Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-495-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
1A-225-495-2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04006-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys
Nuteistasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
J. K., A. K.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-225/2012

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04006-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, Stasio Punio,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,gynėjai adv. Galinai Kardanovskajai,nuteistajam A. Ž.,nukentėjusiesiems J. K., A. K.,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui adv. Aivarui Raišučiui,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

J. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. Ž. priteista 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2008-07-28 direktoriaus J. Ž. įsakymu Nr. 15 nuo 2008-08-01 paskirtas darbų vadovu ir materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008-12-30, apie 8. 30 val., turėdamas teisę ir pareigą vykdyti statybų darbus, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, priimti sprendimus, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 18 p. nuostatas apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 p. ir 36.1 p. reikalavimus apie kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomą naudojimą saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose, t.y. neužtikrino saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, naudojimo betonuotojo A. K. darbo vietoje ir neparengė dokumento, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės darbai, dėl ko darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų poveikio išvengimo konkrečius būdus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2008-12-30, apie 8.30 val., iš 13,2 m aukščio nukritusi silikatinė plyta (250x120x88 mm dydžio, 5 kg svorio) pataikė šalia pastato dirbusiam betonuotojui A. K. į galvą ir jį mirtinai sužalojo.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokuratūrai. Apeliantas skunde pažymi, jog būdamas darbų vadovu ir atsakingu už darbų saugą bei kranų darbą asmeniu, jis išdavė A. K., kaip ir kitiems darbuotojams, asmenines apsaugos priemones – pirštines ir šalmą. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. numato, jog pats darbuotojas privalo tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones. A. K. kartais būdavo be šalmo, tą patvirtino ir liudytoja S. A.. Įvykio dieną apeliantas priiminėjo medžiagas, dėl to fiziškai negalėjo sužiūrėti kiekvieno darbuotojo. Apelianto įsitikinimu, dėvėti šalmą buvo paties A. K. pareiga. Kaltinimas, kad jis neparuošė reikiamų dokumentų yra ydingas, nes jis neturėjo įgaliojimų tai daryti. Pagal Darbo kodekso 260 str. 2 d. darbdavys užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, tą darbdavys daro atestuotos tarnybos pagrindu arba pats atlieka šias funkcijas. Šiuo atveju ne jis, o UAB (duomenys neskelbtini) yra darbdavys, ne jis, o kiti asmenys yra atsakingi už kolektyvines saugos priemones, ruošia tokio turinio dokumentus ir vykdo techninę priežiūrą. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Taigi, jis negali prisiimti atsakomybės už tai, jog neužtikrino apsaugos statybvietėje nuo krintančių daiktų, nes tam neturėjo objektyvių galimybių įrengti kolektyvines apsaugos priemones, už kurias nebuvo atsakingas ir kurių nebuvo projekte, nors turėjo būti. Jis pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo pareigos darbų saugoje buvo susijusios su einamaisiais reikalais bei labai konkrečia darbdavio nustatyta situacija. Jis niekada neruošė dokumentų dėl darbų statybvietėje - kur, kas turi stovėti ir ką daryti, tai pagal jo pareigas nebuvo numatyta. Apelianto nuomone, vien tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. susipažinimo su statinio statybos bendrųjų darbų vadovo pareigų nuostatomis Nr. 3 neužtenka jo atsakomybei atsirasti. Tai bendras lokalinis aktas, be nuorodos į objektą (duomenys neskelbtini), dėl kurio darbdavys jokių saugos instrukcijų neparuošė ir nesupažindino nei žmonių, nei jo. Apelianto įsitikinimu, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jo kaltės, nes ta vieta iš kur nukrito plyta - mūrijimo vieta, buvo apsaugota, o jis negalėjo numatyti fakto, kad darbininkas A. J. grius ir plyta kris žemyn. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į darbų saugos specialisto išvados 4 punktą, kuriame nurodyta atsakingų pagal įstatymą asmenų eilė: darbdavys, jo įgalioti asmenys, rangovas, statinio statybos vadovas ir darbų vadovas, ir nurodo, kad atsižvelgus į liudytojo J. K. parodymus, akivaizdu, jog ne visi asmenys, galimai kalti dėl šio nelaimingo įvykio, atiduoti teismui. Apelianto įsitikinimu, buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo tirta kitų asmenų kaltė dėl šio įvykio, šie asmenys nedalyvavo teisme net kaip liudytojai. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šias aplinkybes. Be to, apelianto nuomone, dėl įvykio turėtų atsakyti ir bendrovė civilinio ieškinio dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjos adv. G. Kardanovskajos kasacinis skundas patenkintas iš dalies, panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovas prašė pareikštą civilinį ieškinį atmesti, o nukentėjusieji ir prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. K. pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinto iš dalies ir jos naudai iš A. Ž. priteisė 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio įstatymo nuostatą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau išdėstytų nuostatų ir teisingai nustatė nukentėjusiajai J. K. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas atsižvelgė į A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas, susijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais), į nusikalstamos veikos pasekmes (dėl nuteistojo neatsargių nusikalstamų veiksmų žuvo nukentėjusiosios sūnus A. K.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog sūnaus žūtis nukentėjusiajai sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties skausmą ir liūdesį. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiosios J. K. ir žuvusiojo A. K. santykiai iki mirties buvo artimi, nuoširdūs ir emociškai tvirti, A. K. iki mirties gyveno kartu su tėvais ir jaunesniu broliu. Nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta ir į tai, jog A. K. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudimu ir nukentėjusiajai buvo išmokėta draudimo išmoka. Bylos duomenimis A. K. 2008-12-30 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-06-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudiminiu įvykiu (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-07-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. paskyrė ir išmokėjo 148 800,00 Lt dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintiną jos dalį bendraisiais pagrindais. Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kadangi neturtinė žala nukentėjusiajai neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą jai privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Neturtinė žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-358/2004, Nr. 2K-134/2010). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų K., pačios nukentėjusiosios teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) padengė sūnaus laidotuvių išlaidas.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai nustatyta 15 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti atitinka A. Ž. padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus dėl padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, jog paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Tuo atveju, kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis Nr. 2K-134/2010). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nukentėjusiajai – civilinei ieškovei J. K. A. Ž. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą priteisė iš paties nuteistojo. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas į bylą kaip civilinis atsakovas turėjo būti įtrauktas A. Ž. darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini), kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu A. Ž. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės direktoriaus J. Ž. 2008-07-28 įsakymu Nr. 15 nuo 2008-08-01 buvo paskirtas darbų vadovu ir materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veikė kaip darbuotojas, t.y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 111 str. 1 d., 2012-01-10 protokoline nutartimi į bylą civiliniu atsakovu įtraukė A. Ž. darbdavį – UAB (duomenys neskelbtini), iš kurio šiuo atveju ir priteistina nukentėjusiajai – civilinei ieškovei J. K. A. Ž. nusikalstama veika padaryta neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai J. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 15 000 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėVirginija Pakalnytė - TamošiūnaitėStasys Punys