galės dirbti tą patį darbą, kurį dirbant padarė klaidą, ji jaučiasi atsakinga už savo veiksmus, gal kitą darbą galės dirbti. Parodė, kad jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, nori laiduoti už žmoną. Šiuo metu jie gyvena iš santaupų, kitų pajamų kol kas negauna, paskutinėje darbovietėje jis uždirbdavo 2100 Lt per mėnesį. Parodė, kad žmona V. B. yra labai jautrus žmogus, ji labai išgyvena dėl šios bylos, dėl savo padarytos klaidos, jie dažnai su žmona pasikalba apie tai, ji labai išgyvena. Per dvidešimt keturis su puse metų žmona nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, ji užaugo sąžiningoje kaimo žmonių šeimoje, kurie nemoka nei meluoti, nei vogti, nei gerti. Jis yra pateikęs prašymą būti žmonos laiduotoju ir palaiko šį prašymą. Jis visiškai pasitiki sutuoktine ir neabejoja, kad ji daugiau nieko blogo nepadarys, niekada jų šeimoje apgaulės nebuvo, tai buvo darbo klaida, kuri buvo padaryta netyčia. Jis pasitiki sutuoktine ir sutinka laiduoti, darys jai teigiamą įtaką, jie visuomet visa šeima sprendžia iškilusius klausimus, visada visi tariasi, atvirai bendrauja, nieko neslėpdami vieni nuo kitų. Jei teismas jam paskirtų sumokėti įmoką į valstybės biudžetą, jis sutiktų sumokėti, o dėl įmokos dydžio palieka spręsti teismui.

Iš kratų protokolų matyti, kad 2008-12-09 atlikus kratas rangovo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei subrangovo (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti dokumentai, kompiuterinė įranga (t. 1, b.l. 34-38, 60-62).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-04-08 specialisto išvados Nr. 5-1/45 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos” (t. 2, b.1. 79-96) matyti, jog pagal FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009-05-14 užduotį atlikus (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad:

(duomenys neskelbtini) įregistruota 1993-02-17, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini); bendrovės pagrindinė veikla - kelių tiesimas ir remontas, taip pat vykdoma asfaltbetonio, inertinių medžiagų ir gelžbetonio gaminių gamyba ir pardavimas bei mechanizmų ir transporto nuoma; (duomenys neskelbtini) direktorius - V. Š. (nuo 1994-08-10), nuo 1996-02-12 iki 2007-04-11 bendrovės vyr. finansininkė V. B., nuo 2007-04-11 - D. S.;

objekto (duomenys neskelbtini) užsakovas - (duomenys neskelbtini), perkančioji organizacija - LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra; pagal suvestinį statybos kainos skaičiavimą bendra objekto sąmatinė kaina - 47944343 Lt;

(duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pasirašė Subrangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) be datos, sutarties registracijos Nr. S-77, data - 2006-03-01; šios sutarties objektas - (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)); sutarties 1. p. nurodytas generalinis rangovas - (duomenys neskelbtini), atstovaujamas generalinio direktoriaus A. S. ir statybos direktoriaus A. V.; subrangovas yra (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus V. Š. ir vyriausiojo inžinieriaus A. P.; pagal šią sutartį subrangovas ((duomenys neskelbtini)) įsipareigoja atlikti visus reikalingus statybos darbus, nurodytus sutartyje, remiantis sutarties dokumentaciją: 1. Sutartis. 2. Techninės specifikacijos. 3. Brėžiniai. 4. Veiklos grafikas. 5. Sąmatos. 6. Garantinio laikotarpio draudimo polisas. 7. Sulaikomų pinigų garantijos polisas; sutarties kaina - 12 p.: „kaina sutartinė pagal faktiškai atliktus darbus" ; prie sutarties yra suvestinis darbų atlikimo grafikas, kuriame numatyta bendra objekto vertė (be PVM) 19148635 Lt;

tyrimui atlikti buvo pateikta viso objekto sąmatiniai skaičiavimai, lokalinės sąmatos pagal atskirus darbus, tačiau sąmatos nebuvo konkretizuotos atskiram subrangovui, tai yra nebuvo sudaryta atskira sąmata ir numatyta kaina pagal minėtą subrangos sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); objekte (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini), darbus vykdė ir kiti subrangovai (prie sutarties buvo pridėtas atliekamų darbų grafikas ir jame buvo nurodyta bendra darbų vertė, tačiau pagal šį darbų grafiką taip pat darbus vykdė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti subrangovai); dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kokiai darbų vertei turėjo atlikti darbus (duomenys neskelbtini), ir negalima nustatyti, kiek konkrečiai statybinių medžiagų turėjo panaudoti, tai yra tyrimo metu negalima patikrinti atliktų darbų aktų teisingumo, kadangi nėra su kuo palyginti;

pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, atliktų darbų priėmimo aktus) nustatyta, kad objekto (duomenys neskelbtini) statybos darbai buvo pradėti 2006 m. vasario mėnesį, o baigti 2007 m. gruodžio mėnesį, visų atliktų darbų vertė buvo 15560190 Lt, apskaičiuota 2800834 Lt PVM ir bendra suma apmokėjimui 18361024 Lt;

tyrimui pateiktame (duomenys neskelbtini) 2009-09-18 rašte Nr. 361 (3 priedas) nurodyta, kad iki 2009 metų vykdytų projektų savikainos registrai pagal išlaidų straipsnius vedami nebuvo;

(duomenys neskelbtini) 2006 metais vykdė darbus pagal atskirų įmonių sutartis beveik 100 objektuose, kurių metinė atliktų darbų vertė buvo didesnė nei 33 mln. litų, atitinkamai 2007 m. darbus vykdė 40 objektuose, kurių atliktų darbų vertė buvau daugiau nei 35 mln. litų; (duomenys neskelbtini), netvarkydama buhalterinės apskaitos pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini), pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, kurie numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; taip pat (duomenys neskelbtini) nesilaikė 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys" III sk. 3 d., kuri numato, kad paprastai kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, reikalavimų; vadovautis Verslo apskaitos standartais įpareigoja Įstatymo 3 str. 4 d., kuri numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais;

(duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose žemės kasimo darbų aktavo 6530 kub. m 136476,8 Lt sumai daugiau ir pagal 2006-06-13 Užsakovo bei Inžinieriaus patvirtintą pakeitimo orderį Nr. 5 nesurašė dokumento, atstatančio minėtą peraktavimą (peraktavimo suma sugražinta ir pakeitimo orderis pristatytas po pažeidimo nustatymo); tuo buvo pažeista 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostata, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1 d. nuostata, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus: PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, atliktų darbų priėmimo aktus, medžiagų nurašymo (duomenys neskelbtini) objektuose apskaičiavimo registrą, statybos darbų žurnalą, krovinio važtaraščius, apyskaitas apie išvežtas medžiagas nustatyta, kad kiekine išraiška:

pagal statybos darbų žurnalą 2006-2007 m. objekte (duomenys neskelbtini) grunto iškasta 29726 kub. m ir pagal krovinio važtaraščius grunto pervežta 5423 kub. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose;granitinės skaldos aktavimas atitinka nurašymą, tačiau pagal krovinio važtaraščius ir prie jų esančias suvestines granitinės skaldos pervežta 12063 t daugiau, nei buvo nurašyta objekte;skaldos ir dolomitinės skaldos apskaitoje nurašyta 3197 kv. m daugiau, nei įrašyta atliktų darbų aktuose, atvežta į objektą 460,4 t daugiau, nei nurašyta;žvyro, smėlio, smėlio-žvyro mišinio apskaitoje nurašyta 1224 kub. m ir 140 kv. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose, į objektą atvežta 10142,3 t daugiau, nei nurašyta apskaitoje;molio buvo nurašyta 17754 kub. m mažiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose; tačiau į objektą (duomenys neskelbtini) buvo atvežta molio 640 kub. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose; tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo nurašytas molis, atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) vykdomo objekto - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), nesurašiusi molio, atvežto iš kito objekto - (duomenys neskelbtini) - pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

kadangi, kaip anksčiau minėta, (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta atskira sąmata pagal darbus, taip pat (duomenys neskelbtini) nevedė apskaitos pagal atskirus objektus, taip pat - ir objekto (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 2006 m. nesurašė medžiagų nurašymo aktų pagal atskirus objektus (buvo pateikti 2006 m. medžiagų nurašymo aktai tik pagal darbų vadovą, šiuo atveju - pagal S. V., kuris 2006 m. buvo atsakingas už kelių objektų darbus, 2007 m. medžiagų nurašymo aktai buvo pateikti pagal atskirus objektus), netvarkė objekto medžiagų likučių apskaitos, todėl tyrimo metu negalima įvertinti, kokią konkrečią sumą (duomenys neskelbtini) turėjo patirti ir patyrė objekte (duomenys neskelbtini) pagal atskirus išlaidų straipsnius (grunto, granitinės skaldos, skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, molio panaudojimo ir vežimo);

tyrimo metu dėl anksčiau išvardintų priežasčių pagal (duomenys neskelbtini) dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti objekte (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų (atliktų darbų aktuose buvo fiksuota medžiagų kiekine išraiška mažiau, nei buvo įrašyta statybos darbų žurnale, medžiagų nurašymo (duomenys neskelbtini) objektuose apskaičiavimo registruose, tai yra negalima nustatyti, kokiu pagrindu nurašyta daugiau medžiagų, nei aktuota, į objektą pagal krovinio važtaraščius ir apyskaitas apie išvežtas medžiagas buvo atvežta daugiau statybinių medžiagų, nei buvo nurašyta, nesurašytas molio pajamavimo ir nurašymo dokumentas, negalima iš dalies nustatyti atliktų darbų faktinės vertės ir panaudotų faktinių medžiagų kiekių), todėl negalima iš dalies nustatyti 2006-2007 m. (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Kaltinamajam V. Š. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 1994-08-10 iki 2010-03-01 būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 9 str. 2 d. nuostatas, privalėdamas parinkti (duomenys neskelbtini) apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais, bei pagal 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, žinodamas, kad pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nustatytus reikalavimus apskaitos informacijai, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pagal savo užimamas pareigas, numatytas (duomenys neskelbtini) vadovo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2004-05-20 (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu Nr. 1, turėdamas duomenis apie (duomenys neskelbtini) sandorius, finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos duomenis, kontroliuodamas atsiskaitymus su kreditoriais, tiekimo ir rangovų organizacijomis, savo parašu privalėdamas tvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paskyras, medžiagų nurašymą ir kitus įmonės vidaus informacinius dokumentus, bei žinodamas faktines šios bendrovės išlaidas ir pajamas visuose vykdomuose objektuose, turėdamas tikslą (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje paslėpti faktinius duomenis apie bendrovės 2006-2007 metų veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį ir tokiu būdu iškreipti apskaitos informaciją, padarant ją netinkama, neobjektyvia, nepalyginama, neišsamia ir nenaudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, šiai bendrovei pagal 2006-03-01 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu (duomenys neskelbtini) atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektas), 2006 m. vasario - 2007 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad:

visos (duomenys neskelbtini) patirtos sąnaudos objektuose už nurodytą laikotarpį buvo apskaitomos bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje, bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini);

2006 metais nebuvo surašyti medžiagų nurašymo aktai pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini);

nebuvo tvarkoma Projekte naudotų medžiagų likučių apskaita;

nebuvo surašyta molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų;

po to, kai (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose, pateiktuose rangovui (duomenys neskelbtini) įrašė 6530 kub. m žemės kasimo darbų už 136476,8 Lt daugiau, priėmus užsakovo (duomenys neskelbtini) patvirtintą 2006-06-13 pakeitimo orderį Nr. 5, panaikinantį šį peraktavimą, nebuvo surašytas dokumentas, atstatantis minėtą peraktavimą, -

- tuo V. Š. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuri numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais, reikalavimus bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 III skyriaus 3 d., kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, nuostatas;str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus;

6 str. 2 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1263 redakcija) nuostatą, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

12 str. 1 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) nuostatą, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

12 str. 4 d. reikalavimą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, -

dėl šių V. Š. pažeidimų nebuvo galima įvertinti, kokią išlaidų sumą, susijusią su grunto kasimu ir vežimu, skaldos, granitinės skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, smėlio-žvyro mišinio, smėlio, bei molio panaudojimu ir vežimu Projekte turėjo patirti ir faktiškai patyrė (duomenys neskelbtini), t.y. negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006-2007 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, ir šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad toks kaltinamajam V. Š. pareikštas kaltinimas, t.y. kaltinimas apgaulingu apskaitos tvarkymu, nepasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” (toliau tekste – Nutarimas) 25-me punkte išiaiškino, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 27-me punkte išiaiškino, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.

Minėto nutarimo 28-me punkte nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 223 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino. Parodė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini). Parodė, kad šio objekto apskaita buvo vedama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, jo nepažedžant. Pabrėžė, kad Įstatymo 8 str. nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Kadangi dauguma bendrovės objektų buvo nedideli, kaltinamojo V. Š. nuomone, nebuvo būtinybės vesti buhalterinę apskaitą atskirai pagal objektus, buhalterinė apskaita buvo vedama rankiniu būdu ir sunkumų tai nesudarė. Vadovaujantis Įstatymo 8 str., vidaus apskaitos sistemą jie pasirinkdavo savarankiškai ir buhalterinę apskaitą pagal atskirus objektus tvarkė iš dalies, t.y. medžiagų nurašymas, darbo užmokestis ir transporto medžiagų bei grunto pervežimas buvo vykdomas pagal objektus. Ne pagal objektus buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) nuosavų autobusų ir mechanizmų apskaita, tokia apskaita buvo vedama, bet nebuvo atskiros suvestinės. Kadangi metai iš metų (duomenys neskelbtini) laimėdavo stambesnius objektus, kurie buvo vieno, dviejų ar trijų milijonų vertės, tapo sunku buhalterinę apskaitą vesti rankiniu būdu, todėl jo – V. Š. - nurodymu 2005 metais (duomenys neskelbtini) įsigijo naują buhalterinės apskaitos programą KONTO, kurios pagalba galima buvo atskirti kiekvieno objekto pajamas ir sąnaudas. 2006-2007 metais ši programa dar nebuvo įdiegta. 2006 metais (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere dirbo V. B., kuri buhalterinę apskaitą vedė tvarkingai, o nuo 2007 m. balandžio mėnesio vyr. buhaltere pradėjo dirbti D. S., kadangi V. B. vesti buhalterinę apskaitą pagal objektus buvo sunku. Nuo 2008 metų pradžios buhalterinė apskaita buvo vykdoma atskirai pagal objektus.

Kaltinamasis V. Š. nesutiko ir su jam pareikštu kaltinimu, kad 2006 metais nebuvo surašyti medžiagų nurašymo aktai pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad medžiagų nurašymą vykdė kiekvienos aikštelės vadovas, kurie buvo materialiai atsakingi ir turėjo vesti buhalterinę apskaitą.

Kaltinamasis V. Š. nesutiko ir su jam pareikštu kaltinimu, kad nebuvo tvarkoma Projekte naudotų medžiagų likučių apskaita. Parodė, kad jo – V. Š. - nuomone, specialistės A. S. pateikta išvada yra neteisinga, medžiagos buvo nurašomos pagal objektus, bet dokumentai buvo dedami į vieną krūvą ir nebuvo išskirti pagal objektus. Jis pripažįsta, kad apskaita dalinai, bet nepilnai, buvo vedama pagal objektus.

Kaltinamasis V. Š. nesutiko ir su jam pareikštu kaltinimu, kad nebuvo surašyta molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų. Parodė, kad pagal Projektą (duomenys neskelbtini) objekte buvo atliekami žemės kasimo darbai. Šiame Projekte buvo numatyta atlikti žemės kasimo darbus ir gruntą buvo numatytą išvežti į sąvartą. Kasant gruntą buvo rastas molingas gruntas – molis. Gruntas skirstomas pagal klases: smėlis, molis, priesmėlis, priemolis. Taigi, ištyrus dalį grunto, kuris išvežamas į išlikį, buvo nustatyta, kad jis tinka sąvartyno dugno įrengimui, ir suderinus su užsakovu bei technine priežiūra buvo leista tą gruntą, t.y. molį vežti į (duomenys neskelbtini), o ne į išlikio vietą. Dėl tos priežasties tas gruntas – molis - nebuvo pajamuojamas, kadangi pagal jų bendrovės apskaitą gruntas – tai nėra medžiaga ir jo pajamuoti nereikia.

Kaltinamasis V. Š. nesutiko ir su jam pareikštu kaltinimu, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose, pateiktuose rangovui (duomenys neskelbtini), įrašė 6530 kub. m žemės kasimo darbų už 136476,80 Lt daugiau, priėmus užsakovo (duomenys neskelbtini) patvirtintą 2006-06-13 pakeitimo orderį Nr. 5, panaikinantį šį peraktavimą, nebuvo surašytas dokumentas, atstatantis minėta peraktavimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) visus atliktus kiekinius ir medžiagų panaudojimo darbus priduodavo priežiūros inspektoriui R. V., kuris patikrinęs kiekius pasirašydavo dokumentą. (duomenys neskelbtini), gavusi iš priežiūros inspektoriaus parašą dėl teisingų kiekių aktavimo, pateikdavo pažymą forma Nr. 2 ir pažyma forma Nr. 3 bei PVM sąskaitą-faktūrą savo rangovui (duomenys neskelbtini), o ką aktuodavo (duomenys neskelbtini), kokius kiekius ir darbus įrašydavo, jie negalėjo žinoti ir nežinojo, jie gaudavo pinigus už jų atliktus darbus, kas matyti pažymoje forma Nr. 2. Apie peraktavimus jis – V. Š. - asmeniškai nežinojo ir negalėjo žinoti, nes viskas vyko su (duomenys neskelbtini). Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad buvo peraktavimas, jis sužinojo tik gavęs šios bylos kopiją, nes iš byloje esančios kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) padarė peraktavimą ir grąžino atgal pinigus.

Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir dabar jis savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad nuo 2005 metų nesugebėjo priversti buhalterijos darbuotojų įdiegti ir naudoti naują buhalterinę apskaitą, nors, jo nuomone, (duomenys neskelbtini) vedama sena buhalterinė apskaita buvo tinkama ir 2006-2007 metais buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama teisingai. Paaiškino, kad 2006 metais jie nepradėjo naudoti naujos buhalterinės programos, kadangi turėjo problemų su vyr. buhaltere, pripažįsta, kad jis yra kaltas, nes nesugebėjo priversti vyr. buhalterės vesti buhalterinę apskaitą pagal objektus. Jis siuntė vyr. buhalterę V. B. į buhalterijos kursus, sakė, kad reikia vesti buhalterinę apskaitą pagal atskirus objektus, bet ji pasakė, kad nesugebės to padaryti, ir kad jis ieškotų naujo vyr. buhalterio. Tuomet jis ėmėsi ieškoti naujo vyr. buhalterio ir ieškojo jo iki 2007 metų. Jis sutinka, kad direktorius atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, tiesiog buhalterijos darbuotojai pareiškė, kad įmonės buhalterinė apskaita vedama teisingai ir nėra būtinybės jos keisti, o jis pasitikėjo. Parodė, kad jis sąmoningai nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, nuo 1994 metų buhalterinė apskaita buvo tvarkingai vedama, nei iš mokesčių inspekcijos, nei iš SoDros jokių rimtų pastabų nebuvo gauta.

Kaltinamasis V. Š. teisme parodė, kad specialistei A. S. buvo pateikta ne visa (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos medžiaga už 2006-2007 metus, kadangi ne visa medžiaga iš bendrovės buvo paimta. Taip pat V. Š. parodė, kad bendrovėje likę dokumentai, kurie nebuvo pateikti FNTT ir specialistei A. S., yra neesminiai dokumentai, ir jie negalėtų įtakoti bendros įmonės ūkinės veiklos ar objekto veiklos rezultatų įvertinimo.

Taip pat kaltinamasis V. Š. teisme parodė, kad specialistei A. S. neįvertinus medžiagų sutankinimo koeficiento jos apskaičiuoti kiekiai sąmatoje gavosi mažesni nei natūroje. Paaiškino, kad teismui pateikto dokumento, kuriame nurodyti grunto sutankinimo koeficientai, jis nepateikė ikiteisminio tyrimo metu, nes specialistės išvadą gavo tik vėliau. Jis atliko skaičiavimus taikant grunto sutankinimo koeficientus ir jų netaikant, ir nustatė, kad skirtumai yra. Medžiagos buvo vežamos puriame stovyje, o sąmatoje pateikiami kiekiai sutankintame pavidale. Pritaikius grunto sutankinimo koeficientą, užaktuoto ir pervežto grunto kiekiai yra panašūs. Specialistė, lygindama aktuotus grunto kiekius ir faktinius pervežtus kiekius, neįvertino grunto sutankinimo koeficiento. Jis gruntui taikomas iki 1.1, todėl užaktuoto ir pervežto grunto kiekiai panašūs, o nedidelis skirtumas išlieka, kadangi pritaikius grunto sutankinimo koeficientą gali būti paklaida. Paaiškino, kad vežamas gruntas nėra sveriamas, nes objektuose svarstyklės, kurios kainuoja 800000 Lt, nėra statomos, pasveriami keli automobiliai, pakrauti atitinkamo grunto, ir taip nustatomas svoris, o kiekvienas automobilis, pakrautas atitinkamo grunto, nėra sveriamas, todėl gali būti paklaida. V. Š. pabrėžė, kad specialistė A. S. pilnai neįvertino (duomenys neskelbtini) veiklos už 2006-2007 metus, ji vertino tik (duomenys neskelbtini) objekto veiklą.

Taip pat kaltinamasis V. Š. parodė, kad kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tikrindavo audito kompanija. Iš pradžių audito kompaniją jie samdydavo atrankos būdu, o nuo 2007 metų naujas (duomenys neskelbtini) savininkas pasamdė tarptautinį auditą UAB „Ernst&Young Baltic“, kuris pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi bendrovės finansinę padėtį 2007-12-31 pagal Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartus. Taigi, V. Š. nuomone, (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2006-2007 metais buvo vedama teisingai, visos sąnaudos ir pajamos buvo teisingai apskaičiuojamos.

Teismas kaltinamojo V. Š. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2006-2007 metais buvo tvarkoma tinkamai, kad jis įmonės buhalterinę apskaitą organizavo vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 str., kuris numato, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai, nuostatomis, vertina kritiškai, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi, pagal Įstatymo 4 str. nustatytus reikalavimus apskaitos informacijai, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, Įstatymo 3 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-01 iki 2008-07-03), numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, o Verslo apskaitos standarto III sk. 3 d. numato, kad paprastai kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, tuo tarpu byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti objekte (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų, todėl negalima iš dalies nustatyti 2006-2007 m. (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

Teismas kritiškai vertina UAB „Ernst & Young Baltic“, kurią, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š., nuo 2007 metų pasamdė naujas (duomenys neskelbtini) savininkas, išvadą (t. 4, b.l. 163-164), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi bendrovės 2007-12-31 finansinę padėtį pagal Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standartus, kadangi ši išvada visiškai paneigiama 2010-04-08 specialisto išvada Nr. 5-1/45 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos”, kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario mėnesio - 2007 m. gruodžio mėnesio laikotarpiu pagal 2006-03-01 įregistruotą subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Projektas).

Pagal FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009-05-14 užduotį atlikus (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-04-08 specialisto išvada Nr. 5-1/45 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos” bei jos priedais (t. 2, b.1. 79-96, 97-200, t. 3, b.l. 1-118) nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti objekte (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų (atliktų darbų aktuose buvo fiksuota medžiagų kiekine išraiška mažiau, nei buvo įrašyta statybos darbų žurnale, medžiagų nurašymo (duomenys neskelbtini) objektuose apskaičiavimo registruose, tai yra negalima nustatyti, kokiu pagrindu nurašyta daugiau medžiagų, nei aktuota, į objektą pagal krovinio važtaraščius ir apyskaitas apie išvežtas medžiagas buvo atvežta daugiau statybinių medžiagų, nei buvo nurašyta, nesurašytas molio pajamavimo ir nurašymo dokumentas, negalima iš dalies nustatyti atliktų darbų faktinės vertės ir panaudotų faktinių medžiagų kiekių), todėl negalima iš dalies nustatyti 2006-2007 m. (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (duomenys neskelbtini) pasireiškė tuo, kad (duomenys neskelbtini) netvarkė buhalterinės apskaitos pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus; taip pat (duomenys neskelbtini) nesilaikė 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys" III sk. 3 d., kuri numato, kad paprastai kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, reikalavimų;

(duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo mėn. atliktų darbų aktuose žemės kasimo darbų aktavo 6530 kub. m 136476,8 Lt sumai daugiau ir pagal 2006-06-13 Užsakovo bei Inžinieriaus patvirtintą pakeitimo orderį Nr. 5 nesurašė dokumento, atstatančio minėtą peraktavimą (peraktavimo suma sugražinta ir pakeitimo orderis pristatytas po pažeidimo nustatymo); tuo buvo pažeista 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostata, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostata, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus: PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, atliktų darbų priėmimo aktus, medžiagų nurašymo (duomenys neskelbtini) objektuose apskaičiavimo registrą, statybos darbų žurnalą, krovinio važtaraščius, apyskaitas apie išvežtas medžiagas nustatyta, kad:

pagal statybos darbų žurnalą 2006-2007 m. objekte (duomenys neskelbtini) grunto iškasta 29726 kub. m ir pagal krovinio važtaraščius grunto pervežta 5423 kub. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose;granitinės skaldos aktavimas atitinka nurašymą, tačiau pagal krovinio važtaraščius ir prie jų esančias suvestines granitinės skaldos pervežta 12063 t daugiau, nei buvo nurašyta objekte;skaldos ir dolomitinės skaldos apskaitoje nurašyta 3197 kv. m daugiau, nei įrašyta atliktų darbų aktuose, atvežta į objektą 460,4 t daugiau, nei nurašyta;žvyro, smėlio, smėlio-žvyro mišinio apskaitoje nurašyta 1224 kub. m ir 140 kv. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose, i objektą atvežta 10142,3 t daugiau, nei nurašyta apskaitoje;molio buvo nurašyta 17754 kub. m mažiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose; tačiau į objektą (duomenys neskelbtini) buvo atvežta molio 640 kub. m daugiau, nei buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose; tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo nurašytas molis, atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) vykdomo objekto - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), nesurašiusi molio, atvežto iš kito objekto - (duomenys neskelbtini) - pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta atskira sąmata pagal darbus, taip pat (duomenys neskelbtini) nevedė apskaitos pagal atskirus objektus, taip pat - ir objekto (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) 2006 m. nesurašė medžiagų nurašymo aktų pagal atskirus objektus (buvo pateikti 2006 m. medžiagų nurašymo aktai tik pagal darbų vadovą, šiuo atveju - pagal S. V., kuris 2006 m. buvo atsakingas už kelių objektų darbus, 2007 m. medžiagų nurašymo aktai buvo pateikti pagal atskirus objektus), netvarkė objekto medžiagų likučių apskaitos, todėl tyrimo metu negalima įvertinti, kokią konkrečią išlaidų (tai patikslino specialistė teisiamajame posėdyje) sumą (duomenys neskelbtini) turėjo patirti ir patyrė objekte (duomenys neskelbtini) pagal atskirus išlaidų straipsnius (grunto, granitinės skaldos, skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, molio panaudojimo ir vežimo). Tuo V. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 str. 2 d. nuostatas, privalėdamas parinkti (duomenys neskelbtini) apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais, bei, pagal Įstatymo 21 str. l d. nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 3 str. 4 d. reikalavimus (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kurie numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5, III skyriaus 3 d. nuostatą, kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu; 4 str. reikalavimus, kurie numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) reikalavimą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Dėl šių V. Š. padarytų pažeidimų nebuvo galima įvertinti, kokią išlaidų sumą, susijusią su grunto kasimu ir vežimu, skaldos, granitinės skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, smėlio - žvyro mišinio, smėlio bei molio panaudojimu ir vežimu Projekte turėjo patirti ir faktiškai patyrė (duomenys neskelbtini), tai yra negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006 m. - 2007 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vyriausioji specialistė A. S., apklausta specialiste teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Be to, paaiškino, kad ir pritaikius medžiagų sutankinimo koeficientus, kurie, kaip pabrėžė kaltinamasis V. Š., turėjo būti pritaikyti, skaičiuojant, koks medžiagų kiekis gali būti nurašomas, jos išvada iš esmės nepasikeistų – pasikeičia kai kurie skaičiai, bet nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai išlieka. Specialistė patikslino, kad pritaikius medžiagų sutankinimo koeficientus, nustatytus Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų kelių tiesimo ir taisymo ir tiltų statybos darbams žinybinio rinkinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 metais (t. 5, b.l. 126-127), būtų tokie pasikeitimai išvadoje: 7 išvados lapas – gruntas: atliktų darbų aktuose fiksuota, kad iš viso iškasta 378663 kub. m grunto, pritaikius koeficientą 1.1 - 416529,3 kub. m, statybosdarbų žurnale fiksuota 408389 kub. m grunto, t.y. apie 8 kub. m grunto aktuota daugiau, negu nurodyta statybos darbų žurnale; darytina išvada, kad be pagrindo aktuose užfiksuota apie 8 kub. m grunto; 9 išvados lapas - granitinė skalda: patikrinus važtaraščius, suvestines nustatyta, kad granitinės skaldos į objektą atvežta 12 t daugiau, negu nurašyta, t.y. atvežta 46057,6 t, o nurašyta 33994,6 t granitinės skaldos; pritaikius koeficientą 1.3 - atvežta į objektą 46057,6 t, t.y. 1,860 t daugiau, negu nurodyta nurašymo aktuose; 10 išvados lapas - dolomitinė skalda: pagal važtaraščius į objektą atvežta 11294,9 t, iš jų 10123,1 t dolomitinės skaldos ir 1171,8 t skaldos, medžiagų nurašymo dokumentuose fiksuota, kad skaldos ir dolomitinės skaldos nurašyta iš viso 14813 t, atvežta - 10834,5 t, daroma išvada, kad dolomitinės skaldos ir skaldos buvo atvežta 460,4 t daugiau negu nurašyta, tačiau pritaikius koeficientą 1.3 gaunama, kad nurašyta šios medžiagos 3000 t daugiau, negu atvežta; 12 išvados lapas - žvyras, žvyro-smėlio mišinys ir smėlis: žvyro nurašyta 40814,9 t, atvežta 51430,0 t, pritaikius koeficientą 1.24 gaunama, kad į objektą atvežta 819 t žvyro daugiau, negu nurašyta; žvyro-smėlio mišinio atvežta 25247,5 t, nurašyta 12101 t, pritaikius 1.24 koeficientą taip pat gaunama, kad atvežta 10241 t daugiau, nei nurašyta; smėlio nurašyta 17990,2 t, atvežta 4370,9 t, pritaikius koeficientą 1.1 gaunama, kad nurašyta 15419 t daugiau, nei atvežta, iš viso žvyro, žvyro-smėlio mišinio ir smėlio atvežta 4300 t daugiau, negu nurašyta; 12 išvados lapas – molis: molio atvežta 47535,0 kub. m, nurašyta 46895 kub. m, t.y. 640 kub. m atvežta daugiau, negu nurašyta, pritaikius koeficientą 1.1 nurašyta molio 4000 kub. m daugiau, negu atvežta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. patvirtino, kad jam buvo žinomi Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir norminių aktų reikalavimai. Kaltinamasis V. Š. nuo 1994-08-10 iki 2010-03-01 buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi (t. 2, b.l. 13-19, t. 4, b.l. 55), todėl, pagal Įstatymo 9 str. 2 d. (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, redakcija, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-01 iki 2008-07-03), kuri numatė, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, privalėjo parinkti (duomenys neskelbtini) apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais bei, pagal Įstatymo 21 str. l d., kuri numatė, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, žinodamas, kad, pagal Įstatymo 4 str. nustatytus reikalavimus apskaitos informacijai, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pagal savo užimamas pareigas, numatytas (duomenys neskelbtini) vadovo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2004 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu Nr. 1 (t. 2, b.l. 20-25), turėdamas duomenis apie (duomenys neskelbtini) sandorius, finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitų vertybių apskaitos duomenis, kontroliuodamas atsiskaitymus su kreditoriais, tiekimo ir rangovų organizacijomis, savo parašu privalėdamas tvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paskyras, medžiagų nurašymą ir kitus įmonės vidaus informacinius dokumentus, bei žinodamas faktines šios bendrovės išlaidas ir pajamas visuose vykdomuose objektuose, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, tuo pačiu netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus įstatymus bei norminius aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

3 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-01 iki 2008-07-03), kuri numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, reikalavimus bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5, III skyriaus 3 d., kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, nuostatą;

4 str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus;

6 str. 2 d., kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimus;

12 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

12 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) reikalavimą apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. Š., laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio netinkamai organizavęs (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, neturėjo tikslo (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje paslėpti faktinius duomenis apie bendrovės 2006-2007 metų veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį ir tokiu būdu iškreipti apskaitos informaciją, padarant ją netinkama, neobjektyvia, nepalyginama, neišsamia ir nenaudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, jis nesiekė sąmoningai pažeisti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. Š. ne apgaulingai, o aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, tą akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009, konstatavusi, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009-10-13 nutartis Nr. 2K-P-305/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-26 nutartis Nr. 2K-216/2011).

Taip pat, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo V. Š. teisme duotus parodymus, kuomet jis pripažino, kad kaip įmonės direktorius jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, iš esmės pripažino, kad jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nesugebėjo organizuoti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pagal visus tuo metu galiojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas konstatuoja, kad V. Š. teisme iš esmės pripažino savo kaltę dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio.

Taigi, tai, kad kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais - 2010-04-08 specialisto išvada Nr. 5-1/45 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos” bei jos priedais (t. 2, b.1. 79-96, 97-200, t. 3, b.l. 1-118), specialistės A. S. teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) 2009-09-18 raštu Nr. 361, pasirašytu (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š., kuriame nurodyta, kad iki 2009 metų vykdytų projektų savikainos registrai pagal išlaidų straipsnius vedami nebuvo (t. 2, b.l. 76, 123), kaltinamosios V. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 4, b.l. 6-7, 15-16), iš dalies – paties kaltinamojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 36-38, 42-43) ir teisme duotais parodymais, byloje apklaustų liudytojų D. S., S. V., S. Š. teisiamajame posėdyje duotais ir pirmiau išdėstytais parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b.l. 189-190, t. 3, b.l. 124-126, 128-129, 140-141, t. 1, b.l. 182-184); įvertinęs liudytojų N. M. ir J. L. duotus parodymus teismas konstatuoja, kad jie yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismo neanalizuojami.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. Š. 2006 m. vasario mėnesio - 2007 m. gruodžio mėnesio laikotarpiu aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006 m. - 2007 m. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio. Tokie kaltinamojo V. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., perkvalifikuojant juos iš Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Taip pat byloje surinktais aukščiau išdėstytais ir teismo ištirtais įrodymais, o būtent: 2010-04-08 specialisto išvada Nr. 5-1/45 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos” bei jos priedais (t. 2, b.1. 79-96, 97-200, t. 3, b.l. 1-118), specialistės A. S. teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) 2009-09-18 raštu Nr. 361, pasirašytu (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Š., kuriame nurodyta, kad iki 2009 metų vykdytų projektų savikainos registrai pagal išlaidų straipsnius vedami nebuvo (t. 2, b.l. 76, 123), kaltinamosios V. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 4, b.l. 6-7, 15-16), iš dalies – kaltinamojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 36-38, 42-43) ir teisme duotais parodymais, byloje apklaustų liudytojų D. S., S. V., S. Š. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b.l. 189-190, t. 3, b.l. 124-126, 128-129, 140-141, t. 1, b.l. 182-184), - yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji V. B., nuo 1996 m. vasario 12 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. būdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke (t. 2, b.l. 26-30), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – Įstatymas) 10 str. l d. l p., kuris numatė, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), nuostatas privalėdama tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą, bei pagal Įstatymo 11 str. l d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuri numato, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, nuostatas būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir žinodama, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pagal savo užimamas pareigas disponuodama (duomenys neskelbtini) pirmine apskaitos dokumentacija bei žinodama faktines šios bendrovės išlaidas ir pajamas visuose vykdomuose objektuose, šiai bendrovei pagal 2006 m. kovo 1 d. subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu (duomenys neskelbtini) atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Projektas), 2006 m. vasario mėnesio - 2007 m. balandžio 11 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kas pasireiškė tuo, kad visas (duomenys neskelbtini) patirtas sąnaudas objektuose už nurodytą laikotarpį apskaitė bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje ir netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos pagal atskirus vykdomus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini); 2006 metais nesurašė medžiagų nurašymo aktų pagal atskirus (duomenys neskelbtini) vykdytus objektus, taip pat ir objekto (duomenys neskelbtini); netvarkė Projekte naudotų medžiagų likučių apskaitos; nesurašė molio, panaudoto Projekte, kuris buvo atvežtas iš kito (duomenys neskelbtini) objekto - (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pajamavimo ir išlaidavimo dokumentų. Tuo V. B. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 3 str. 4 d. (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija), kuri numatė, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais, reikalavimus bei 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys", patvirtinto Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5, III skyriaus 3 d., kuri numato, kad <..> kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu, nuostatą; 4 str., kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, reikalavimus; 6 str. 2 d., kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nuostatą; 12 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl šių V. B. padarytų pažeidimų nebuvo galima įvertinti, kokią išlaidų sumą, susijusią su grunto kasimu ir vežimu, skaldos, granitinės skaldos, dolomitinės skaldos, žvyro, smėlio-žvyro mišinio, smėlio bei molio panaudojimu ir vežimu Projekte turėjo patirti ir faktiškai patyrė (duomenys neskelbtini), tai yra negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006 m. - 2007 m. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. B. šią jai inkrimijuojamą nusikalstamą veiką taip pat, kaip ir kaltinamasis V. Š., padarė dėl neatsargumo.

Tokie kaltinamosios V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. Š. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais žala nėra padaryta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo V. Š. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant jam bausmę – baudą, kuri skiriama arčiau įstatymo numatyto už neatsargius nusikaltimus baudos vidurkio.

Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad ji visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, ji visiškai prisipažino kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos veiksmais žala nėra padaryta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nebuvo bausta administracine tvarka, turi šeimą, šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 str. 1, 2 d. d. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir kaltinamoji V. B. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju skirtinas A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo yra kaltinamosios sutuoktinis. Kaip paaiškino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju A. B., su V. B. jie susituokė 1987 m., turi dvi dukras - L. B., gim. 1988 m., ir G. B., gim. 1989 m., abi dukros yra studentės, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, specialybė – technikas-mechanikas, šiuo metu nedirba, nedirba dvi savaites, iki tol dirbo VĮ „Automagistralė“ mechaniku, tačiau dėl sveikatos teko išeiti iš darbo, teistas nebuvo, nebaustas administracine tvarka. A. B. sutiko laiduoti už savo sutuoktinę V. B. ir palaikė savo susuoktinės prašymą, nurodė, kad tai jai bus didelė pamoka visam gyvenimui, nurodė, kad jie su žmona labai gerai sutaria, ji labai išgyvena dėl to, kas įvyko, ir, A. B. nuomone, daugiau tai tikrai nepasikartos, jis galės užtikrinti, kad žmona daugiau nenusižengtų. Dėl išdėstyto teismui nėra pagrindo abejoti A. B. reputacija, yra pagrindo manyti, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai V. B. Pati kaltinamoji sutinka, kad ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir to prašo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamoji V. B. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu – pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės nėra paskirtos ir šioje proceso stadijoje jas skirti netikslinga, todėl jos neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir nubausti jį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Kardomosios priemonės V. Š. neskirti.

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kardomosios priemonės V. B. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič