Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nesumokėjo pagal UAB „N.“ pateiktas ataskaitas mokesčių po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius:

D. J., nuo 2006-06-06 būdamas UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 dalį, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.1 d., atsakingu už UAB „N.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, mokesčių sumokėjimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 str. 1d., nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 9 str. 2 d., nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 14 str. 2 d. – „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punktą – „Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas <...>, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <...> už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 1d., kurioje nurodoma, kad „Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę“, tyčia, pagal UAB „N.“ pateiktą 2006 m. III ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą nesumokėjo deklaruotų 10230 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų, po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, 2006 m. lapkričio 17 d., įteikdamas priminimą Nr.1-205-SI1-22840 sumokėti UAB „N.“ deklaruotus mokesčius, priminė apie pareigą per 10 dienų nuo šio priminimo gavimo dienos, t.y. iki 2006 m. gruodžio 1 d. sumokėti mokesčius;

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2006 m. birželio 6 d. UAB „N.“ akcininkų sprendimu jis laikinai buvo paskirtas į direktoriaus pareigas, tačiau registrų centrui apie tai nebuvo pranešta. Faktiškai jis vykdė direktoriaus pareigas iki 2010 m. Vėliau, pasitaręs su advokatu, nebesirodė įmonėje. Jis, kaip direktorius, vyko į statomus objektus ir kontroliuodavo darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, turėjo banke parašo teisę ir elektroninę mokėjimo kortelę, kuria galėjo disponuoti įmonės pinigais. Jis žinojo, jog UAB „N.“ yra skolinga SODRAI. Jis gavo 2006-11-17 priminimą sumokėti įmokas Sodrai, tačiau įmokų nesumokėjo, nes prioritetą suteikė kitiems mokėjimams: darbo užmokesčiui, akcininkams. Pinigus, esančius įmonės banko sąskaitoje jis išgrynindavo ir atiduodavo S., manydamas, kad jis yra įmonės akcininkas. Vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą, sužinojo, kad S. nėra akcininkas, o yra akcininkės sugyventinis. Jis žino, jog pirma reikia išmokėti darbuotojams atlyginimus, vėliau sumokėti priklausančius mokesčius, o tik po to atlikti kitus mokėjimus, tačiau jį spaudė akcininkai, pastoviai reikalavo pinigų.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2006 m. birželio mėn. ji tapo UAB „N.“ direktore. Iki jai tampant šios įmonės direktore, UAB „N.“ buvo įsteigusi UAB „N.“ ir dalį akcijų pardavusi D. J. ir G. S.. D. J. ir G. S. neapmokėjo už įsigytas akcijas, tai turėjo padaryti vėliau, iki nustatyto termino. Įmonės „N.“ akcininkų sprendimu, direktoriumi buvo paskirtas D. J.. UAB „N.“ buvo registruota Klaipėdoje, tačiau veiklos vieta buvo Kaune. UAB „N.“ buvo suteikusi paskolą UAB „N.“ statybos darbų atlikimui, kurią UAB „N.“ turėjo grąžinti kelių mėnesių bėgyje, tačiau direktorius D. J., ėmė slapstytis, vengė grąžinti paskolą, neapmokėjo už akcijas. 2006-10-02 R. D. pasirašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo buvo apribotos UAB „N.“ direktoriaus D. J. teisės disponuoti UAB „N.“ sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tuo metu ji sužinojo, kad UAB „N.“ yra skolinga mokesčių inspekcijai. R. D. siekė atleisti D. J. iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų, tačiau jis slapstėsi, negalėjo gauti jo, kaip įmonės akcininko sutikimo ir parašo. UAB „N.“ bankinėse sąskaitose piniginių lėšų nebuvo, juos buvo išėmęs D. J.. Ji nežinojo, jog UAB „N.“ turėjo įsiskolinimą VSDFV.

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2007-05-10 specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „N.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, jog UAB „N.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė finansinę ataskaitą už 2006 m. III ketvirtį, o už 2006 m. IV ketvirtį ataskaitos nepateikė. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2007-03-07 raštu Nr. 2-206-S13-2894 UAB „N.“ įsiskolinimas 2006-10-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui - 10230 Lt. Kasos dokumentai už tiriamąjį laikotarpį nuo 2006-02-26 iki 2006-11-01 nėra susisteminti, kasos pajamų ir išlaidų orderiai nesunumeruoti, be atsakingų asmenų parašų, kasos dokumentai neįtraukti į apskaitos registrus, atsiskaitymo tvarka bendrovėje nenustatyta. Tyrimo metu, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, išvestas dokumentinis grynų pinigų likutis kasoje 2006-11- turėjo būti 55638,52 Lt. (1 tomas, bylos lapai 37-57).

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2008-05-15 specialisto išvadoje Nr. 5-2/74 „Dėl UAB „N.“ socialinio draudimo mokesčių mokėjimo tyrimo“, konstatuota, jog UAB „N.“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų už 2006 m. I –III ketvirčius neišsaugojo ir tyrimui nepateikė. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų finansinių ataskaitų kopijas, nustatyta, kad UAB „N.“ už 2006 m. II ketvirtį deklaravo 8774 Lt įsiskolinimą Fondo biudžetui, už 2006 m. III ketvirtį deklaravo 10230 Lt įsiskolinimą biudžetui. Pagal tyrimui pateiktą AB SEB Vilniaus bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-07-04 iki 2006-09-25 VSDFV Klaipėdos skyrius debitoriniais nurodymais nusirašė nuo sąskaitos - 11896,21 Lt. Direktorius D. J. nevykdė 2006-08-09 paaiškinime duotų įsipareigojimų iki 2006-10-01 padengti įsiskolinimą. Įsiskolinimas 2006-10-01 VSDFV Klaipėdos skyriui sudarė 10230 Lt įmokų. UAB „N.“ kasos knyga nuo 2006-10-01 netvarkyta, kasos apskaitos registras už 2006 m. nesudarytas. Iš tyrimui atlikti pateiktų kasos pirminių dokumentų, nustatyta, kad UAB „N.“ kasoje grynais pinigais 2006-10-01 likutis sudarė 24820,10 Lt. Tyrimo metu, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, išvestas dokumentinis grynų pinigų likutis kasoje 2006-11-01 turėjo būti 55638,52 Lt. Tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad po VSDFV Klaipėdos skyriaus 2006-11-17 priminimo Nr. 1-205-SI1-22840 gavimo, bendrovės „N.“ kasoje buvo pakankamai grynų pinigų, 2006-11-06 buvo 55065,69 Lt, apmokėjimui deklaruotiems socialinio draudimo įmokoms. Įsiskolinimas 2006-10-01 VSDFV Klaipėdos skyriui sudarė 10230 Lt, iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2006-12-31) įsiskolinimas nesumokėtas. Pagal pateiktus pirminius kasos dokumentus laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2006-11-06 UAB „N.“ grynus pinigus naudojo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, patalpų nuomą apmokėti. Grynų pinigų likutis, įvertinus tyrimui pateiktus pirminius kasos dokumentus, kasoje 2006-11-06 dienai buvo 55065,69 Lt. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, kur UAB „N.“ panaudojo kasoje buvusius grynus pinigus 55065,69 Lt. Tokiu būdu, UAB „N.“ nesilaikė 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) reikalavimų 5 str., 9 str., nes į VSDFV biudžetą savalaikiai nemokėjo. Lietuvos Respublikos 199-12-02 Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. VIII-1463 nustato mokėjimų eilės tvarką, tačiau UAB „N.“, tvarkydami buhalterinę apskaitą, nesivadovavo aukščiau minėtais įstatymais, nesilaikė nustatytos mokėjimo eilės tvarkos ir nustatytais terminais nemokėjo socialinio draudimo įmokų į VSDFV biudžetą. (1 tomas, bylos lapai 91-105).

Specialistas Petras Malinauskas patvirtino savo 2007-05-10 specialisto išvadą Nr. 5-2/51 ir 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. 5-2/74, bei paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus jis atliko tyrimą ir atsakė į užduotyje pateiktus klausimus. Tyrimo metu nustatė, kad UAB „N.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Nebuvo sudaryti ir vedami apskaitos registrai, nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti dokumentai. Pagal banko ir kasos dokumentus nustatyta, kad įmonė tiriamuoju laikotarpiu 2006 m. gaudavo pajamų į sąskaitą Vilniaus banke, iš kurios vykdydavo dalį mokėjimų, o didžiąją dalį pinigų išsiimdavo direktorius D. J. mokėjimo kortele. Tai matosi iš įrašų kasos knygoje. Iš kitų įmonių, kurios vykdė darbus, buvo gauti apmokėjimai į UAB „N.“ kasą grynais pinigais. Kasos knygoje kovo – balandžio mėnesiais kasininko parašo nėra, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais už įmonės kasisninką kasos knygoje pasirašęs direktorius D. J.. Nuo 2006 m. spalio 1 d. kasos knyga iš viso netvarkyta. Pagal UAB „N.“ kasos knygą, pinigų likutis rugsėjo mėn. 29 d. -24820,10 Lt. Direktorius D. J. įsipareigojo SODRAI iki 2006 m. spalio 1 d. sumokėti visą įsiskolinimą. Įsiskolinimui padengti kasoje pinigų pakako. Specialistas negali nustatyti, kam buvo panaudoti kasos pinigai, nes nepateikta avanso apyskaita. Pagal kasos knygą, rugsėjo mėn. išduota A. G. 9000 Lt, anksčiau jam iš kasos išduota 500 Lt ir 200 Lt. A. G. buvo UAB „N.“ darbuotojas. D. J. įsakymu buvo suteikęs jam teisę pasirašinėti įmonės dokumentus. VSDFV buvo išstačiusi mokestinį reikalavimą bankui nurašyti pinigus iš banko sąskaitos. 2006-10-23, pagal KPO be serijos ir numerio, į UAB „N.“ kasą paimta 36840 Lt. Už kasininką pasirašė A. G.. Įsiskolinimas VSDFV sudarė 10230 Lt, todėl kasoje esančių lėšų pilnai pakako šiam įsiskolinimui sumokėti. Tuo laikotarpiu mokėjimų eilės tvarką reglamentavo LR 1999-12-02 Laikinasis mokėjimo eilės įstatymas Nr. VIII-1463. Įstatymo 3 str. nustatyta mokėjimo eilės tvarka: pirma išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos ir už Lietuvoje supirktą ar perpirktą produkciją. Antra eile mokamos VSD ir privalomo socialinio draudimo įmokos. Trečia eile mokami mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, bei kitus valstybės pinigų fondus. Ketvirta eile mokami visi kiti mokėjimai. Iš tyrimui atlikti pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar šiuo laikotarpiu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams. 2006 m. spalio 18 d. pagal KIO be numerio A. G. buvo išmokėtas 3167,10 Lt, skirti išmokėti darbininkams darbo užmokestį už 2006 m. rugsėjo mėnesį. Tačiau pagal žiniaraštyje esančius įrašus nustatyta, kad 2038,80 Lt išmokėti, o neišmokėta suma 1128,30 Lt į įmonės kasą negrąžinta ir nesudarytas deponuotų sumų sąrašas. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, G. S. direktoriumi dirbo nuo 2006-04-03 iki 2006-06-06, nuo 2006-06-06 direktoriumi paskirtas D. J..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007-04-23 pareiškime Nr. 1-101-SI1-10952, nurodyta, kad UAB “N.”, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), registro kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2006-08-08 d. buvo skolingas 8774,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. 2006-08-08 UAB “N.”, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. buvo išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. 38002. 2008-08-09 UAB “N.” direktoriui D. J. buvo pasirašytiniai įteiktas reikalavimas Nr. 205-SI1-15608 dėl dokumentų, reikalingų atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu patikrinimui atlikti, pateikimo 2006-08-09 UAB “N.” direktorius D. J. pateikė paaiškinimą, apie tai, kad jis iki 2006-10-01 įsipareigoja sumokėti susidariusį bendrovės įsiskolinimą Fondo biudžetui bei pristatyti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. 2006-11-17 UAB “N.” direktoriui D. J. pasirašytinai pateiktas priminimas dėl apskaičiuotų (10230 Lt) įmokų sumokėjimo Nr. 1-205-SI1-22840 bei reikalavimas Nr. 205-S1-22838 dėl atsiskaitymo su Fondo biudžetu patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų pateikimo. (1 tomas, bylos lapai 4-5).

UAB „N.“ 2006-06-06 akcininkų sprendimas, kuriuo UAB „N.“ laikinu direktoriumi paskirtas D. J. (1 tomas, bylos lapas 7).

UAB „N.“ 2006-07-18 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje deklaruotas draudėjo įsiskolinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 8774 Lt (1 tomas, bylos lapas 11).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2006-08-08 raginimu Nr. 38002 „Dėl skolos sumokėjimo geruoju“ pranešta UAB „N.“ direktoriui per 15 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos, sumokėti visą 8681 Lt skolą (1 tomas, bylos lapai 8-9).

UAB „N.“ direktoriaus D. J. 2006-08-09 paaiškinime, rašytame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, užfiksuotas jo įsipareigojimas iki 2006-10-01 pilnai panaikinti UAB „N.“ įsiskolinimą, o iki 2006-08- 01 pateikti dokumentus patikrinimui (1 tomas, bylos lapas 13).

UAB „N.“ 2006-10-05 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2006 m. III ketvirčio finansinėje ataskaitoje deklaruotas draudėjo įsiskolinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 10230 Lt (1 tomas, bylos lapas 6).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2006-11-17 priminimas Nr. I- 205-S11-22840 „Dėl apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo“ ir 2006-11-17 reikalavimas Nr. 205-SI1-22838, patvirtina, kad UAB „N.“ direktoriui D. J. pranešta geruoju, per 10 dienų nuo šio priminimo gavimo dienos, sumokėti visą valstybinio socialinio draudimo įmokų 10230 Lt skolą. Taip pat pranešta, jog jis privalo pristatyti 2006-11-28 reikalavime nurodytus UAB „N.“ dokumentus.

UAB „Žemaitijos paštas“ siuntų teikimo žiniaraštyje Nr. 242, užfiksuota, jog priminimą gavo UAB „N.“ direktorius D. J. (1 tomas, bylos lapai 8-9). Kaltinamasis D. J. patvirtino, kad šiame žiniaraštyje yra jo parašas.

UAB „N.“ 2006 m. spalio 2 d. vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, jog UAB „N.“ direktoriui D. J. apriboti įgaliojimai šia apimtimi: jis neturi teisės disponuoti UAB „N.“ banko atsiskaitomąją sąskaita ir įmonei išduotomis banko kortelėmis (2 tomas, bylos lapai 26-28).

Teismo posėdžio metu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų parodymai:

Liudytoja R. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad ji buvo UAB „N.“ finansininkė. 2006 m. spalio 5 d. ji užpildė ir pasirašė VSD ir SD fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2006 m. III ketvirtį. Ataskaitą perdavė UAB „N.“ direktoriui D. J., o šis 2006 m. spalio 19 d. ją pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui. Liudytoja nežino, kodėl UAB „N.“ direktorius nesumokėjo deklaruotų mokesčių. Ji nežinojo, kad UAB „N.“ direktoriui D. J. buvo įteiktas 2006 m. lapkričio 21 d. priminimas dėl apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo, todėl jokių veiksmų, kad būtų sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, nesiėmė (2 tomas, bylos lapas 11).

Liudytojas A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad UAB „N.“ VSD ir SD fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2006 m. III ketvirtį, grafoje „direktorius“ yra ne jo parašas, šios ataskaitos jis nepasirašė. Laikinai pavaduodamas UAB „N.“ direktorių D. J., pastarojo ligos metu, jokių veiksmų, kad būtų sumokėti deklaruoti mokesčiai, nesiėmė (2 tomas, bylos lapas 12).

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. J., pateikęs nustatyta tvarka patvirtintą UAB „N.“ 2006 m. spalio 5 d. VSD ir SD fondų lėšų finansinę ataskaitą už 2006 m. III ketvirtį, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų 10230 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų, po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, 2006 m. lapkričio 17 d., raštu Nr.1-205-SI1-22840 priminė apie pareigą per 10 dienų nuo šio priminimo gavimo dienos, t.y. iki 2006 m. gruodžio 1 d. sumokėti mokesčius. D. J. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalį.

D. J. tvirtino, kad jis dirbo įmonėje paprastu darbuotoju, įmonės vadovu buvo paskirtas tik laikinai, apie jo paskyrimą nepranešant juridinių asmenų registrui, tačiau neneigė faktiškai vykdęs visas direktoriaus funkcijas: teikęs ataskaitas apie įmonės veiklą valstybės įgaliotoms institucijoms, išleidęs įsakymus dėl jo pavadavimo, mokėjęs atlyginimus, turėjęs parašo teisę banke, disponavęs banko sąskaitoje ir kasoje esančiomis įmonės lėšomis. UAB „N.“ 2006-06-06 akcininkų sprendimas patvirtina, kad UAB „N.“ laikinu direktoriumi paskirtas D. J. (1 tomas, bylos lapas 7). Liudytoja R. D., UAB „N.“ akcininkės UAB „N.“ direktorė, patvirtino, kad D. J. buvo paskirtas UAB „N.“ direktoriumi, jis pats buvo ir šios įmonės akcininkas. Jis nebuvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nes kiti akcininkai negalėjo su juo susisiekti. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų 2006 m. finansinės apyskaitos patvirtina, kad pranešimus apie apdraustųjų socialinių draudimu priėmimą, atleidimą ir įmokų apskaičiavimą bei finansines apyskaitas tvirtino ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai įmonės vadovas D. J.. LR CK 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia valdymo organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų ir vienasmenį valdymo organą. Minėtų įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Tai yra imperatyviosios įstatymų normos, nes, nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t.y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001 konstatavo, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovo teisinį statusą visų pirmą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Net tais atvejais, kai tarp bendrovės ir administracijos vadovo sudaryta darbo sutartis, jų santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykiu, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Be to, daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų kyla ne iš darbo sutarties, o remiantis įstatymu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams būdingesni įstatyminio atstovavimo bruožai. Nors kaltinamasis D. J. bendrovėje „N.“ dirbo pagal darbo sutartį, ir 2006-06-06 akcininkų sprendimu eidamas tik laikinojo įmonės vadovo pareigas, tačiau neatšaukus jo iš vadovo pareigų ir nepaskyrus kito įmonės vadovo, jis vykdė administracijos vadovo pareigas ir atliko vadovo funkcijas, todėl turėjo pareigą ir atsiskaityti už įmonės veiklą valstybės įgaliotoms institucijoms, šiuo konkrečiu atveju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. VSDFV Klaipėdos skyriaus priminimo gavimo momentu (2006-11-21 ), bei priminime nurodytu terminu (iki 2006-12-01) įmonės vienasmeniu administracijos vadovu buvo D. J., todėl jis yra LR Baudžiamojo kodekso 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

Nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje D. J. padarė tiesiogine tyčia: valstybės įgaliotai institucijai priminus jam apie pareigą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, jis sąmoningai šios pareigos neatliko, prioritetą suteikė kitiems mokėjimams.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda. Nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB „N.“ direktoriumi, nuosprendžio priėmimo metu yra bedarbis. Po šių nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei penkiems metams jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. D. J. turi šeimą, kartu su sugyventine augina ir materialiai išlaiko nepilnametį vaiką. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo D. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. J. savanoriškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje, ir davė parodymus, atitinkančius esmines faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 382 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 125 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (galiojo iki 2007-01-01, pakeistas 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatant minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. J. padarė prieš priimant 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis buvo pripažinta kaltu ir nuteistas už neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str.1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo D. J. suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmė, iš dalies atlikta pagal 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismas neturi duomenų, kad D. J. buvo suimtas užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį ir kiek laiko laikomas suėmime, todėl užsienio valstybėje suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos bausmės laiką klausimas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikus duomenis apie tokį suėmimą ir jo trukmę.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama ir kaltinamasis paleidžiamas teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Specialisto Petro Malinausko kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos- 94 Lt, apmokėtos iš teismo lėšų, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo D. J..`

UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini UAB „N.“ įgaliotam atstovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam baudą 60 MGL (7500 Lt);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą 60 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo D. J. suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2)) ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2008 m. liepos 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamąjį D. J. laikyti visiškai atlikusiu paskirtą subendrintą bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį D. J. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamojo D. J. proceso išlaidas- 94 Lt į valstybės biudžetą.

UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti UAB „N.“ įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.